EU tax law WEB Commission v Germany - C-600/10

12.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/11

—

Konstatuoti, kad, nepakeisdama teisės aktų, pagal kuriuos ribotai apmokestinamiems pensijų fondams mokami dividendai ir tokiems pensijų fondams mokamos palūkanos mokestiniu požiūriu vertinami nepalankiau nei dividendai ir palūkanos, mokami neribotai apmokestinamiems pensijų fondams, Vokietijos Federacinė Respublika pažeidė įsipareigojimus pagal SESV 63 straipsnį ir EEE susitarimo 40 straipsnį.

—

Priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Apmokestinant pensijų fondų gautas palūkanas, kapitalo pelno mokestis ir įmonių pelno mokestis netaikomas, kai palūkanų gavėjas yra Vokietijoje esantis pensijų fondas, atleistas nuo mokesčių. Taigi neapmokestinamos visos atitinkamos pajamos. Tačiau ne Vokietijoje esantiems pensijų fondams toks atleidimas nuo kapitalo pelno mokesčio nenumatytas, taigi jie bet kuriuo atveju moka šį mokestį, kuris sudaro 25 % bendros sumos, ir dar solidarumo mokestį.

Apmokestinant pensijų fondų gautus dividendus, Vokietijoje esančių pensijų fondų atžvilgiu kapitalo pelno mokestis gali būti įtrauktas į apmokestinimo režimą. Pirma, to pasekmė būtų tokia, kad iš mokesčio būtų galim atskaityti profesines išlaidas ir būtų apmokestinamos tik grynosios pajamos. Antra, tai lemtų, kad kapitalo pelno mokestis būtų įskaičiuotas į bendrą mokestinę prievolę, taigi būtų taikomas bendras 15 % pelno mokesčio tarifas. Tačiau ne Vokietijoje esantys pensijų fondai tuo pasinaudoti negali: jų atžvilgiu minėtais teisės aktais jokiu atveju nenumatyta galimybė atskaityti profesines išlaidas, įskaitant tas, kurios tiesiogiai susijusios su Vokietijoje gautomis pajamomis.

Galiausiai, kalbant apie pensijų fondų gautų palūkanų apmokestinimą, teisinė padėtis iš esmės yra tokia pati kaip ir tada, kai pensijų fondai gauna dividendus: kaip ir dividendų atveju, ne Vokietijoje esantys pensijų fondai diskriminuojami tiek profesinių išlaidų atskaitos, tiek mokesčių tarifo aspektu.

Komisijos nuomone, ši ne Vokietijoje esančių pensijų fondų diskriminacija nesuderinama su laisvu kapitalo judėjimu. Minėtas skirtumas jokiu atveju nėra objektyviai pateisinamas.

Pagal SESV 63 straipsnį draudžiamos bet kokios priemonės, kuriomis kapitalo judėjimas tarp valstybių diskriminuojamas palyginti su vien valstybės viduje vykstančiu kapitalo judėjimu. Šiomis aplinkybėmis SESV 65 straipsnio 1 dalies a punktas negali būti suprantamas taip, kad bet kuri mokesčių įstatymų nuostata, pagal kurią skiriami mokesčių mokėtojai dėl jų skirtingos padėties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atžvilgiu, besąlygiškai suderinama su Sutartimi. Tokios nuostatos ribojamos pagal SESV 65 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad 65 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės ir tvarka neturi sudaryti laisvo kapitalo judėjimo ir mokėjimų, kaip nustatyta 63 straipsnyje, savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo. Tokie skirtumai suderinami su ES teise tik tada, jei jie taikomi situacijose, kurios nėra objektyviai panašios, arba jei jie pateisinami privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais. Toks pateisinimas galimas tik tokiu atveju, jei teisės aktai neviršija to, kas būtina juose nustatytam tikslui pasiekti.

Dėl profesinių išlaidų atskaitos Komisija norėtų pridurti, kad valstybės narės turi laikytis Sutartyje įtvirtintų diskriminacijos draudimų ir nustatydamos mokesčius prie šaltinio. Tokiomis aplinkybėmis šaltinio valstybė negali remtis vienašalėmis kitos valstybės narės nuostatomis, kad išvengtų savo pareigų. Vokietija nepranešė, kad susitarė su kitomis valstybėmis narėmis, jog ne Vokietija, o jos atskaitys profesines išlaidas. Jei toks susitarimas ir egzistuotų, dažnu atveju jis būtų netikslingas, pavyzdžiui, kai tam tikros pajamos kitoje valstybėje nėra apmokestinamos arba kai mokesčių mokėtojas bendrai negauna jokio pelno. Todėl taikant įskaitymo metodą profesinių išlaidų atskaita įsisteigimo valstybėje negali pakeisti tokios atskaitos šaltinio valstybėje, nes tokiu atveju abiejose valstybėse iš principo apmokestinamos tos pačios pajamos. Taigi ne bendrųjų, o grynųjų pajamų apmokestinimas būtų užtikrinamas tik tada, jei abi valstybės taikytų savo teisės aktus, susijusius su profesinių išlaidų atskaita. Tada atskaita šaltinio valstybėje nelemtų dvigubinimo, o taip tik būtų užtikrinamas vienodas vertinimas su vien vidaus situacijomis.