Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

12.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 7/18

2014 m. lapkričio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Prancūzijos Respublika

(Byla C-485/14)

(2015/C 007/24)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama J.-F. Brakeland ir W. Roels

Atsakovė: Prancūzijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad atleisdama nuo turto perleidimo mokesčių taikymo viešosioms ar visuomeninius poreikius tenkinančioms įstaigoms dovanojamoms dovanoms ir testamentu paliekamam turtui tik tuomet, kai minėtos įstaigos yra įsteigtos Prancūzijoje arba valstybėje narėje, arba valstybėje, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, sudariusi su Prancūzija dvišalį susitarimą, Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 40 straipsnį.

—

Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisijos teigimu, Prancūzijos teisės aktuose, kaip juos aiškina mokesčių inspekcija, numatytas atleidimas nuo turto perleidimo mokesčių taikymo viešosioms ar visuomeninius poreikius tenkinančioms įstaigoms dovanojamoms dovanoms ir testamentu paliekamam turtui tik tuomet, kai minėtos įstaigos yra įsteigtos Prancūzijoje arba valstybėje narėje, arba valstybėje, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, sudariusi su Prancūzija dvišalį susitarimą. Komisija mano, kad tai yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, kuriuo pažeidžiami EB 56 straipsnis ir EEE susitarimo 40 straipsnis.

Pateisindama tokį reglamentavimą, Prancūzijos Respublika pirmiausia tvirtina, kad Prancūzijos teisės aktuose daromas skirtumas tarp mokesčių mokėtojų, nesančių objektyviai panašioje situacijoje, ir papildomai nurodo bendrojo intereso motyvą, grindžiamą poreikiu užtikrinti mokesčių surinkimą.

Komisija nesutinka su šiuo pateisinimu. Komisijos teigimu, ginčijamose nuostatose skirtumas įtvirtintas remiantis vien geografiniais kriterijais. Be to, Komisija mano, kad rėmimasis bendrojo intereso motyvu neatitinka teismo praktikoje, o ypač Sprendime Persche  (1), nustatytų sąlygų. Galiausiai, Komisija mano, kad laisvo kapitalo judėjimo apribojimas yra bet kuriuo atveju neproporcingas.

(1)  Sprendimas Perche, C-318/07, ECLI:EU:C:2009:33.