C-435/15 - GROFA

Printed via the EU tax law app / web

Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS

2017 m. kovo 22 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendrasis muitų tarifas – Tarifinės pozicijos – Prekių klasifikavimas – Vaizdo kameros su vaizdo įrašymo įrenginiu – Kombinuotoji nomenklatūra – 8525 80 30, 8525 80 91 ir 8525 80 99 subpozicijos – Paaiškinimai – Aiškinimas – Įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1249/2011 ir 876/2014 – Aiškinimas – Galiojimas“

Sujungtose bylose C‑435/15 ir C‑666/15

dėl Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas, Vokietija) 2015 m. birželio 19 d. nutartimi (C‑435/15) ir rechtbank Noord‑Holland (Šiaurės Olandijos provincijos teismas, Nyderlandai) (C‑666/15) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu, kuriuos Teisingumo Teismas gavo atitinkamai 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. gruodžio 14 d., pagal SESV 267 straipsnį pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose

GROFA GmbH

prieš

Hauptzollamt Hannover (C‑435/15)

ir

X,

GoPro Coöperatief UA

prieš

Inspecteur van de Belastingdienst/Douane kantoor Rotterdam Rijnmond (C‑666/15)

TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Juhász, teisėjai K. Jürimäe ir C. Lycourgos (pranešėjas),

generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        GROFA GmbH, atstovaujamos advokato G. Eder,

–        X ir GoPro Coöperatief UA, atstovaujamos advokato H. de Bie,

–        Hauptzollamt Hannover, atstovaujamos T. Röper,

–        Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir M. A. M. de Ree,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos B.‑R. Killmann, A. Caeiros ir P. Vanden Heede,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti, pirma, dėl 2011 m. lapkričio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1249/2011 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 319, 2011, p. 39) ir 2014 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 876/2014 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 240, 2014, p. 12) išaiškinimo ir prireikus galiojimo ir, antra, dėl 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987, p. 1) (atitinkamai 2011 m. rugsėjo 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1006/2011 (OL L 282, 2011, p. 1), 2012 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 927/2012 (OL L 304, 2012, p. 1) ir 2013 m. spalio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1001/2013 (OL L 290, 2013, p. 1) redakcijos) I priede esančios Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 8525 80 30, 8525 80 91 ir 8525 80 99 tarifinių subpozicijų išaiškinimo.

2        Šie prašymai pateikti nagrinėjant, pirma, GROFA GmbH ir Hauptzollamt Hannover (Hanoverio centrinė muitinė, Vokietija, toliau – Hauptzollamt) ginčą (C‑435/15) ir, antra, X ir GoPro Coöperatief UA ginčą su Inspecteur van de Belastingdienst / Douane kantoor Rotterdam Rijnmond (mokesčių tarnybos inspektorius, Roterdamo Rijnmond muitinė, Nyderlandai) (C‑666/15) dėl veiksmo kamerų, skirtų vaizdams vykstant sporto veiklai įrašyti, tarifinio klasifikavimo.

 Teisinis pagrindas

3        Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylų medžiagos matyti, kad pagrindinėms byloms taikomos su 2012, 2013 ir 2014 metais susijusios KN redakcijos, t. y. atitinkamai įgyvendinimo reglamentuose Nr. 1006/2011, 927/2012 ir 1001/2013 pateiktos redakcijos. Tačiau pagrindinėse bylose taikomos KN nuostatos visose KN redakcijose liko identiškos.

4        KN antroje dalyje „Muitų sąrašas“ yra XVI skyrius, kuriame, be kitų, yra 85 skirsnis „Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys“.

5        Po šio skyriaus pavadinimu esanti 3 pastaba suformuluota taip:

„Jeigu kontekste nenurodyta kitaip, tai sudėtinės mašinos, sudarytos iš dviejų arba daugiau tarpusavyje sujungtų ir sudarančių bendrą visumą mašinų, ir kitos mašinos, skirtos atlikti dvi arba daugiau viena kitą papildančių arba alternatyvių funkcijų, turi būti klasifikuojamos taip, lyg jos būtų sudarytos tik iš sudedamosios dalies, atliekančios pagrindinę funkciją, arba būtų tik šią funkciją atliekanti mašina.“

6        KN 85 skirsnį sudaro šios pozicijos ir subpozicijos:

7        Pagal Reglamento Nr. 2658/87, iš dalies pakeisto 2000 m. sausio 31 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 254/2000 (OL L 28, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 9 t., p. 357), 9 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą įtrauką ir 10 straipsnį Europos Komisija, padedama Muitinės kodekso komiteto, tvirtina priemones dėl KN, pateiktos Reglamento Nr. 2658/87 I priede, taikymo, kiek tai susiję su prekių klasifikavimu. Būtent remiantis pirmąja iš šių nuostatų buvo priimti įgyvendinimo reglamentai Nr. 1249/2011 ir 876/2014.

8        Remiantis Įgyvendinimo reglamento Nr. 1249/2011, priimto pagal Reglamento Nr. 2658/87, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 254/2000, 9 straipsnio 1 dalies a punktą, priedu, prie KN priskiriamos pirmoje ten pateiktos lentelės skiltyje aprašytos prekės, nurodant šios lentelės antroje skiltyje minėtų prekių kodą. Dėl KN 8525 80 99 subpozicijos minėtoje lentelėje numatyta:

9        Remiantis Įgyvendinimo reglamento Nr. 876/2014, priimto pagal Reglamento Nr. 2658/87, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 254/2000, 9 straipsnio 1 dalies a punktą, priedu, prie KN priskiriamos pirmoje ten pateiktos lentelės skiltyje aprašytos prekės, nurodant šios lentelės antroje skiltyje minėtų prekių kodą. Dėl KN 8525 80 99 subpozicijos minėtoje lentelėje numatyta:

10      KN paaiškinimai (OL C 137, 2011, p. 1) susiję su 2010 m. spalio 5 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 861/2010 (OL L 284, 2010, p. 1, ir klaidų ištaisymas OL L 204, 2011, p. 26) redakcijos KN. Tačiau 8525 pozicijoje ir 8525 80 30, 8525 80 91 ir 8525 80 99 subpozicijose pateikti prekių aprašymai reglamentuose Nr. 861/2010, 1006/2011, 927/2012 ir 1001/2013 yra identiški. Su šiomis pozicijomis ir subpozicijomis susiję KN paaiškinimai suformuluoti taip:

 Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai

 Byla C‑435/15

11      GROFA yra bendrovė, importuojanti gamintojo GoPro Coöperatief kameras, kurios yra baterijomis maitinami elektroniniai prietaisai, ypač tinkantys fiksuoti sporto ir pramogų veiklą. Pagrindinė byla susijusi su trimis kamerų modeliais iš serijos „GoPro Hero 3 Black Edition“ (toliau – byloje C‑435/15 nagrinėjamos kameros).

12      Kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, byloje C‑435/15 nagrinėjamos kameros turi LCD ekraną, bet neturi vaizdo ieškiklio. Minėtos kameros turi kelias fotografuoti skirtas funkcijas ir fiksuoto židinio nuotolio objektyvą. Lęšio ir integruoto mikrofono užfiksuoti garso ir vaizdo duomenys išsaugomi MP4 H.264 formatu išimamoje atminties kortelėje. Šios kameros neturi nei skaitmeninio vaizdo mastelio pokyčio funkcijos, nei garsiakalbio, nei integruotos vidinės atmintinės. Byloje C‑435/15 nagrinėjamų kamerų programinė įranga įrašytus duomenis užkoduoja taip, kad galima atskirti šiomis kameromis sudarytas rinkmenas nuo iš išorinių šaltinių gautų rinkmenų.

13      Minėtos kameros gali įrašyti iki 120 minučių vaizdo 30 kadrų per sekundę bent jau iki 1 920 × 1 080 pikselių raiška ištisinio įrašymo režimu. Ilgesni nei 26 minučių ir 3 sekundžių vaizdo epizodai įrašomi į kelias MP4 H.264 rinkmenas, kurių kiekvienos didžiausia trukmė yra 26 minutės ir 3 sekundės. Tačiau įrašą žiūrintis asmuo nepastebi perėjimo nuo vienos rinkmenos prie kitos.

14      Byloje C‑435/15 nagrinėjamos kameros turi atminties kortelių lizdą, mikro HDMI lizdą, su kompozitine A/V jungtimi suderinamą mini USB lizdą, 3,5 mm stereomikrofono adapterį, integruotą Wifi ir HERO lizdą.

15      Per vienkryptį HDMI lizdą ir vienkrypčiu sujungimu su kompozitine A/V jungtimi atminties kortelėje saugomos nuotraukų ir vaizdo rinkmenos gali būti rodomos televizoriuje arba kompiuterio ekrane.

16      Dvikryptis Wifi leidžia nuotoliniu būdu radijo ryšiu valdyti byloje C‑435/15 nagrinėjamas kameras planšetiniu kompiuteriu arba išmaniuoju telefonu, kuriuose rodomi į atminties kortelę įrašyti duomenys. Wifi sąsaja neleidžia įrašyti vaizdo rinkmenų. Gali būti rodomos tik nuotraukų ir vaizdo rinkmenos, kurios saugomos atminties kortelėje ir įrašytos šiomis kameromis. Kameros nepalaiko iš kitų šaltinių gautų rinkmenų ir monitoriuje arba ekrane rodomas pranešimas „file not supported“.

17      Per mini USB lizdą byloje C‑435/15 nagrinėjamos kameros gali būti prijungtos prie kompiuterio, kuris šių kamerų atminties kortelę atpažįsta kaip išorinį kietąjį diską. Dėl kompiuteryje esančios skaitymo programinės įrangos, palaikančios MP4 formatą, atminties kortelėje esančios nuotraukų ir vaizdo rinkmenos gali būti atkurtos prie kompiuterio prijungtame ekrane. Byloje C‑435/15 nagrinėjamų kamerų atminties kortelėje esančios nuotraukų ir vaizdo rinkmenos taip pat gali būti saugomos kompiuteryje, o kompiuteryje esantys duomenys gali būti perkelti į šių kamerų atminties kortelę. Šį saugojimo procesą kontroliuoja kompiuterio rinkmenų valdymo programinė įranga. Tokiu atveju minėtos kameros negali būti naudojamos. Kitų galimybių saugoti nuotraukų ir vaizdo duomenis kamerų atminties kortelėje nėra.

18      2012 m. gruodžio 5 d. GROFA paprašė Hauptzollamt privalomosios tarifinės informacijos (toliau – PTI) ir pasiūlė byloje C‑435/15 nagrinėjamas kameras priskirti prie KN 8525 80 91 subpozicijos.

19      2013 m. sausio 21 d. PTI Hauptzollamt priskyrė šias kameras prie KN 8525 80 99 tarifinės subpozicijos. 2013 m. vasario 22 d. GROFA apskundė šią PTI ir šįkart paprašė priskirti prie KN 8525 80 30 tarifinės subpozicijos. 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Hauptzollamt atmetė GROFA skundą ir nusprendė, kad byloje C‑435/15 nagrinėjamos kameros yra daugiafunkcės mašinos, kaip jos suprantamos pagal KN XVI skyriaus 3 pastabą, kurių pagrindinė funkcija yra vaizdo kameros su vaizdo įrašymo įrenginiu funkcija. Hauptzollamt nuomone, šios kameros kaip „kitos“ vaizdo kameros su vaizdo įrašymo įrenginiu turi būti priskirtos prie KN 8525 80 99 tarifinės subpozicijos. Pirma, Hauptzollamt rėmėsi KN paaiškinimais dėl KN 8525 pozicijos, pagal kurią daugiafunkciai skaitmeniniai fotoaparatai neturi būti priskiriami prie skaitmeninių fotoaparatų, jeigu jais galima, naudojant didžiausią atmintinės talpą, padaryti mažiausiai 30 minučių trukmės vaizdo įrašą (filmą), kurio kokybė – 800 × 600 vaizdo elementų (arba aukštesnė), 23 kadrų per sekundę (arba didesniu) dažniu. Taip yra byloje C‑435/15 nagrinėjamų kamerų atveju. Tai, kad nuo 26 minutės ir 4 sekundės vaizdo epizodai atminties kortelėje įrašomi į kelias rinkmenas, neturi jokios įtakos bendrai įrašo trukmei. Antra, Hauptzollamt nusprendė, jog tai, kad šiose kamerose galima saugoti vaizdo su garsu rinkmenas, perkeltas iš išorinio šaltinio per USB lizdą, yra būdinga vaizdo ir garso įrašymui, kaip tai suprantama pagal KN 8525 80 99 tarifinę subpoziciją.

20      GROFA pateikė skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui; savo skunde prašė byloje C‑435/15 nagrinėjamas kameras priskirti prie KN 8525 80 30 tarifinės subpozicijos arba kitu atveju prie KN 8525 80 91 tarifinės subpozicijos kaip vaizdo kameras su vaizdo įrašymo įrenginiu, kurios negali savarankiškai įrašyti signalų iš išorinių šaltinių.

21      Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1249/2011, pagal kurį „kišeniniai vaizdo įrašymo aparatai“ priskiriami prie KN 8525 80 99 subpozicijos, pagal analogiją gali būti taikomas nagrinėjamu atveju.

22      Jeigu Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1249/2011 galėtų būti taikomas pagal analogiją, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl šio reglamento galiojimo, nes pagal jo priedą kamera, kuria galima „įrašyti vaizdo rinkmenas iš kitų šaltinių nei integruota televizijos kamera“, nes „vaizdo rinkmenas galima perkelti į aparatą iš ADA prietaiso naudojant USB jungtį“, turėtų būti priskirta prie KN 8525 80 99 subpozicijos kaip „kita vaizdo kamera su vaizdo įrašymo įrenginiu“. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, toks „kitos įrašymo galimybės“, kaip ji suprantama pagal KN 8525 80 99 subpoziciją, sąvokos aiškinimas neatitinka Teisingumo Teismo jurisprudencijos, pagal kurią reikalaujama, kad įrašymo procesas turi būti valdomas iš pačios vaizdo kameros su vaizdo įrašymo įrenginiu.

23      Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Įgyvendinimo reglamentas Nr. 876/2014, pagal kurį „veiksmo kameros“ priskiriamos prie KN 8525 80 99 subpozicijos, pagal analogiją galėtų būti taikomas byloje C‑435/15 nagrinėjamoms kameroms. Tačiau jam taip pat kyla abejonių dėl šio reglamento galiojimo, nes, viena vertus, jo priede nustatyta, kad duomenų perkėlimas į kamerą iš automatinio duomenų apdorojimo mašinos laikomas „įrašymo galimybe“, dėl kurios, priešingai, nei matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, negalima priskirti prie KN 8525 80 91 subpozicijos, ir, kita vertus, Įgyvendinimo reglamente Nr. 876/2014 neatsižvelgiama į tai, kad, priešingai, nei numatyta KN paaiškinimuose dėl KN 8525 80 99 subpozicijos, šios kameros prijungtame monitoriuje negali atkurti vaizdo rinkmenų iš išorinių šaltinių.

24      Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas papildomai kelia klausimą, ar pagal atitinkamus KN paaiškinimus draudžiama byloje C‑435/15 nagrinėjamas kameras priskirti prie KN 8525 80 91 ir 8525 80 99 subpozicijų, nes nuo 26 minutės ir 4 sekundės šiose kamerose įrašomi vaizdo duomenys neišsaugomi vienoje rinkmenoje, dėl to gali kilti klausimų dėl šių kamerų galimybės įrašyti vaizdus ištisai, kaip tai suprantama pagal paaiškinimus.

25      Ketvirta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui papildomai kyla klausimas, kokių pasekmių byloje C‑435/15 nagrinėjamų kamerų priskyrimui turi tai, kad jos įrašo išorinių šaltinių signalus, bet negali jų atkurti išoriniame monitoriuje ar televizoriuje. Šiuo klausimu jis pažymi, kad KN paaiškinimuose dėl KN 8525 80 99 subpozicijos nurodyta, jog įrašytas nuotraukas turi būti galima atkurti televizoriuje arba išoriniame monitoriuje.

26      Tokiomis aplinkybėmis Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      a)      Ar Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1249/2011 pagal analogiją taikomas prekėms, kurios yra pagrindinės bylos dalykas (GoPro Hero 3 „Black Edition“, „Black Edition Surf“ ir „Black Edition Motorsport“)?

b)      Jei atsakymas būtų teigiamas, ar galioja Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1249/2011?

2.      Jei atsakymas į pirmojo klausimo a arba b punktą būtų neigiamas:

a)      Ar Įgyvendinimo reglamentas Nr. 876/2014 pagal analogiją taikomas prekėms, kurios yra pagrindinės bylos dalykas?

b)      Jei atsakymas būtų teigiamas, ar galioja Įgyvendinimo reglamentas Nr. 876/2014?

3.      Jei atsakymas į pirmojo klausimo a arba b punktą būtų neigiamas, ar KN paaiškinimus dėl KN 8525 80 30, 8525 80 91 ir 8525 80 99 subpozicijų reikia aiškinti taip, kad atskirose rinkmenose, kurių kiekvienos trukmė yra mažesnė negu 30 minučių, įrašytas vaizdo įrašas turi būti irgi laikomas „mažiausiai 30 minučių trukmės vaizdo įrašu“, jei įrašą žiūrintis asmuo negali pastebėti perėjimo nuo vienos rinkmenos prie kitos?

4.      Jei atsakymas į pirmojo klausimo a arba b punktą būtų neigiamas, o į antrojo klausimo a ir b punktus ir trečiąjį klausimą – teigiamas, ar dėl to, kad vaizdo kameros su vaizdo įrašymo įrenginiu, leidžiančios įrašyti signalus iš išorinių šaltinių, neleidžia atkurti šių signalų naudojant televizorių arba išorinį monitorių, šios vaizdo kameros negali būti priskirtos prie KN 8525 80 99 subpozicijos?“

 Byla C‑666/15

27      Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas sprendžiant su penkiomis bylomis susijusį dviejų bendrovių X ir GoPro Coöperatief ginčą su Nyderlandų muitinės institucijomis dėl kelių PTI, susijusių su penkių rūšių kameromis „GoPro Hero“, pagal kurias šios kameros buvo priskirtos prie KN 8525 80 91 arba 8525 80 99 subpozicijos.

28      Šios penkios bylos susijusios su kameromis „GoPro Hero 3 Silver Edition“, „GoPro Hero 3 + Silver Edition“, „GoPro Hero 4 Silver Edition“, „GoPro Hero 4 Black Edition“ ir „GoPro Hero“ (toliau – byloje C‑666/15 nagrinėjamos kameros).

29      Viena iš pareiškėjų pagrindinėje byloje prašo priskirti kamerą „GoPro Hero 3 Silver Edition“ prie KN 8525 80 30 arba kitu atveju prie KN 8525 80 91 subpozicijos, o nacionalinė muitinė tvirtina, kad ši kamera turi būti priskirta prie KN 8525 80 99 subpozicijos. Kitas byloje C‑666/15 nagrinėjamas kameras pareiškėjos pagrindinėje byloje prašo priskirti prie KN 8525 80 30 subpozicijos, o nacionalinė muitinė tvirtina, kad šios kameros turi būti priskirtos prie KN 8525 80 91 subpozicijos.

30      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, neginčijama, kad byloje C‑666/15 nagrinėjamose kamerose gali būti įjungtas „video record“ režimas daugiau kaip 30 minučių, įrašant 23 kadrus per sekundę (arba daugiau) 800 × 600 pikselių raiška (arba didesne). Šiuo klausimu jis nurodo, kad ilgesnis nei 30 minučių įrašas šiose kamerose saugomas įvairiose vaizdo rinkmenose, kurios skaitant atpažįstamos kaip atskiros, o skaitymas sustoja kiekvienos rinkmenos pabaigoje. Tam, kad būtų skaitoma kita rinkmena, naudotojas turi spustelėti ant naujos rinkmenos ir paspausti „play“. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas priduria, kad minėtos kameros leidžia peržiūrėti tik jų pačių įrašytas rinkmenas. Be to, visų byloje C‑666/15 nagrinėjamų kamerų naudojimo instrukcijose nurodyta, kad kameros siūlo „looping“ pasirinktį, kuri leidžia joms įrašinėti ilgiau nei 30 minučių prieš pradedant naują vaizdo įrašą vietoj ankstesniojo („overwriting“).

31      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas dar pažymi, kad atliekant byloje C‑666/15 nagrinėjamų kamerų tarifinį klasifikavimą ypač svarbu tai, ar jos turi tik galimybę įregistruoti televizijos kameros užfiksuotą garsą ir vaizdus ir ar šios kameros gali įrašyti mažiausiai 30 minučių trukmės vaizdo įrašą.

32      Šiomis aplinkybėmis rechtbank Noord‑Holland (Šiaurės Olandijos provincijos teismas, Nyderlandai) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar KN paaiškinimus dėl KN 8525 80 30 subpozicijos ir dėl KN 8525 80 91 ir 8525 80 99 subpozicijų reikia aiškinti taip, kad „mažiausiai 30 minučių“ įrašas yra ir tuomet, kai „video record“ režimu vaizdai gali būti įrašomi ilgiau kaip 30 minučių, tačiau išsaugomi atskirose rinkmenose, kurių kiekviena yra mažesnės nei 30 minučių trukmės, o peržiūrėti vaizdus norintis asmuo, atkurdamas vaizdo įrašą, turi atskirai atsidaryti kiekvieną mažiau kaip 30 minučių trukmės rinkmeną, tačiau yra galimybė šiose rinkmenose esančius vaizdus perrašyti į kompiuterį naudojantis GoPro Coöperatief patiekta programine įranga ir taip išsaugoti jas kompiuteryje kaip vieną didesnės nei 30 minučių trukmės filmą vienoje rinkmenoje?

2.      Ar tai, kad vaizdo kameros su vaizdo įrašymo įrenginiu, galinčios įrašyti signalus iš išorinių šaltinių, negali atgaminti šių signalų kito televizoriaus ekrane arba monitoriuje dėl to, kad šios vaizdo kameros su vaizdo įrašymo įrenginiu, pavyzdžiui, „GoPro Hero 3 Silver Edition“, kitame ekrane arba monitoriuje gali atgaminti tik naudojant jų objektyvą įrašytas rinkmenas, yra kliūtis priskirti jas prie KN 8525 80 99 subpozicijos?“

33      2016 m. sausio 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑435/15 ir C‑666/15 buvo sujungtos, kad būtų priimamas bendras sprendimas.

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo byloje C‑435/15

34      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje C‑435/15 iš esmės klausia, ar Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1249/2011 turi būti aiškinamas taip, kad jis pagal analogiją taikomas prekėms, turinčioms toje byloje nagrinėjamų kamerų požymius, ir, jeigu atsakymas būtų teigiamas, ar šis reglamentas galioja.

35      Pažymėtina, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, reglamentas dėl klasifikavimo yra visuotinio taikymo aktas, nes taikomas ne konkrečiam ūkio subjektui, o visoms prekėms, kurios yra tapačios tai, kurią išnagrinėjo Muitinės kodekso komitetas. Tam, kad aiškinant reglamentą dėl klasifikavimo būtų galima nustatyti jo taikymo sritį, reikia atsižvelgti, be kita ko, į jo motyvus (2016 m. gruodžio 15 d. Sprendimo LEK, C‑700/15, EU:C:2016:959, 49 punktas).

36      Nagrinėjamu atveju Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1249/2011, kurio dalykas – „kišeninių vaizdo įrašymo aparatų“ priskyrimas prie KN 8525 80 99 subpozicijos, tiesiogiai netaikomas byloje C‑435/15 nagrinėjamoms kameroms. Pastarosios prekės nėra identiškos minėtame reglamente nurodytiems „kišeniniams vaizdo įrašymo aparatams“, nes, kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, skiriasi nuo jų, be kita ko, savo fotografavimo galimybėmis ir tuo, kad neturi nei skaitmeninio vaizdo mastelio pokyčio funkcijos, nei garsiakalbio, nei integruotos vidinės atmintinės.

37      Be to, pažymėtina, kad, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, nors reglamentas dėl klasifikavimo tiesiogiai netaikomas prekėms, kurios yra ne identiškos, o tik analogiškos šiame reglamente nurodytai prekei, jis tokioms prekėms taikomas pagal analogiją (2016 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Kawasaki Motors Europe, C‑91/15, EU:C:2016:716, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Reglamento dėl klasifikavimo, kaip antai Įgyvendinimo reglamento Nr. 1249/2011, taikymas pagal analogiją prekėms, kurios yra analogiškos numatytoms šiame reglamente, sudaro palankias sąlygas nuosekliam KN aiškinimui ir vienodam požiūriui į ūkio subjektus (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Anagram International, C‑14/05, EU:C:2006:465, 32 punktą).

38      Tačiau tam, kad reglamentas dėl klasifikavimo būtų taikomas pagal analogiją, dar reikia, kad klasifikuotinos prekės ir tame reglamente nurodytos prekės būtų pakankamai panašios (šiuo klausimu žr. 2009 m. vasario 19 d. Sprendimo Kamino International Logistics, C‑376/07, EU:C:2009:105, 67 punktą). Taip pat reikia atsižvelgti į minėto reglamento motyvus (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Anagram International, C‑14/05, EU:C:2006:465, 34 punktą ir 2015 m. kovo 4 d. Sprendimo Oliver Medical, C‑547/13, EU:C:2015:139, 58 punktą).

39      Nagrinėjamu atveju, remiantis Įgyvendinimo reglamento Nr. 1249/2011 priedo trečioje skiltyje esančiais motyvais, „kišeninių vaizdo įrašymo aparatų“ priskyrimas prie KN 8525 80 99 subpozicijos pateisinamas, be kita ko, tuo, kad aparatu „galima tik įrašyti vaizdą“. Todėl galimybės įrašyti fotografijas nebuvimas yra vienas iš lemiamų veiksnių klasifikuojant pagal šį reglamentą. Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑435/15 matyti, kad šioje byloje nagrinėjamos kameros šiuo požiūriu skiriasi nuo „kišeninių vaizdo įrašymo aparatų“, kurie yra Įgyvendinimo reglamento Nr. 1249/2011 dalykas, nes jomis galima daryti nuotraukas.

40      Be to, primintina, kad prekės paskirtis gali būti objektyvus priskyrimo prie tinkamos pozicijos kriterijus, jeigu ji būdinga šiai prekei, o šį būdingumą turi būti galima įvertinti remiantis šios prekės objektyviais požymiais ir savybėmis (2013 m. birželio 20 d. Sprendimo Agroferm, C‑568/11, EU:C:2013:407, 41 punktas ir 2015 m. kovo 4 d. Sprendimo Oliver Medical, C‑547/13, EU:C:2015:139, 47 punktas).

41      Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad byloje C‑435/15 nagrinėjamos kameros skirtos tam, kad būtų galima naudotojams sudaryti galimybę filmuoti savo laisvalaikio ir pramogų veiklą, kuri reikalauja, kad naudotojo judesiai liktų ypač laisvi. Vadinasi, pirminė šių kamerų paskirtis gali būti laisvai atskirta nuo Įgyvendinimo reglamente Nr. 1249/2011 nurodytų „kišeninių vaizdo įrašymo aparatų“ paskirties.

42      Kadangi byloje C‑435/15 nagrinėjamos kameros nėra nei identiškos, nei pakankamai panašios į pagal Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1249/2011 klasifikuojamas prekes, jis šioms kameroms netaikomas. Todėl nereikia vertinti jo galiojimo.

43      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą byloje C‑435/15 reikia atsakyti: Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1249/2011 turi būti aiškinamas taip, kad jis pagal analogiją netaikomas prekėms, turinčioms toje byloje nagrinėjamų kamerų požymius.

 Dėl antrojo klausimo byloje C‑435/15

44      Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje C‑435/15 iš esmės klausia, ar Įgyvendinimo reglamentas Nr. 876/2014 turi būti aiškinamas taip, kad jis pagal analogiją taikomas prekėms, turinčioms toje byloje nagrinėjamų kamerų požymius, ir, jeigu atsakymas būtų teigiamas, ar šis reglamentas galioja.

45      Įgyvendinimo reglamento Nr. 876/2014 dalykas – „veiksmo kamerų“ priskyrimas prie KN 8525 80 99 subpozicijos.

46      Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad byloje C‑435/15 nagrinėjamos kameros skiriasi nuo veiksmo kamerų, kurios yra minėto reglamento dalykas, be kita ko, tuo, kad pirmosios gali būti ir tvirtinamos ant daikto, pavyzdžiui, šalmo, ir laikomos rankoje, turi mažesnės trukmės, t. y. daugiausia dviejų valandų, įrašymo galimybę, bet didesne raiška, jomis galima daryti aukštesnės kokybės nuotraukas ir kontroliuoti jų kokybę. Todėl byloje C‑435/15 nagrinėjamos kameros nėra identiškos prekėms, kurios yra Įgyvendinimo reglamento Nr. 876/2014 dalykas.

47       Vis dėlto minėtos prekės tiek savo objektyviais požymiais ir savybėmis, tiek savo paskirtimi yra labai panašios į byloje C‑435/15 nagrinėjamas kameras. Ir „veiksmo kameros“, kaip jos suprantamos pagal Įgyvendinimo reglamentą Nr. 876/2014, ir byloje C‑435/15 nagrinėjamos kameros yra nedidelės ir nesunkios, neturi skaitmeninio vaizdo mastelio pokyčio funkcijos, vaizdo ieškiklio, integruotos vidinės atminties, turi mikro HDMI lizdą, mini USB lizdą ir Wifi įrangą, jomis galima daryti nuotraukas ir daugiau kaip 30 minučių trukmės vaizdo įrašus, tačiau jie abiem atvejais saugomi keliose atskirose rinkmenose. Be to, šios abiejų rūšių prekės konkrečiai skirtos naudoti sporto veikloje.

48      Iš to matyti, kad pagal šio sprendimo 37 ir 38 punktuose primintą jurisprudenciją Įgyvendinimo reglamentas Nr. 876/2014 pagal analogiją taikomas byloje C‑435/15 nagrinėjamoms kameroms, todėl reikia nagrinėti jo galiojimą.

49      Primintina, kad įgyvendinimo reglamentą, kaip antai šiuo atveju nagrinėjamą Įgyvendinimo reglamentą Nr. 876/2014, priima Komisija, gavusi Muitinės kodekso komiteto nuomonę, kai konkrečios prekės priskyrimas prie KN gali kelti sunkumų arba lemti skirtingas nuomones. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją Europos Sąjungos Taryba yra suteikusi Komisijai didelę diskreciją bendradarbiaujant su valstybių narių muitinės ekspertais patikslinti su konkrečios prekės klasifikavimu susijusių tarifinių pozicijų turinį. Tačiau Komisijos įgaliojimai priimti Reglamento Nr. 2658/87, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 254/2000, 9 straipsnyje numatytas priemones nesuteikia jai teisės keisti nei tarifinių pozicijų turinio, nei jų apimties (šiuo klausimu žr. 2004 m. kovo 4 d. Sprendimo Krings, C‑130/02, EU:C:2004:122, 25 ir 26 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

50      Nagrinėjamu atveju pagal Įgyvendinimo reglamentą Nr. 876/2014 prie KN 8525 80 99 subpozicijos priskiriamos „veiksmo kameros“, nereikalaujant, kad jos galėtų būti naudojamos savarankiškai įrašyti išorinius vaizdo ir garso signalus, t. y. nepriklausomai nuo techninės ar programinės įrangos, kuria jos nebuvo aprūpintos jų gamybos metu. Tokia savarankiško įrašymo galimybė yra būtina sąlyga, kad prekė galėtų būti priskirta prie KN 8525 80 99 tarifinės subpozicijos. Jos nesant, prekės turi būti priskiriamos ne prie KN 8525 80 99, o prie KN 8525 80 91 tarifinės subpozicijos (2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Vario Tek, C‑178/14, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:152, 32 punktas).

51      Todėl Įgyvendinimo reglamentas Nr. 876/2014 yra nesuderinamas su šios subpozicijos apimtimi, nes pagal jį „veiksmo kameros“ priskiriamos prie KN 8525 80 99 subpozicijos nepatikslinant, kad jos pagal tokio priskyrimo reikalavimus turi galėti savarankiškai įrašyti išorinius vaizdo ir garso signalus.

52      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, matyti, kad priimdama Įgyvendinimo reglamentą Nr. 876/2014 Komisija pakeitė KN 8525 80 99 subpozicijos apimtį ją išplėsdama, dėl to viršijo jai pagal Reglamento Nr. 2658/87, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 254/2000, 9 straipsnio 1 dalies a punktą suteiktus įgaliojimus (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Kawasaki Motors Europe, C‑91/15, EU:C:2016:716, 62 punktą).

53      Todėl į antrąjį klausimą byloje C‑435/15 reikia atsakyti: Įgyvendinimo reglamentas Nr. 876/2014 turi būti aiškinamas taip, kad jis pagal analogiją taikomas prekėms, turinčioms toje byloje nagrinėjamų kamerų požymius, bet negalioja.

 Dėl ketvirtojo klausimo byloje C‑435/15

54      Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į antrąjį klausimą byloje C‑435/15, į ketvirtąjį klausimą toje pačioje byloje atsakyti nereikia.

 Dėl trečiojo klausimo byloje C‑453/15 ir pirmojo klausimo byloje C‑666/15

55      Trečiuoju klausimu byloje C‑453/15 ir pirmuoju klausimu byloje C‑666/15, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai iš esmės teiraujasi, ar KN 8525 80 30, 8525 80 91 ir 8525 80 99 subpozicijos, atsižvelgiant į KN paaiškinimus dėl šių subpozicijų, turi būti aiškinamos taip, kad daugiau kaip 30 minučių trukmės vaizdo įrašas, įrašytas atskirose rinkmenose, kurių kiekvienos trukmė yra skirtinga ir mažesnė negu 30 minučių, turi būti laikomas vienu mažiausiai 30 minučių trukmės vaizdo įrašu, jei naudotojas nuskaitymo metu negali pastebėti perėjimo nuo vienos rinkmenos prie kitos arba, priešingai, jei naudotojas nuskaitant rinkmenas iš esmės turi atskirai atidaryti kiekvieną iš jų.

56      Pirmiausia pažymėtina, kad Komisijos parengti KN paaiškinimai labai prisideda prie įvairių tarifinių pozicijų apimties aiškinimo, tačiau neturi privalomos teisinės galios (šiuo klausimu žr. 2016 m. vasario 17 d. Sprendimo Salutas Pharma, C‑124/15, EU:C:2016:87, 31 punktą ir 2016 m. gruodžio 15 d. Sprendimo LEK, C‑700/15, EU:C:2016:959, 41 punktą).

57      Remiantis KN paaiškinimais dėl KN 8525 80 30 subpozicijos ir KN paaiškinimais dėl KN 8525 80 91 ir 8525 80 99 subpozicijų, nagrinėjamos prekės galimybė padaryti vieną mažiausiai 30 minučių trukmės vaizdo įrašą 800 × 600 pikselių (arba didesne) raiška, įrašant 23 kadrus per sekundę (arba daugiau), yra kriterijus, leidžiantis atskirti skaitmeninius fotoaparatus nuo vaizdo kamerų su vaizdo įrašymo įrenginiu.

58      Todėl tik galimybė nepertraukiamai įrašyti mažiausiai 30 minučių trukmės vaizdo įrašą minimalia raiška, o ne galimybė nepertraukiamai atkurti šį įrašą, yra požymis, leidžiantis nepriskirti prekės prie KN 8525 80 30 subpozicijos. Todėl tai, ar bylose C‑435/15 ir C‑666/15 nagrinėjamos kameros gali nepertraukiamai atkurti mažiausiai 30 minučių trukmės vaizdo įrašus, ar negali to padaryti, yra nesvarbu priskiriant šias kameras prie vienos iš šio sprendimo ankstesniame punkte nurodytų subpozicijų (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Vario Tek, C‑178/14, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:152, 36 punktą).

59      Tai rodo, jog aplinkybė, kad mažiausiai 30 minučių trukmės vaizdo įrašai bylose C‑435/15 ir C‑666/15 nagrinėjamomis kameromis yra įrašyti skirtingose rinkmenose, nėra kliūtis nepriskirti šių kamerų prie KN 8525 80 30 subpozicijos, nes toks saugojimas keliose rinkmenose pakeičia ne vaizdo įrašymo, o tik šio įrašo nuskaitymo nepertraukiamą, o tai, ar naudotojas pastebi perėjimą nuo vieno vaizdo įrašo prie kito, atliekant šį tarifinį klasifikavimą nėra svarbus kriterijus.

60      Todėl į trečiąjį klausimą byloje C‑453/15 ir į pirmąjį klausimą byloje C‑666/15 reikia atsakyti: KN 8525 80 30, 8525 80 91 ir 8525 80 99 subpozicijos, atsižvelgiant į KN paaiškinimus dėl šių subpozicijų, turi būti aiškinamos taip, kad daugiau kaip 30 minučių trukmės vaizdo įrašas, įrašytas atskirose rinkmenose, kurių kiekvienos trukmė yra skirtinga ir mažesnė negu 30 minučių, turi būti laikomas vienu mažiausiai 30 minučių trukmės vaizdo įrašu, neatsižvelgiant į tai, ar naudotojas nuskaitymo metu negali pastebėti perėjimo nuo vienos rinkmenos prie kitos ir, priešingai, ar naudotojas nuskaitant rinkmenas iš esmės turi atskirai atidaryti kiekvieną iš jų.

 Dėl antrojo klausimo byloje C‑666/15

61      Antruoju klausimu byloje C‑666/15 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar KN turi būti aiškinama taip, kad vaizdo kamera su vaizdo įrašymo įrenginiu, kuri gali įrašyti signalus iš išorinių šaltinių, bet negali jų atkurti televizoriuje ar išoriniame monitoriuje, nes ši kamera su vaizdo įrašymo įrenginiu išoriniame ekrane arba monitoriuje gali atkurti tik naudojant jos pačios objektyvą įrašytas rinkmenas, negali būti priskirta prie KN 8525 80 99 subpozicijos.

62      Pirmiausia primintina, kad esminis vaizdo kamerų su vaizdo įrašymo įrenginiu, priskiriamų prie KN 8525 80 99 subpozicijos, požymis, be kita ko, yra jų galimybė įrašyti išorinius vaizdo ir garso signalus savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo techninės ar programinės įrangos, kuria jos nebuvo aprūpintos jų gamybos metu. Nacionalinis teismas turi įvertinti atliktinų manipuliacijų sudėtingumo laipsnį, nes įrašą lengvai turi galėti padaryti specialių žinių neturintis naudotojas (2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Vario Tek, C‑178/14, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:152, 32 punktas).

63      Priešingu atveju prekės turi būti priskiriamos ne prie KN 8525 80 99, o prie KN 8525 80 91 subpozicijos (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Vario Tek, C‑178/14, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:152, 32 punktą).

64      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar byloje C‑666/15 nagrinėjamos kameros turi tokią savarankiško įrašymo galimybę. Nesant tokios galimybės, jų priskyrimas prie KN 8525 80 99 subpozicijos bet kuriuo atveju būtų negalimas.

65      Antra, pažymėtina, kad KN paaiškinimuose dėl KN 8525 80 99 subpozicijos nurodyta, jog prie šios subpozicijos priskirtinos vaizdo kameros su vaizdo įrašymo įrenginiu turi leisti atkurti iš išorinių šaltinių įrašytas garso ir vaizdo rinkmenas išorinio televizijos imtuvo arba monitoriaus ekrane (2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Vario Tek, C‑178/14, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:152, 37 punktas).

66      Iš to matyti, kad vaizdo kamera su vaizdo įrašymo įrenginiu, kuri savarankiškai gali įrašyti signalus iš išorinių šaltinių, bet negali jų atkurti televizoriuje ar išoriniame monitoriuje, negali būti priskirta prie KN 8525 80 99 subpozicijos.

67      Todėl į antrąjį klausimą byloje C‑666/15 reikia atsakyti: KN turi būti aiškinama taip, kad vaizdo kamera su vaizdo įrašymo įrenginiu, kuri gali įrašyti signalus iš išorinių šaltinių, bet negali jų atkurti televizoriuje ar išoriniame monitoriuje, nes ši vaizdo kamera su vaizdo įrašymo įrenginiu išoriniame ekrane arba monitoriuje gali atkurti tik naudojant jos pačios objektyvą įrašytas rinkmenas, negali būti priskirta prie KN 8525 80 99 tarifinės subpozicijos.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

68      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:

1.      2011 m. lapkričio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1249/2011 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje turi būti aiškinamas taip, kad jis pagal analogiją netaikomas prekėms, turinčioms byloje C‑435/15 nagrinėjamų kamerų „GoPro Hero 3 Black Edition“ trijų modelių požymius.

2.      2014 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 876/2014 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje turi būti aiškinamas taip, kad jis pagal analogiją taikomas prekėms, turinčioms minėtoje byloje nagrinėjamų kamerų „GoPro Hero 3 Black Edition“ trijų modelių požymius, bet negalioja.

3.      1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (atitinkamai 2011 m. rugsėjo 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1006/2011, 2012 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 927/2012 ir 2013 m. spalio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1001/2013 redakcijos) I priede esančios Kombinuotosios nomenklatūros 8525 80 30, 8525 80 91 ir 8525 80 99 subpozicijos, atsižvelgiant į šios Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimus dėl šių subpozicijų, turi būti aiškinamos taip, kad daugiau kaip 30 minučių trukmės vaizdo įrašas, įrašytas atskirose rinkmenose, kurių kiekvienos trukmė yra skirtinga ir mažesnė negu 30 minučių, turi būti laikomas vienu mažiausiai 30 minučių trukmės vaizdo įrašu, neatsižvelgiant į tai, ar naudotojas nuskaitymo metu negali pastebėti perėjimo nuo vienos rinkmenos prie kitos ir, priešingai, ar naudotojas nuskaitant rinkmenas iš esmės turi atskirai atidaryti kiekvieną iš jų.

4.      Reglamento Nr. 2658/87 (atitinkamai įgyvendinimo reglamentų Nr. 1006/2011, 927/2012 ir 1001/2013 redakcijos) I priede esanti Kombinuotoji nomenklatūra turi būti aiškinama taip, kad vaizdo kamera su vaizdo įrašymo įrenginiu, kuri gali įrašyti signalus iš išorinių šaltinių, bet negali jų atkurti televizoriuje ar išoriniame monitoriuje, nes ši kamera su vaizdo įrašymo įrenginiu išoriniame ekrane arba monitoriuje gali atkurti tik naudojant jos pačios objektyvą įrašytas rinkmenas, negali būti priskirta prie Kombinuotosios nomenklatūros 8525 80 99 tarifinės subpozicijos.

Parašai.

*      Proceso kalbos: vokiečių ir nyderlandų.