-

Printed via the EU tax law app / web

C_2018240LT.01001702.xml

9.7.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 240/17

2018 m. kovo 26 d.Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Idealmed III – Serviços de Saúde SA / Autoridade Tributária e Aduaneira

(Byla C-211/18)

(2018/C 240/20)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD)

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Idealmed III – Serviços de Saúde SA

Kita administracinio proceso šalis: Autoridade Tributária e Aduaneira

Prejudiciniai klausimai

Ar remiantis 2006 m. lapkričio 28 d. Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) (toliau – PVM direktyva) 132 straipsnio 1 dalies b punktu negalima pritarti teiginiui, kad pagal privatinę teisę įsteigtai bendrovei priklausanti gydymo įstaiga, kuri yra sudariusi medicininės pagalbos paslaugų teikimo sutartis su valstybe ir su viešosios teisės reglamentuojamais juridiniais asmenimis, ima veikti tokiomis pačiomis socialinėmis sąlygomis, kurios galioja toje teisės normoje nurodytoms viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms, jei tenkinami šie reikalavimai:

—	daugiau kaip 54,5 % sąskaitų faktūrų, įskaitant sąskaitas faktūras paslaugų naudotojams ir gavėjams, išrašoma valstybės tarnyboms ir valstybinėms draudimo įstaigoms pagal su tais subjektais sudarytose sutartyse ir susitarimuose nustatytas fiksuotas kainas,

—	daugiau kaip 69 % naudotojų yra valstybinių draudimo įmonių klientai arba naudojasi paslaugomis, teikiamomis pagal su valstybės įstaigomis sudarytas sutartis,

—	daugiau kaip 71 % medicininių intervencijų atliekama pagal sutartis, sudarytas su valstybinėmis draudimo įstaigomis ir su valstybės įstaigomis ir

—	vykdoma veikla yra priskiriama svarbiam bendrajam visuomenės interesui?

Ar atsižvelgiant į tai, kad, remdamasi PVM direktyvos 377 straipsniu, Portugalija nusprendė ir toliau neapmokestinti veiklos, kurią vykdo tos direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b punkte nenurodytos gydymo įstaigos, kad pagal tos direktyvos 391 straipsnį šiems apmokestinamiesiems asmenims suteikė galimybę pasirinkti šios veiklos apmokestinimo tvarką su sąlyga, jog ta tvarka turės būti taikoma ne trumpiau kaip penkerius metus, ir į tai, kad numatė galimybę vėl taikyti neapmokestinimo tvarką tik jeigu bus išreikštas toks pageidavimas, direktyvos 391 straipsniu ir (arba) įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugos, lygybės ir nediskriminavimo, neutralumo ir konkurencijos neiškraipymo principais, kiek tai susiję su naudotojais ir apmokestinamaisiais asmenimis, kurie yra viešosios teisės subjektai, Mokesčių ir muitų institucijai draudžiama, nesuėjus minėtam terminui, taikyti neapmokestinimo tvarką nuo tos akimirkos, kai nustatoma, jog apmokestinamasis asmuo ėmė teikti paslaugas tokiomis pačiomis socialinėmis sąlygomis, kurios taikomos viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms?

3.	Ar remiantis Direktyvos 391 straipsniu ir (arba) minėtais principais draudžiama naujame įstatyme nustatyti neapmokestinimo tvarką apmokestinamiesiems asmenims, kurie anksčiau buvo pasirinkę apmokestinimo tvarką, jeigu nesuėjo minėtas penkerių metų terminas?

Ar remiantis Direktyvos 391 straipsniu ir (arba) minėtais principais draudžiama taikyti teisės aktus, pagal kuriuos apmokestinamasis asmuo, kuris pasirinko apmokestinimo tvarkos taikymą, nes tuo momentu, kaip nusprendė rinktis tokią galimybę, neteikė sveikatos priežiūros paslaugų tokiomis pačiomis socialinėmis sąlygomis, kurios galioja viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms, gali ir toliau taikyti tą tvarką, jei ima taikyti tokias paslaugas tokiomis pačiomis socialinėmis sąlygomis, kurios galioja viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms?

(1) OL L 347, 2006, p. 1.