Byla C‑94/09
Europos Komisija
prieš
Prancūzijos Respubliką
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – PVM – Direktyva 2006/112/EB – 98 straipsnio 1 ir 2 dalys – Laidojimo įmonių teikiamos paslaugos – Lengvatinio tarifo taikymas palaikų gabenimo transporto priemone paslaugoms“
Sprendimo santrauka
Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Valstybių narių galimybė taikyti lengvatinį tarifą tam tikrų prekių tiekimui ir tam tikrų paslaugų teikimui
(Tarybos direktyvos 2006/112 96 straipsnis ir 98 straipsnio 1 ir 2 dalys ir III priedas)
Valstybė narė, kuri palaikų gabenimui transporto priemone taiko lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą, skirtingą nei taikomą kitoms paslaugoms, kurias gali teikti laidojimo įmonės, įvykdo įsipareigojimus pagal Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 96 straipsnį ir 98 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Kai valstybė narė nusprendžia pasinaudoti Direktyvos 2006/112 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse suteikta galimybe taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą tam tikrai šios direktyvos III priede nurodytai teikiamų paslaugų kategorijai, ji gali, nepažeisdama bendrai pridėtinės vertės mokesčio sistemai būdingo mokesčio neutralumo principo, šį lengvatinį tarifą taikyti tik konkretiems ir specifiniams šios kategorijos aspektams. Naudojantis šia galimybe taikomos dvi sąlygos: pirma, siekiant taikyti lengvatinį tarifą, reikia atskirti tik konkrečius ir specifinius nagrinėjamos teikiamų paslaugų kategorijos aspektus ir, antra, laikytis mokesčio neutralumo principo. Šiomis sąlygomis siekiama užtikrinti, kad valstybės narės šia galimybe pasinaudotų tik tokiomis sąlygomis, kuriomis užtikrinama, jog pasirinktas lengvatinis tarifas taikomas paprastai ir teisingai bei užkertamas kelias bet kokiam galimam sukčiavimui, mokesčių vengimui ar piktnaudžiavimui. Visų pirma palaikų gabenimas transporto priemone sudaro konkretų ir specifinį laidojimo įmonių paslaugų teikimo elementą, ir, antra, kitų panašių palaikų gabenimo transporto priemone paslaugų teikimas, galintis konkuruoti su tuo, kuriam taikomas lengvatinis tarifas, pridėtinės vertės mokesčio požiūriu nėra vertinamas skirtingai, todėl pagal teisės aktus palaikų gabenimui transporto priemone taikant lengvatinį pridėtinės vertės tarifą įvykdomos Direktyva 2006/112 reikalaujamos sąlygos.
(žr. 28, 30, 39, 42, 46 punktus)
TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. gegužės 6 d.(*)
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – PVM – Direktyva 2006/112/EB – 98 straipsnio 1 ir 2 dalys – Laidojimo įmonių teikiamos paslaugos – Lengvatinio tarifo taikymas palaikų gabenimo transporto priemone paslaugoms“
Byloje C‑94/09
dėl 2009 m. kovo 6 d. pagal EB 226 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo
Europos Komisija, atstovaujama M. Afonso, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
ieškovė,
prieš
Prancūzijos Respubliką, atstovaujamą G. de Bergues ir J.‑S. Pilczer,
atsakovę,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Tizzano, teisėjai E. Levits, A. Borg Barthet, J.‑J. Kasel ir M. Berger (pranešėjas),
generalinis advokatas P. Mengozzi,
posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. sausio 28 d. posėdžiui,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Savo ieškiniu Europos Bendrijų Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad netaikiusi vieno pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifo visoms laidojimo įmonių teikiamoms paslaugoms ir su jomis susijusių prekių teikimui, Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1) 96, 97, 98 straipsnius ir 99 straipsnio 1 dalį.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisės aktai
2 Nuo 2007 m. sausio 1 d. Direktyva 2006/112/EB panaikino ir pakeitė 1977 m. gegužės 17 d. Šeštąją Tarybos direktyvą 77/388/EB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23; toliau – Šeštoji direktyva).
3 Direktyvos 2006/112 96 straipsnyje, atitinkančiame Šeštosios direktyvos 12 straipsnio 3 dalies a punkto pirmą pastraipą, nustatyta:
„Valstybės narės taiko standartinį PVM tarifą, kurį kiekviena valstybė narė nustato kaip tam tikrą procentą nuo apmokestinamosios vertės ir kuris turi būti toks pats prekių tiekimui bei paslaugų teikimui.“
4 Direktyvos 2006/112 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse, atitinkančiose Šeštosios direktyvos 12 straipsnio 3 dalies a punkto trečią pastraipą, numatyta:
„1. Valstybės narės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus.
2. Lengvatiniai tarifai taikomi tik III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui.
<…>“
5 Direktyvos 2006/112 III priede, atitinkančiame Šeštosios direktyvos H priedą, yra veiklos rūšių sąrašas, kuriame nurodytos šios dvi kategorijos:
„5) keleivių ir jų bagažo gabenimas;
<…>
16) laidojimo ir kremacijos tarnybų (toliau – įmonių) paslaugų teikimas ir su tuo susijusių prekių tiekimas.“
Nacionalinės teisės aktai
6 Bendrojo vietos savivaldos kodekso (code général des collectivités territoriales) L. 2223‑19 straipsnyje išorės laidojimo paslauga apibrėžiama taip:
„Išorės laidojimo paslauga yra viešosios paslaugos uždavinys, apimantis:
1) palaikų gabenimą prieš įdedant į karstą ir po to;
2) laidotuvių iškilmių organizavimą;
3) balzamavimo paslaugas;
4) dangalų, karstų ir jų vidaus bei išorės aksesuarų, taip pat urnų su mirusiojo pelenais tiekimas;
5) panaikinta;
6) laidojimo namų administravimas ir naudojimas;
7) katafalkų ir laidojimo priemonių, skirtų žmonių palaikams gabenti laidoti, tiekimas;
8) darbuotojų, daiktų ir paslaugų, reikalingų laidotuvių iškilmėms, inhumacijai, ekshumacijai ir kremavimui, išskyrus antkapius, religines emblemas, gėles, įvairius spausdinimo darbus ir laidojimui skirto marmuro apdirbimą, tiekimas ir teikimas.
<…>“
7 Dėl laidojimo paslaugoms taikytino PVM tarifo 2005 m. balandžio 14 d. Ministerijos taisyklėse Nr. 68 (Bulletin officiel des impôts 3 C‑3‑05) numatyta:
„<...>
Lengvatinis tarifas taikomas tik palaikų gabenimo prieš įdedant į karstą ir po to paslaugoms, kurias teikia leidimą turintys paslaugų teikėjai naudodami specialiai tam tikslui įrengtas transporto priemones.
Visoms kitoms ūkinėms operacijoms, kurias gali vykdyti šie paslaugų teikėjai teikdami išorės laidojimo paslaugas ar atlikdami kitą susijusią veiklą, taikomas joms skirtas tarifas, t. y. paprastai standartinis tarifas.
<...>“
8 Bendrojo mokesčių kodekso (code général des impôts) 279 straipsnyje nustatyta:
„Renkamas lengvatinio 5,5 % tarifo (PVM) už:
<…>
bquater keleivių gabenimą;
<…>“
Ikiteisminė procedūra
9 2006 m. gruodžio 15 d. Komisija atkreipė Prancūzijos Respublikos dėmesį į tai, kad tam tikros nacionalinės nuostatos, susijusios su laidojimo įmonių teikiamoms paslaugoms taikomu PVM tarifu, atrodo, neatitinka Sąjungos teisės, ir nusiuntė šiai valstybei narei oficialų pranešimą reikalaudama pateikti savo pastabas pagal EB 226 straipsnį.
10 2007 m. vasario 17 d. atsakyme Prancūzijos Respublika tvirtino, kad jos nacionalinės teisės aktai PVM srityje atitinka Sąjungos teisę.
11 Kadangi šis atsakymas Komisijos neįtikino, 2007 m. birželio 29 d. ji išsiuntė pagrįstą nuomonę, kurioje nurodė Prancūzijos Respublikai per du mėnesius nuo jos gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta.
12 2007 m. rugpjūčio 24 d. Prancūzijos Respublika pakartojo savo poziciją.
13 Kadangi Prancūzijos argumentai neįtikino Komisijos, ši nusprendė pareikšti šį ieškinį.
Dėl ieškinio
Šalių argumentai
14 Komisija tvirtina, kad laidojimo įmonių paslaugų ir prekių mirusiųjų šeimoms teikimas ir tiekimas PVM taikymo tikslu yra vienas sudėtinis sandoris, kuriam dėl to turi būti taikomas vienas mokesčio tarifas.
15 Komisija grindžia savo poziciją Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią sandoris, kurį ekonominiu požiūriu sudaro vienas paslaugų teikimas, neturi būti dirbtinai skaidomas, kad nebūtų pakeistas PVM sistemos funkcionalumas (1999 m. vasario 25 d. Sprendimo CPP, C‑349/96, Rink. p. I‑973, 29 punktas bei 2005 m. spalio 27 d. Sprendimo Levob Verzekeringen ir OV Bank, C‑41/04, Rink. p. I‑9433, 20 punktas). Komisija mano, kad laidotuvių iškilmių organizavimui, kurį mirusiojo šeima paveda laidojimo įmonei, būdinga visuma elementų ar veiksmų, kurie turi būti laikomi vienu kompleksiniu paslaugų teikimu, jeigu jie paprasto vartotojo požiūriu yra taip glaudžiai susiję, kad objektyviai sudaro ekonominiu požiūriu neskaidomą visumą, kurią išskaidyti būtų nenatūralu.
16 Komisijos teigimu, dirbtinai atskyrusi palaikų gabenimo transporto priemone paslaugą nuo laidojimo įmonių teikiamų paslaugų visumos, o tai daroma pagal 2005 m. balandžio 14 d. Ministerijos taisykles Nr. 68, Prancūzijos Respublika turi taikyti du skirtingus PVM tarifus dviem paslaugų teikimo, kuris turi būti laikomas vienu, sudedamosioms dalims. Todėl šiam teikimui taikomas faktinis tarifas, kuris atitinka tarifo vidurkį, būtinai mažesnį už standartinį Prancūzijoje taikomą tarifą. Be to, šis tarifas kistų, nelygu ūkinei operacijai pagal santykinę, kiekvienu konkrečiu atveju palaikams gabenti transporto priemone būdingą svarbą. Komisija mano, kad dėl to Prancūzijos teisės aktais pažeidžiama Direktyvos 2006/112 98 straipsnio 1 dalis.
17 Komisija priduria, kad, skirtingai vertinant palaikų gabenimo transporto priemone paslaugų teikimą, vartotojams bei konkurentams atsiranda painiavos bei neskaidrumo, kurie gali sukelti konkurencijos iškraipymų ir todėl pažeisti mokesčio neutralumo principą, kuris būdingas bendrai PVM sistemai.
18 Prancūzijos Respublika iš esmės teigia, kad teismo praktika, kuria remiasi Komisija, nėra svarbi šioje byloje ir kad, kalbant apie Direktyvos 2006/112 III priede nurodytas paslaugų kategorijas, valstybės narės gali lengvatinį tarifą taikyti selektyviai.
19 Prancūzijos Respublika savo poziciją grindžia 2003 m. gegužės 8 d. Sprendimu Komisija prieš Prancūziją (C‑384/01, Rink. p. I‑4395, 22 ir 23 punktai), susijusiu su elektros ir dujų tiekimu, bei 2008 m. balandžio 3 d. Sprendimu Zweckverband zur Trinkwasserversorgung und Abwasserbeseitigung Torgau-Westelbien (C‑442/05, Rink. p. I‑1817, 39 punktas), susijusiu su vandens tiekimu. Jos teigimu, pagal analogiją šiems sprendimams išplaukia, kad vadovaujantis Direktyvos 2006/112 96, 97, 98 straipsnių bei 99 straipsnio 1 dalies tekstu visiškai neprivaloma šių nuostatų aiškinti kaip reikalaujančių lengvatinį tarifą taikyti, tik jeigu jis apima visus tos direktyvos III priede nurodyto laidojimo įmonių paslaugų teikimo aspektus, todėl selektyvus lengvatinio tarifo taikymas neturėtų būti atmetamas, su sąlyga, jeigu jis nesukelia jokio konkurencijos iškraipymo pavojaus.
20 Remdamasi minėtais sprendimais, ji taip pat teigia, kad valstybės narės konkretiems ir specifiniams laidojimo įmonių paslaugų teikimo aspektams gali taikyti lengvatinį PVM tarifą, jei laikomasi bendrai PVM sistemai būdingo mokesčio neutralumo principo. Prancūzijos Respublika mano, kad šios sąlygos yra įvykdytos palaikų gabenimo transporto priemone atveju. Pirma, tai yra konkretus ir specifinis laidojimo įmonių paslaugų teikimo aspektas, kurį patvirtina tai, kad ši veikla reglamentuojama specialiais teisės aktais. Antra, lengvatinį tarifą taikant vien palaikų gabenimui transporto priemone, nebūtų pažeistas mokesčių neutralumo principas, nes šios paslaugos nekonkuruoja su jokiomis kitomis.
Teisingumo Teismo vertinimas
Dėl Direktyvos 2006/112 96, 97, 98 straipsnių bei 99 straipsnio 1 dalies aiškinimo
21 Direktyvos 2006/112 96 straipsnyje numatyta, kad prekių tiekimui ir paslaugų teikimui yra taikomas toks pats, t. y. standartinis, PVM tarifas.
22 Be to, šios direktyvos 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nukrypstant nuo principo, pagal kurį taikomas standartinis tarifas, valstybėms narėms pripažįstama galimybė taikyti vieną arba du lengvatinius PVM tarifus. Pagal šią nuostatą lengvatiniai PVM tarifai taikomi tik minėtos direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui.
23 Direktyvos 2006/112 III priedo 16 punktu leidžiama taikyti lengvatinį tarifą laidojimo įmonių paslaugų teikimui.
24 Šiomis nuostatomis apibrėžtos taisyklės iš esmės tapačios toms, kurios įtvirtintos Šeštosios direktyvos 12 straipsnio 3 dalies a punkto pirmoje ir trečioje pastraipose, bei Šeštosios direktyvos H priedo 15 kategorijai.
25 Teisingumo Teismas dėl Šeštosios direktyvos 12 straipsnio 3 dalies a punkto trečios pastraipos nusprendė, kad vadovaujantis šios nuostatos tekstu visiškai neprivaloma ją aiškinti kaip reikalaujančią lengvatinį tarifą taikyti, tik jeigu jis apima visus tos direktyvos H priede nurodytos teikiamų paslaugų kategorijos aspektus, todėl selektyvus lengvatinio tarifo taikymas neturėtų būti atmetamas, su sąlyga, kad jis nesukelia jokio konkurencijos iškraipymo pavojaus (žr. minėto Sprendimo Zweckverband zur Trinkwasserversorgung und Abwasserbeseitigung Torgau-Westelbien 41 punktą, bei pagal analogiją minėto Sprendimo Komisija prieš Prancūziją 27 punktą).
26 Todėl Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad valstybės narės konkretiems ir specifiniams Šeštosios direktyvos H priede nurodytos teikiamų paslaugų kategorijos aspektams gali taikyti lengvatinį PVM tarifą, jei laikomasi mokesčio neutralumo principo, būdingo bendrai PVM sistemai (žr. minėto Sprendimo Zweckverband zur Trinkwasserversorgung und Abwasserbeseitigung Torgau-Westelbien 43 punktą).
27 Kadangi Direktyvos 2006/112 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse iš esmės pakartojamas Šeštosios direktyvos 12 straipsnio 3 dalies a punktas, Teisingumo Teismo dėl tos nuostatos pateiktą aiškinimą reikia taikyti ir pirmajai nuostatai.
28 Iš to išplaukia, kad kai valstybė narė nusprendžia pasinaudoti Direktyvos 2006/112 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse suteikta galimybe taikyti lengvatinį PVM tarifą tam tikrai šios direktyvos III priede nurodytai teikiamų paslaugų kategorijai, ji gali, nepažeisdama bendrai PVM sistemai būdingo mokesčio neutralumo principo, šį lengvatinį PVM tarifą taikyti tik konkretiems ir specifiniams šios kategorijos aspektams.
29 Taip valstybėms narėms pripažinta galimybė selektyviai taikyti lengvatinį PVM tarifą grindžiama, be kita ko, tuo: kadangi šis tarifas yra išimtis, jo taikymas tik konkretiems ir specifiniams aspektams yra suderinamas su principu, pagal kurį išimtys ir leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti aiškinamos siaurai (minėto Sprendimo Komisija prieš Prancūziją 28 punktas).
30 Tačiau reikia pabrėžti, kad naudojantis šia galimybe taikomos dvi sąlygos: pirma, siekiant taikyti lengvatinį tarifą, reikia atskirti tik konkrečius ir specifinius nagrinėjamos teikiamų paslaugų kategorijos aspektus ir, antra, laikytis mokesčio neutralumo principo. Šiomis sąlygomis siekiama užtikrinti, kad valstybės narės šia galimybe pasinaudotų tik tokiomis sąlygomis, kuriomis užtikrinama, jog pasirinktas lengvatinis tarifas taikomas paprastai ir teisingai bei užkertamas kelias bet kokiam galimam sukčiavimui, mokesčių vengimui ar piktnaudžiavimui.
31 Komisija teigia, kad kai valstybės narės naudojasi Direktyvos 2006/112 98 straipsniu joms suteikta galimybe taikyti lengvatinį PVM tarifą, jos turi laikytis teismo praktikoje suformuotų kriterijų, kad galėtų nustatyti, ar ūkinei operacijai, kuri sudaryta iš kelių elementų, turi būti taikomas vienas mokestinis vertinimas, ar ji, kaip du ar keli paslaugų teikimo atvejai, gali būti vertinama skirtingai.
32 Šiuo klausimu reikia priminti, kad šiais kriterijais, kaip antai paprasto vartotojo lūkesčiai, į kuriuos daro nuorodą Komisija, siekiama apsaugoti PVM sistemos funkcionalumą atsižvelgiant į ūkinių operacijų įvairovę. Tačiau pats Teisingumo Teismas pripažino negalįs duoti išsamaus atsakymo į šį klausimą (minėto Sprendimo CPP 27 punktas) ir pabrėžė būtinybę atsižvelgti į visas aplinkybes, kuriomis vyksta nagrinėjama ūkinė operacija (minėtų sprendimų CPP 28 punktas; Levob Verzekeringen ir OV Bank 19 punktas bei 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Part Service, C‑425/06, Rink. p. I‑897, 54 punktas).
33 Iš to darytina išvada, kad nors šiuos kriterijus reikia taikyti kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, siekiant išvengti, be kita ko, kad dėl apmokestinamojo asmens ir vartotojo panaudotos sutartinės formos viena ūkinė operacija, kuri ekonominiu požiūriu turi būti laikoma viena, nebūtų dirbtinai išskaidoma į kelias mokestines operacijas, jie negali būti laikomi lemiamais valstybėms narėms naudojantis Direktyva 2006/112 joms palikta diskrecija taikyti lengvatinį PVM tarifą. Naudojantis tokia diskrecija faktiškai reikalingi bendri ir objektyvūs kriterijai, kaip antai nustatytieji minėtuose sprendimuose Komisija prieš Prancūziją bei Zweckverband zur Trinkwasserversorgung und Abwasserbeseitigung Torgau-Westelbien ir kurie priminti šio sprendimo 26, 28 ir 30 punktuose.
34 Tokiomis aplinkybėmis, siekiant priimti sprendimą dėl šio ieškinio pagrįstumo, nereikia atsakyti į klausimą, ar, kaip teigia Komisija, laidojimo įmonių paslaugų teikimas paprasto vartotojo požiūriu turi būti laikomas viena ūkine operacija. Tačiau reikia patikrinti, ar palaikų gabenimas transporto priemone, kuriam Prancūzijos teisės aktuose numatyta taikyti lengvatinį PVM tarifą, sudaro konkretų ir specifinį šios teikiamų paslaugų kategorijos, kuri nurodyta Direktyvos 2006/112 III priedo 16 punkte, aspektą, ir prireikus išnagrinėti, ar taikant šį tarifą pažeidžiamas mokesčio neutralumo principas.
Dėl palaikų gabenimo transporto priemone kvalifikavimo kaip „konkretaus ir specifinio“ laidojimo įmonių paslaugų teikimo „aspekto“
35 Norint atsakyti į klausimą, ar palaikų gabenimas transporto priemone sudaro konkretų ir specifinį laidojimo įmonių paslaugų teikimo aspektą, reikia išnagrinėti, ar tai yra vienas paslaugų teikimas, kurį, kaip tokį, galima identifikuoti atskirai nuo kitų šių įmonių paslaugų teikimo atvejų.
36 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad palaikų gabenimas transporto priemone, kaip gabenimo veikla, skiriasi nuo kitų paslaugų, kurias gali teikti laidojimo įmonės, kaip antai somatinės paslaugos, šarvojimo patalpų naudojimas, laidotuvių iškilmių organizavimas, laidojimo užkasant į žemę bei kremavimo veikla.
37 Jis taip pat skiriasi nuo palaikų gabenimo, kurį atlieka nešikai, dėl to, kad pastarajam dėl jo pobūdžio būdingi tik trumpi atstumai ir nebūtinai jį atlieka įmonė, jis gali būti patikėtas mirusiojo artimiesiems ir jis visų pirma yra apeiginio pobūdžio.
38 Be to, kaip nurodyta Prancūzijos Respublikos pateiktoje informacijoje, kuriai neprieštarauja Komisija, palaikų gabenimas transporto priemone Prancūzijoje reglamentuojamas specialiais teisės aktais – jį gali vykdyti tik leidimą turintys paslaugų teikėjai naudodami specialiai tam tikslui įrengtas transporto priemones. Kaip tvirtina Prancūzijos Respublika, beje, būna, kad palaikus gabena leidimą turintis vežikas, neteikdamas jokios kitos laidojimo paslaugos.
39 Šiomis aplinkybėmis reikia laikyti, kad palaikų gabenimas transporto priemone sudaro konkretų ir specifinį laidojimo įmonių paslaugų teikimo elementą.
Dėl mokesčio neutralumo principo laikymosi
40 Kalbant apie klausimą, ar palaikų gabenimui transporto priemone taikant lengvatinį tarifą pažeidžiamas bendrai PVM sistemai būdingas mokesčių neutralumo principas, reikia priminti, kad šis principas draudžia PVM požiūriu skirtingai vertinti panašias prekes ar paslaugas, kurios konkuruoja tarpusavyje (žr., be kita ko, minėtų sprendimų Komisija prieš Prancūziją 25 punktą bei Zweckverband zur Trinkwasserversorgung und Abwasserbeseitigung Torgau-Westelbien 42 punktą).
41 Kaip pripažinta šio sprendimo 37 punkte, palaikų gabenimas transporto priemone skiriasi nuo palaikų gabenimo, kurį atlieka nešikai, vadinasi, tai nėra panašios konkuruojančios paslaugos.
42 Be to, Prancūzijos Respublika tvirtina, ir Komisija šiuo klausimu jai neprieštarauja, kad kai transporto priemone palaikus gabena laidojimo įmonė ar bet koks kitas leidimą turintis paslaugų teikėjas, kaip antai įmonė, teikianti medicinos transporto paslaugas, atskirai, t. y. neteikdamas jokios kitos laidojimo paslaugos, tokia veikla pagal Prancūzijos teisės aktus yra laikoma asmenų gabenimu Direktyvos 2006/112 III priedo 5 punkto prasme ir, vadovaujantis bendrojo mokesčių kodekso 279 straipsniu, jai taikomas tas pats lengvatinis tarifas, tarytum ji būtų atliekama vykdant sutartį, apimančią platesnio asortimento laidojimo paslaugų teikimą. Iš to darytina išvada, kad panašių palaikų gabenimo transporto priemone paslaugų teikimas, kuris gali konkuruoti, PVM požiūriu nėra vertinamas skirtingai.
43 Komisija tvirtina, kad skirtingas palaikų gabenimo transporto priemone paslaugų teikimo vertinimas gali sukelti konkurencijos iškraipymus dėl to, kad laidojimo įmonės gali bandyti dirbtinai pakelti palaikų gabenimą transporto priemone atitinkančią kainą, dėl ko sumažėtų kitų teikiamų paslaugų, kurioms taikomas standartinis tarifas, kainos dalis.
44 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisija nepaaiškino, kaip tokia praktika, kurios buvimo ji neįrodo, gali iškraipyti konkurenciją tarp paslaugų teikėjų. Reikia pridurti, jog jeigu praktika, kaip antai nurodytoji Komisijos, galėtų būti įrodyta, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, kurios privalo užtikrinti, kad jų pasirinktas lengvatinis tarifas būtų taikomas paprastai ir teisingai bei būtų užkirstas kelias bet kokiam galimam sukčiavimui, vengimui ar piktnaudžiavimui (žr. šio sprendimo 30 punktą), turi išnagrinėti, ar tokia praktika patenka į piktnaudžiaujamo pobūdžio praktikos sąvoką, prireikus remdamosi šiuo tikslu Teisingumo Teismo praktikoje nustatytais kriterijais (žr., be kita ko, 2006 m. vasario 21 d. Sprendimo Halifax ir kt., C‑255/02, Rink. p. I‑1609, 74–76 punktus).
45 Iš to darytina išvada, jog Komisija neįrodė, kad taikant palaikų gabenimui transporto priemone lengvatinį PVM tarifą pažeidžiamas bendrai PVM sistemai būdingas mokesčių neutralumo principas.
46 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad pagal Prancūzijos teisės aktus palaikų gabenimui transporto priemone taikant lengvatinį PVM tarifą įvykdomos šios srities Sąjungos teisės aktais reikalaujamos sąlygos.
47 Tokiomis sąlygomis ieškinį reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48 Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Prancūzijos Respublika reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Komisija pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.
* Proceso kalba: prancūzų.