Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

20.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/15

2010 m. rugpjūčio 5 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. gegužės 21 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-425/04, T-444/04, T-450/04 ir T-456/04 Prancūzija ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-401/10)

()

2010/C 317/28

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama C. Giolito, D. Grespan ir S. Thomas

Kitos proceso šalys: Prancūzijos Respublika, France Télécom SA, Bouygues SA, Bouygues Télécom SA, Association française des opérateurs de réseaux et services de télécommunications (AFORS Télécom)

Apeliantės reikalavimai

—

panaikinti 2010 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (trečiosios išplėstinės kolegijos) sprendimą sujungtose bylose T-425/04, T-444/04, T-450/04 ir T-456/04, apie kurį Komisijai buvo pranešta faksu 2010 m. gegužės 25 d., nes:

—

juo buvo panaikintas 2004 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos sprendimo 2006/621/EB dėl Prancūzijos France Télécom suteiktos valstybės pagalbos (1) 1 straipsnis,

—

juo iš Komisijos buvo priteista padengti jos bei Prancūzijos Respublikos ir France Télécom išlaidos bylose T-425/04 ir T-444/04;

—

grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis išnagrinėtų iš naujo;

—

atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliaciniam skundui pagrįsti Komisija nurodo tris pagrindus.

Pirmuoju pagrindu Komisijos nurodo, kad Bendrojo Teismo sprendime keliais klausimais nurodomi prieštaraujantys argumentai. Pavyzdžiui, Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime mano, kad siekiant nustatyti, ar France Télécom gavo naudos, pareiškimai, taip pat ir 2002 m. gruodžio 4 d. akcininko paskelbtas avanso planas, gali būti vertinami kartu, nors siekdamas nustatyti, ar buvo naudojamos valstybės lėšos jis mano, kad akcininko avanso projekto planą ir įvairius ankstesnius valstybės pareiškimus skiria didelis laiko tarpas.

Antruoju pagrindu, kurį sudaro keturios dalys, Komisija nurodo, kad Bendrasis Teismas keliais aspektais pažeidė EB 87 straipsnio 1 dalį, skaitomą kartu su EB 230 straipsniu. Be to, Bendrasis Teismas nesilaikė valstybės pagalbos sąvokos, nes reikalavo, kad nauda būtų glaudžiai susijusi su valstybės lėšų naudojimu (pirma dalis), atsisakė pripažinti, kad skelbimas ir Prancūzijos valstybės France Télécom siūloma akcijų pirkimo sutartis buvo susiję su valstybės lėšų naudojimu(antra dalis) ir nenagrinėjo atsargaus privataus investuotojo kriterijaus, kad nustatytų, ar France Télécom gavo naudos (trečia dalis). Be to, Bendrasis Teismas pažeidė Komisijos diskreciją, kuri šiai priklauso, kai ji atlieka sudėtingas ekonomines analizes, ir atliko ginčijamo sprendimo tinkamumą (ketvirta dalis).

Trečiu apeliacinio skundo pagrindu Komisija nurodo, kad Bendrasis Teismas iškraipė ginčijamą sprendimą, nes, jos nuomone, jis turėjo pateikti daugiau argumentų, susijusių su atskiros naudos, kurią France Télécom gavo dėl jam pasiūlytos 9 milijardų eurų kredito linijos, buvimu bei išvada, kad nuo 2002 m. liepą paskelbtų pareiškimų iki 2002 m. gruodžio 4 d. skelbimo apie akcijų pardavimo avansu sutartį praėjo didelis laiko tarpas.

(1)  OL L 257, p. 11