Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Laikina versija

GENERALINIO ADVOKATO

PAOLO MENGOZZI IŠVADA,

pateikta 2017 m. gruodžio 20 d.(1)

Byla C-480/16

Fidelity Funds

prieš

Skatteministeriet,

dalyvaujant

NN (L) SICAV

(Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas, Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvė teikti paslaugas – Laisvas kapitalo judėjimas – Apribojimai – Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektams (KIPVPS ) išmokamų dividendų apmokestinimas – Vienoje valstybėje narėje reziduojančios bendrovės pervedami dividendai kitoje valstybėje narėje reziduojantiems subjektams – Situacijų panašumas – Mokestinės sistemos vientisumo užtikrinimas“






 Įžanga

1.        Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas, Danija) teikia Teisingumo Teismui klausimą dėl Danijos teisės aktų, pagal kuriuos Danijoje įsisteigę kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai, įsipareigoję faktiškai paskirstyti savo nariams minimalią dividendų sumą arba techniškai apskaičiuojantys minimalią paskirstomą sumą, atleidžiami nuo mokesčio prie šaltinio, išskaitomo iš Danijos bendrovių paskirstomų dividendų, išskyrus kitose valstybėse narėse įsisteigusius KIPVPS, suderinamumo su laisvu kapitalo judėjimu (EB sutarties 56 straipsnis, dabar – SESV 63 straipsnis) ir laisve teikti paslaugas (EB sutarties 49 straipsnis, dabar – SESV 56 straipsnis).

2.        Šis klausimas iškeltas nagrinėjant bylą, kurioje keli KIPVPS, kaip jie suprantami pagal 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo(2), kurių buveinės yra Jungtinėje Karalystėje ir Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje, įskaitant Fidelity Funds, ginčijasi su Skatteministeriet (Danijos mokesčių ministerija, Danija) dėl reikalavimų grąžinti mokestį prie šaltinio, išskaitytą iš dividendų, kuriuos Danijos bendrovės 2000–2009 m. paskirstė šiems KIPVPS. Šie KIPVPS savo reikalavimą motyvuoja tuo, kad turėjo būti Danijoje atleisti nuo mokesčio taip, kaip būtų atleisti reziduojantys KIPVPS. Iš tiesų Danijos teisės aktuose numatytas skirtingas vertinimas, tariamai prieštaraujantis laisvam kapitalo judėjimui ir laisvei teikti paslaugas, kuriuos užtikrina Sąjungos teisė.

3.        Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktų teisės aktų matyti, kad pagal lov om indkomstbeskatning af aktieselskaber m.v. (Pelno mokesčio įstatymas, vadinamas „selskabsskatteloven“, toliau – IS įstatymas) visos KIPVPS, mokesčių tikslais reziduojančių Danijoje, pajamos apmokestinamos. KIPVPS ir kitų investicinių fondų, kurie mokesčių tikslais nėra Danijos rezidentai, atveju apmokestinami tik dividendai, kuriuos jiems paskirsto Danijos bendrovės, ir šis ribotas apmokestinimas taikomas tik pajamoms, kurių šaltinis yra Danijoje.

4.        Pagal kildeskatteloven (toliau – Mokesčio prie šaltinio įstatymas) 65 straipsnio 1 punktą kiekvieną kartą, kai Danijos bendrovė priima sprendimą paskirstyti dividendus, išskaitoma tam tikra procentinė visų dividendų dalis, jeigu nenumatyta kitaip. Išskaitomo mokesčio prie šaltinio tarifas 2000 m. buvo 25 %, o 2001–2009 m. – 28 %, išskyrus atvejus, kai palankesnės sąlygos buvo numatytos sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Jei galiausiai mokamas mokestis yra mažesnis nei išskaitomo mokesčio prie šaltinio tarifas, KIPVPS gali prašyti grąžinti mokesčio permoką.

5.        Mokesčio prie šaltinio įstatymo normos taip pat taikomos Danijos KIPVPS, kurioms a priori taikomas šis teisės aktas dėl dividendų apmokestinimo. Vis dėlto iš Mokesčio prie šaltinio įstatymo 65 straipsnio 8 dalies matyti, kad mokesčių ministras gali nustatyti taisykles, pagal kurias dividendų mokestis neišskaitomas iš dividendų, paskirstomų fondams, kuriems taikomos lov om påligningen af indkomstskat til staten (Įstatymas dėl valstybinio pajamų mokesčio nustatymo, vadinamas Ligningsloven)) 16C straipsnio nuostatos (toliau – 16C straipsnio fondai. Mokesčių ministras, priimdamas ligningslov patikslinantį įsakymą (toliau – Ministro įsakymas), pasinaudojo šia galimybe nuo visų mokesčių prie šaltinio atleisti 16C straipsnio fondus, kurie reziduoja Danijoje.

6.        Pagal Ministro įsakymo 38 straipsnį tam, kad kiekvienam KIPVPS galėtų būti išduota dividendų neapmokestinimo kortelė ir jis galėtų būti atleistas nuo mokesčio prie šaltinio, išskaitomo iš dividendų, jis turi būti subjektas, kuriam taikomas IS įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 6 punktas (taigi Danijos rezidentas), ir turėti 16C straipsnio fondo statusą. Danijoje reziduojantis KIPVPS, neatitinkantis ligningslov 16C straipsnio sąlygų, nėra atleidžiamas nuo mokesčio prie šaltinio, išskaitomo iš dividendų.

7.        Ligningslov 16C straipsnyje apibrėžiami „16C straipsnio fondai“. Pagal iki 2005 m. birželio 1 d. galiojusias taisykles tam, kad KIPVPS būtų priskiriamas prie „16C straipsnio fondų“, jo paskirstomi dividendai turėjo atitikti minimalią nustatytą sumą (toliau – minimali paskirstoma suma). Minimali paskirstoma suma sudaro sąlygas nuo subjekto pajamų apmokestinti dalininkus.

8.        Priėmus 2005 m. birželio 1 d. įstatymą Nr. 407 ir nuo tos dienos tam, kad būtų taikomas „16C straipsnio fondo“ statusas, nereikalaujama, kad minimali paskirstoma suma būtų faktiškai paskirstyta dalininkams. Vis dėlto tam, kad būtų taikomas šis statusas, vis dar galioja sąlyga, kad KIPVPS nustatytų minimalią paskirstomą sumą, kuri dalininkų sąskaita apmokestinama fondams išskaitant mokestį prie šaltinio. Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų, kuriuose remtasi šio įstatymo motyvuojamąja dalimi, matyti, kad šiuo pakeitimu siekta sudaryti palankesnes galimybes užsienio KIPVPS pasinaudoti 16C straipsnio fondo statusu, kad iš šių fondų nebūtų reikalaujama savo paskirstymo politikos pritaikyti atsižvelgiant į Danijos mokestines taisykles, kas yra naudinga fondams, kurių dalininkai danai sudaro aiškią mažumą. Iš suinteresuotųjų šalių pastabų matyti, kad kai kurie Danijoje nereziduojantys KIPVPS galėjo atitikti su minimalia paskirstoma suma susijusias taisykles, numatytas ligningslov 16C straipsnyje.

9.        Taip pat svarbu pažymėti, kad minėtos taisyklės patikslintos ligningslov 16C straipsnio 2–6 dalyse. Pagal šio straipsnio 2 dalį ji gaunama sudėjus per mokestinius metus gautas pajamas ir grynąsias sumas ir atskaičius nuostolius ir išlaidas. Ligningslov16C straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apskaičiuojant remiamasi ilgu šiame straipsnyje nurodytų pajamų šaltinių sąrašu, tarp jų – pajamos iš palūkanų, akcijų dividendai, pelnas iš gautinų sumų ir finansinių sutarčių, taip pat pelnas iš akcijų perleidimo. Pagal ligningslov 16C straipsnio 4 ir 5 dalis16C straipsnio fondai gali išskaičiuoti mokesčių tikslais leidžiamus atskaityti nuostolius ir valdymo mokesčius.

10.      Šių taisyklių požiūriu Fidelity Fundsir NN (L) SICAV tvirtina, kad, atsižvelgiant į pobūdį, jie negali atitikti pirmosios iš šių sąlygų, susijusios su rezidavimu Danijoje mokesčių tikslais tam, kad galėtų būti atleisti nuo mokesčio prie šaltinio. Ši sąlyga lemia skirtingą KIPVPS vertinimą mokestiniu požiūriu atsižvelgiant į jų rezidavimo valstybę ir, šalių pagrindinėje byloje nuomone, prieštarauja EB sutarties 56 straipsniui, taip pat negali būti pateisinama viršesniais bendrojo intereso pagrindais. Kalbant apie antrąją sąlygą, susijusią su minimalios paskirstymo sumos nustatymu, Fidelity Fundsir NN (L) SICAV pažymi, kad jie neturi jokios paskatos jos tenkinti, nes bet kuriuo atveju dėl pirmosios sąlygos jie negali pasinaudoti 16C straipsnio fondams taikoma tvarka. Jų manymu, pati antroji sąlyga prieštarauja laisvei teikti paslaugas, užtikrinamai EB sutarties 49 straipsnyje, nes KIPVPS įsteigiami ne vadovaujantis kiekvienos valstybės narės, kurioje gali reziduoti jų dalininkai, taisyklėmis, o pagal jų rezidencijos valstybės narės taisykles. Jeigu toks reikalavimas būtų taikomas kiekvienam KIPVPS nerezidentui, suderinimui, kurio imamasi Direktyvoje 85/611, ir laisvei teikti paslaugas būtų užkirstas kelias.

11.      Manydamas, kad sprendimui pagrindinėje byloje priimti būtinas EB sutarties 49 ir 56 straipsnių išaiškinimas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar tokia apmokestinimo tvarka, kokia nagrinėjama pagrindinėse bylose, pagal kurią ne Danijos kolektyvinio investavimo subjektai, kuriems taikoma Tarybos direktyva 85/611/EEB (KIPVPS direktyva), yra apmokestinami mokesčiu prie šaltinio, išskaitomu iš Danijos bendrovių išmokamų dividendų, prieštarauja EB sutarties 56 straipsniui (SESV 63 straipsnis) dėl laisvo kapitalo judėjimo arba EB sutarties 49 straipsniui (SESV 56 straipsnis) dėl laisvės teikti paslaugas, jeigu panašūs Danijos kolektyvinio investavimo subjektai gali būti atleisti nuo mokesčio prie šaltinio dėl to, kad faktiškai paskirsto savo nariams minimalią dividendų sumą, iš kurios išskaitomas mokestis prie šaltinio, arba techniškai apskaičiuojama minimali paskirstoma suma, iš kurios to subjekto narių atžvilgiu išskaitomas mokestis prie šaltinio?“

12.      Rašytines pastabas šiuo klausimu pateikė Fidelity Funds, NN (L) SICAV, Danijos, Vokietijos ir Nyderlandų vyriausybės ir Europos Komisija. Taip pat šie suinteresuotieji asmenys buvo išklausyti per 2017 m. spalio 5 d. posėdį.

 Analizė

13.      Iš karto reikia pažymėti, kad, priešingai, nei buvo galima manyti remiantis Fidelity Funds prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme pateiktais argumentais, pastarasis Teisingumo Teismo neprašo išaiškinti Direktyvos 85/611.

14.      2016 m. gegužės 26 d. Sprendime NN (L) International (C-48/15, EU:C:2016:356, 32 punktas) Teisingumo Teismas nusprendė, kad KIPVPS apmokestinimas nepatenka į šios direktyvos, kurioje nėra jokios su šia sritimi susijusios nuostatos, reglamentuojamą sritį. Žinoma, tame pačiame sprendime Teisingumo Teismas priminė, kad pagal Direktyvos 85/611 44 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad valstybėje narėje KIPVPS taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šioje direktyvoje nereglamentuojamus klausimus, būtų taikomos be diskriminacijos, o tai reiškia, kad Direktyva 85/611 nedraudžia taikyti metinio mokesčio KIPVPS, kurie prekiauja savo investiciniais vienetais valstybėje narėje, su sąlyga, kad jis būtų taikomas be diskriminacijos(3). Vis dėlto Teisingumo Teismas labai logiškai išnagrinėjo tokio šioje byloje nagrinėjamo mokesčio, kuriuo apmokestinamas KIPVPS, nediskriminacinį pobūdį, atsižvelgdamas į judėjimo laisves, užtikrinamas Sutarties(4). Todėl kalbant, kaip ir pagrindinėje byloje, apie taisyklę, kurioje numatytas toks skirtingas KIPVPS mokestinis vertinimas, remiantis visuotinai tarptautinėje mokesčių teisėje, taip pat Teisingumo Teismo pripažintu kriterijumi, t. y. susijusių subjektų(5) rezidencijos vieta mokesčių tikslais, pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismui pateikė tik klausimą dėl tokios taisyklės suderinamumo su laisvu kapitalo judėjimu ir laisve teikti paslaugas.

15.      Atlikus šiuos patikslinimus, bus nagrinėjami keturi skirtingo mokestinio vertinimo Danijos taisyklėse aspektai, iš kurių tik du paskutinius reikės išnagrinėti iš esmės. Iš tiesų neabejotina, kad nagrinėjamoje byloje reikšmingas yra laisvo kapitalo judėjimas (A), o Danijos taisyklė šį judėjimą riboja (B), tačiau Danijoje ir ne Danijoje reziduojančių KIPVPS padėties panašumas (C) ir šio ribojimo pateisinimo pagrindai (D) yra, kaip parodė diskusijos Teisingumo Teisme, sudėtingesni klausimai.

A.      Dėl laisvo kapitalo judėjimo taikymo

16.      Kaip matyti iš prejudicinio klausimo formuluotės, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl laisvės, į kurią atsižvelgiant pagrindinėje byloje nagrinėjama taisyklė turėtų būti vertinama. Tiksliau tariant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar Danijos taisyklė prieštarauja EB sutarties 56 straipsniui (SESV 63 straipsnis) dėl laisvo kapitalo judėjimo arba EB sutarties 49 straipsniui (SESV 56 straipsnis) dėl laisvės teikti paslaugas.

17.      Remiantis jurisprudencija, siekiant nustatyti, ar nacionalinės teisės norma patenka į pagal Sutartį užtikrinamos vienos arba kitos pagrindinės laisvės sritį, reikia atsižvelgti į pagrindinėje byloje nagrinėjamos normos dalyką(6).

18.      Šiuo klausimu Danijos taisyklės susijusios ne su KIPVPS nerezidentų patekimo į valstybės narės, šiuo atveju Danijos Karalystės, rinką sąlygomis, bet su šių subjektų pajamų mokestiniu vertinimu, kuris tiesiogiai susijęs su jų atliekamomis investicijomis Danijoje. Manau, kad vien šio teiginio pakaktų, kad būtų atmestas laisvės teikti paslaugas taikymas.

19.      Be to, priešingai nei byloje, dėl kurios buvo priimtas 2006 m. spalio 3 d. Sprendimas Fidium Finanz (C-452/04, EU:C:2006:631, 2, 45–47 punktai) dėl Vokietijos valdžios institucijų nustatyto draudimo Šveicarijos bendrovei suteikti Vokietijos klientams komercinius kreditus dėl to, kad ji neturi tokiai veiklai vykdyti reikalingo leidimo (Teisingumo Teismas nusprendė, kad ši byla buvo susijusi su laisvės teikti paslaugas taikymo sritimi), tai, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamomis nuostatomis nenumatyta, kad KIPVPS nerezidentai, gaunantys Danijos bendrovių išmokamus dividendus, negali būti atleisti nuo mokesčio, netrukdo šiems ūkio subjektams patekti į Danijos rinką.

20.      Tiesa, kad dėl tokių taisyklių taikymo KIPVPS nerezidentų finansinių paslaugų teikimas Danijos investuotojų atžvilgiu gali atsieiti brangiau nei paslaugų, tokiomis pačiomis sąlygomis teikiamų Danijos KIPVPS, atveju(7).

21.      Taigi, nors laisvam paslaugų teikimui poveikį gali daryti apmokestinimas, kuris taikomas KIPVPS nerezidentams, bet netaikomas KIPVPS rezidentams, dėl to, kad šis skirtumas gali daryti poveikį pirmųjų Danijoje teikiamoms finansinėms paslaugoms, vis dėlto ši laisvė vertintina kaip antrinė, palyginti su laisvu kapitalo judėjimu, ir bet kuriuo atveju su juo gali būti susieta(8).

22.      Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad iš bylos medžiagos ir suinteresuotųjų šalių pastabų matyti, kad Fidelity Funds ir NN (L) SICAV turimos Danijos bendrovių kapitalo dalys buvo įsigytos siekiant tik atlikti finansinę investiciją ir nesiekiant daryti poveikio įmonės valdymui ar kontrolei, taigi šiuo atveju reikšmingu laikytinas tik laisvas kapitalo judėjimas, o ne įsisteigimo laisvė(9).

23.      Taigi, kaip pagrįstai tvirtino Nyderlandų vyriausybė ir Komisija, manau, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos taisyklės turi būti analizuojamos atsižvelgiant į laisvą kapitalo judėjimą, kaip jis užtikrinamas pagal EB sutarties 56 straipsnį.

B.      Dėl laisvo kapitalo judėjimo apribojimo egzistavimo

24.      Tarp EB 56 straipsnio 1 dalyje draudžiamų laisvo kapitalo judėjimo ribojimo priemonių yra tos, kurios gali atgrasyti nerezidentus investuoti tam tikroje valstybėje narėje(10).

25.      Šiuo atveju pagal pagrindinės bylos faktinių aplinkybių susiklostymo laikotarpiu taikomas Danijos taisykles, išdėstytas nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, bendrovės rezidentės išmokėti dividendai KIPVPS nerezidentui iš principo buvo apmokestinami 25 % tarifu 2000 m., o 2001–2009 m. – 28 % tarifu, mokestį išskaičiuojant prie šaltinio, išskyrus atvejus, kai skirtingas tarifas buvo taikomas remiantis sutartimi dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, tačiau tokie dividendai nebuvo apmokestinami, kai jie buvo išmokami KIPVPS rezidentui, su sąlyga, be kita ko, kad toks subjektas buvo priskirtinas prie 16C straipsnio fondo, t. y. neatsižvelgiant į tai, ar iki 2005 m. gegužės 31 d. jis faktiškai paskirstydavo minimalią dividendų sumą savo dalininkams, ar nuo 2005 m. birželio 1 d. techniškai apskaičiuodavo minimalią paskirstomą sumą(11).

26.      Taigi tik Danijoje reziduojantys KIPVPS, kurie taip pat turi 16C straipsnio fondo statusą, buvo atleisti nuo mokesčio, o KIPVPS nerezidentams ši taisyklė sistemingai nebuvo taikoma, įskaitant atvejus, kai, kaip greičiausiai yra pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju, KIPVPS nerezidentams taikomas mažesnis dividendų mokesčio tarifas pagal sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, arba kai – atrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju taip nėra – jie faktiškai paskirstyto savo nariams minimalią dividendų sumą arba techniškai apskaičiuoja minimalią paskirstomą sumą.

27.      Toks skirtingas dividendų mokestinis vertinimas, nelygu KIPVPS rezidavimo vieta, gali atgrasyti, pirma, KIPVPS nerezidentus investuoti į Danijoje įsteigtas bendroves ir, antra, šioje valstybėje narėje reziduojančius investuotojus įsigyti KIPVPS nerezidentų kapitalo dalių(12).

28.      Taigi, kaip, beje, pripažįsta Danijos vyriausybė, tokios mokestinės teisinės normos yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, kuris iš principo prieštarauja EB sutarties 56 straipsniui.

29.      Toks ribojimas pagal ES sutarties 58 straipsnio 1 dalies a punktą vis dėlto galėtų būti leidžiamas, jei skirtingas vertinimas, kuriuo grindžiamas šis ribojimas, būtų taikomas situacijoms, kurios nėra objektyviai panašios, arba jeigu jis pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais(13).

30.      Kaip jau nurodyta, išsamiau išnagrinėti reikia būtent pagrindinėje byloje nagrinėjamų situacijų panašumą ir kapitalo judėjimo apribojimų, kurie sukuriami pagal Danijos teisės normas, pateisinimą.

C.      Dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų situacijų panašumo

31.      Reikia priminti, jog klausimas, ar tarpvalstybinė situacija yra panaši į vidaus situaciją, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į atitinkamų nacionalinių nuostatų tikslą, jų dalyką ir struktūrą(14).

32.      Kalbant apie tikslus, kurių siekiama nagrinėjamomis Danijos taisyklėmis, pažymėtina, kad iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų ir Danijos vyriausybės pastabų matyti, kad ja siekiama, pirma, išvengti apmokestinimo kelis kartus, kai investicijos atliekamos per KIPVPS, ir, antra, užtikrinti, kad Danijos bendrovių išmokami dividendai neišeitų už Danijos mokesčių teisės taikymo ribų dėl to, kad Danijos KIPVPS išmokami dividendai yra neapmokestinami, ir ši teisė jiems būtų vis tiek pritaikyta, t. y. pritaikyta minėtų subjektų dalininkams.

33.      Pirma, kalbant apie tikslą išvengti apmokestinimo kelis kartus, akivaizdu, kad iš jurisprudencijos matyti, jog atsižvelgiant į valstybės narės numatytas priemones, kuriomis siekiama išvengti bendrovės rezidentės paskirstytojo pelno apmokestinimo kelis kartus ar jo dvigubo ekonominio apmokestinimo arba tokį apmokestinimą sušvelninti, dividendus gaunančių bendrovių, mokesčių mokėtojų arba akcininkų rezidentų padėtis nebūtinai yra panaši į dividendus gaunančių bendrovių, mokesčių mokėtojų ar akcininkų, kitos valstybės narės rezidentų, padėtį(15).

34.      Vis dėlto nuo to momento, kai valstybė narė vienašališkai arba pagal susitarimą pajamų mokesčiu apmokestina ne tik bendrovių, mokesčių mokėtojų arba akcininkų rezidentų, bet ir akcininkų nerezidentų iš bendrovės rezidentės gaunamus dividendus, šių bendrovių, mokesčių mokėtojų arba akcininkų nerezidentų padėtis tampa panaši į akcininkų rezidentų padėtį(16).

35.      Iš tikrųjų vien dėl to, kad ši valstybė įgyvendina savo kompetenciją mokesčių srityje, kyla apmokestinimo grandinės arba ekonominio dvigubo apmokestinimo pavojus, neatsižvelgiant į kitoje valstybėje narėje taikomą bet kokį apmokestinimą. Tokiu atveju tam, kad dividendus gaunantys asmenys nerezidentai nepatirtų laisvo kapitalo judėjimo apribojimo, kurį iš esmės draudžia EB sutarties 56 straipsnis, dividendus išmokančios bendrovės rezidavimo valstybė turi užtikrinti, kad pagal jos nacionalinės teisės numatytą apmokestinimo kelis kartus arba ekonominio dvigubo apmokestinimo išvengimo ar jų sušvelninimo mechanizmą bendrovių, mokesčių mokėtojų arba akcininkų nerezidentų vertinimas būtų toks pats kaip ir bendrovių, mokesčių mokėtojų arba akcininkų rezidentų vertinimas(17).

36.      Pagrindinėje byloje Danijos Karalystė nusprendė pasinaudoti teise įgyvendinti mokestinę kompetenciją KIPVPS nerezidentų gaunamų dividendų, kuriuos išmokėjo Danijos bendrovės, atžvilgiu, todėl šių KIPVPS situacija, atsižvelgiant į riziką, kad Danijos bendrovių išmokėti dividendai bus apmokestinti kelis kartus, yra panaši į KIPVPS rezidentų.

37.      Antra, atsižvelgiant į tikslą, kuriuo siekiama, kad KIPVPS rezidentai būtų atleisti nuo mokesčio, su sąlyga, kad mokestis bus pritaikytas šių subjektų dalininkams, gali kilti klausimas, ar nagrinėjant situacijų panašumą turi būti atsižvelgta į dalininkų mokestinę padėtį.

38.      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią jurisprudenciją siekiant išnagrinėti su paskirstytų dividendų apmokestinimu susijusį skirtingą vertinimą turi būti atsižvelgiama tik į atitinkamus pagrindinėje byloje nagrinėjamais nacionalinės mokesčių teisės aktais įtvirtintus atskyrimo kriterijus(18).

39.      Kaip jau nurodžiau, pagrindinėje byloje KIPVPS atleidimas nuo apmokestinimo prie šaltinio grindžiamas dviem sąlygomis. Pirma, KIPVPS turi būti Danijos rezidentas ir iki 2005 m. gegužės 31 d. šie subjektai turėjo paskirstyti minimalią dividendų sumą, kad iš šių dividendų būtų išskaičiuotas mokestis prie šaltinio dalininkų atžvilgiu, o nuo 2005 m. birželio 1 d. šis reikalavimas pakeistas ir reikalaujama tik techniškai nustatyti minimalią dividendų sumą, kuri apmokestinama jų dalininkų atžvilgiu, KIPVPS mokestį išskaičiuojant prie šaltinio.

40.      Atrodo, kad ši dviguba ypatybė atskiria Danijos taisykles nuo Prancūzijos taisyklių, dėl kurių priimtas 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimas Santander Asset Management SGIIC ir kt. (C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:286). Iš tiesų šiame sprendime Teisingumo Teismas nagrinėjo objektyvų KIPVPS, kurie yra arba nėra rezidentai Prancūzijoje, panašumą, atmesdamas galimybę atsižvelgti į KIPVPS dalininkų mokestinę situaciją, nes Prancūzijos teisės normos buvo grindžiamos vieninteliu atskyrimo kriterijumi, t. y. šių subjektų rezidencijos vieta.

41.      Atsižvelgiant į ką tik aptartą Prancūzijos ir Danijos mokesčių teisės normų skirtumą ir įvertinus tai, kad susijusios šalys aptarė išvadas, kurias šioje byloje reikėtų padaryti remiantis 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimu Santander Asset Management SGIIC ir kt. (C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:286), gana įdomu yra konstatuoti, jog nė viena iš trijų pastabas pateikusių vyriausybių netvirtino, kad nagrinėjant situacijų panašumą reikėtų atsižvelgti į dalininkų mokestinę padėtį. Iš tiesų remdamasi 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimu Santander Asset Management SGIIC ir kt. (C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:286) Danijos vyriausybė apsiribojo tuo, kad teisino šias taisykles siekiu užtikrinti mokesčių sistemos darną ir, dar glausčiau, – subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą(19), o Vokietijos ir Nyderlandų vyriausybės, teikdamos atitinkamas savo pastabas dėl objektyvaus situacijų panašumo, daugiausia dėmesio skyrė vieninteliams investavimo tarpininkams, kurie yra KIPVPS.

42.      Nors ir pritarė teiginiams, kad reikėtų lyginti tik KIPVPS situacijas, o ne jų dalininkų mokestines situacijas, galiausiai būtent Fidelity Funds ir NN (L) SICAV, taip pat mažesniu mastu Komisija pateikė išsamesnių motyvų dėl to, kuriuo lygmeniu reikėtų nagrinėti situacijų panašumą. Tiksliau tariant, NN (L) SICAV teigia, kad Danijos taisyklėse nustatytas atskyrimo kriterijus grindžiamas tik dividendus gaunančio KIPVPS rezidencijos vieta ir siekiant KIPVPS rezidentus atleisti nuo mokesčio nėra keliama sąlygos, kad išmokėtos sumos būtų apmokestinamos dalininkų sąskaita. Danijos taisyklėse niekaip nesusiejamas nacionalinės kilmės dividendų, kuriuos gauna įprasti KIPVPS (arba kapitalizacijos būdu), mokestinis vertinimas ir jų dalininkų mokestinė padėtis. Kalbant apie 16C straipsnį, pagal kurį iš dalies paskirstomi gaunami dividendai, pažymėtina, kad Danijos taisyklėse taip pat neatsižvelgiama į jų dalininkų mokestinę padėtį. Taigi iš KIPVPS nerezidentams išmokėtų dividendų išskaičiuojami mokesčiai prie šaltinio nėra sumažinami, jeigu dalis minėto subjekto dalininkų yra Danijos rezidentai ir jų mokestinė padėtis yra panaši į tą, kurioje yra Danijoje reziduojančių KIPVPS dalininkai. Be to, Komisija tvirtina, kad KIPVPS rezidentų ir nerezidentų padėtis panaši net ir tuo atveju, jeigu vertinant panašumą būtų atsižvelgta į mokesčių taikymą jų dalininkams. Galiausiai Fidelity Funds priduria, kad atsižvelgiant į tai, jog Direktyvoje 85/611 KIPVPS nerezidentai yra minimi, jie turi būti lyginami su Danijoje reziduojančiais KIPVPS.

43.      Dėl toliau šioje išvadoje išdėstytų priežasčių esu linkęs manyti, kad, neatsižvelgiant į tai, kuriuo aspektu reikėtų atlikti situacijų panašumo vertinimą, pagrindinėje byloje nagrinėjamos situacijos yra objektyviai panašios, todėl galiausiai reikės išnagrinėti, ar Danijos taisyklės gali būti pateisinamos, ir, be kita ko, ar tai galima paversti būtinybe užtikrinti mokesčių sistemos darną.

44.      Pirmiausia nepritariu Fidelity Funds pateiktam argumentui, kad KIPVPS statuto, kurį reglamentuoja Direktyva 85/611, pakanka tam, kad galima būtų daryti išvadą, jog Danijoje reziduojančių ir nereziduojančių KIPVPS situacijos Danijos mokesčių teisės normų požiūriu yra objektyviai panašios. Iš tiesų, be to, kad, kaip jau minėjau, KIPVPS apmokestinimas nepatenka į Direktyvos 85/611 taikymo sritį(20), laisvo kapitalo judėjimo požiūriu panašumo nagrinėjimas yra susijęs ne su susijusių subjektų teisiniu statusu, bet su jų situacija nagrinėjamų mokesčių teisės normų požiūriu(21). Be to, ūkio subjektų situacijų panašumo analizėje Teisingumo Teismas atmetė KIPVPS statuso reikšmingumą, nes šis nesusijęs su vienu ar daugiau atskyrimo kriterijų, kuriais grindžiamos taikytinos mokesčių teisės normos(22).

45.      Taip pat siekdamos nustatyti, kokių situacijų panašumą reikėtų lyginti, t. y. ar tik KIPVPS situacijas, ar taip pat dalininkų situacijas, suinteresuotosios šalys Teisingumo Teismo prašymu diskutavo, ar du kriterijai, kuriais grindžiamos nacionalinės teisės normos, yra savarankiški, ar vis dėlto neatsiejamai susiję.

46.      Taigi iš tiesų vienareikšmis atsakymas į šį klausimą, kad KIPVPS yra savarankiški arba kad jų rezidencijos kriterijus yra atskiras nuo kriterijaus, susijusio su reikalavimu paskirstyti minimalią sumą (faktiškai arba techniškai), galėtų įtikinamai leisti manyti, kad Danijos taisyklės galiausiai nesiskiria nuo Prancūzijos taisyklių, dėl kurių priimtas 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimas Santander Asset Management SGIIC ir kt. (C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:286), arba nuo Lenkijos taisyklių, dėl kurių priimtas 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimas Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company (C-190/12, EU:C:2014:249). Kitaip tariant, kadangi šiose dviejose taisyklėse išimtinai arba iš principo buvo remtasi susijusių KIPVPS rezidencijos vieta, Teisingumo Teismas nusprendė, kad reikėtų išnagrinėti tik šių subjektų situacijų panašumą(23).

47.      Nagrinėjamu atveju, neatsižvelgdamas į NN (L) SICAV priekaištus dėl to, kad tariamai neteisingai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išaiškino Danijos taisykles, kurių Teisingumo Teismas negali nagrinėti pagal SESV 267 straipsnyje įtvirtintą teisminio bendradarbiavimo sistemą(24), manau, kad kai kurie aspektai rodo, jog KIPVPS rezidencijos kriterijus yra ne tik atskiras nuo minimalaus paskirstymo (faktinio arba techninio) kriterijaus, bet taip pat turi pirmenybę, palyginti su juo. Iš tiesų, viena vertus, svarbu pažymėti, kad du Ministro įsakymo 38 punkte priminti kriterijai yra nustatyti dviejose atskirose nacionalinėse teisės normose(25). Be to, Danijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose pripažino, kad prireikus antrasis kriterijus galėtų būti taikomas atskirai nuo KIPVPS rezidencijos kriterijaus. Kita vertus, kaip tvirtina Fidelity Funds ir NN (L) SICAV ir su kuo sutiko Danijos vyriausybė, nors kai kurie KIPVPS nerezidentai tikrai gali atitikti (ir faktiškai atitinka) antrą kriterijų, tik Danijos KIPVPS gali atitikti rezidencijos Danijoje kriterijų.

48.      Šiomis aplinkybėmis situacijų panašumas turėtų būti vertinamas tik Danijos taisyklėse nustatyto pagrindinio ir viršesnio kriterijaus, t. y. KIPVPS rezidencijos, požiūriu, taigi reikia konstatuoti, kaip tai buvo padaryta 2012 m. gegužės 10 d. Sprendime Santander Asset Management SGIIC ir kt. (C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:286) ir 2014 m. balandžio 10 d. Sprendime Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company (C-190/12, EU:C:2014:249, 63 ir 69 punktai), kad reikėtų lyginti tik KIPVPS situaciją – ar jis yra Danijos rezidentas, ar ne – ir kad galiausiai šių investicijų tarpininkų situacija yra objektyviai panaši dividendų, kuriuos jie gauna iš Danijos bendrovių, mokestinio vertinimo požiūriu.

49.      Vis dėlto logika, kuria grindžiamos Danijos taisyklės, yra ta, kad nuo mokesčio prie šaltinio atleidžiami KIPVPS rezidentai tik tuo atveju, jeigu paskirstoma (faktiškai arba techniškai) minimali dividendų suma jų dalininkams, iš kurios šie subjektai išskaičiuoja mokestį prie šaltinio. Danijos Karalystė atleidžia Danijos KIPVPS nuo mokesčio prie šaltinio, jeigu yra tikra, kad galės įgyvendinti savo mokestinę kompetenciją tokio KIPVPS savo dalininkams išmokėtų dividendų atžvilgiu.

50.      Taigi, priešingai, nei yra susiklosčius situacijai, dėl kurios priimti 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimas Santander Asset Management SGIIC ir kt.(C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:286) ir 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimas Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company (C-190/12, EU:C:2014:249), Danijos taisyklėse yra nustatytas ryšys tarp KIPVPS rezidentų atleidimo nuo mokesčių ir jų dalininkų mokestinės situacijos, kaip, beje, Komisija pripažino savo rašytinėse pastabose. Manau, kad į pastarųjų situaciją taip pat galima būtų atsižvelgti nagrinėjant situacijų panašumą.

51.      Taip pat manau, kad atsižvelgimas į KIPVPS dalininkų situaciją nereiškia, kad bendrai nagrinėjamos situacijos nėra objektyviai panašios, kad galėtų būti pripažinta, jog Danijos taisyklėse vertinimas skiriasi. Iš tiesų Danijos taisyklėse į KIPVPS dalininkų situaciją neatsižvelgta visapusiškai, todėl dėl šios spragos atsiradęs skirtingas vertinimas negali būti pateisinamas skirtinga objektyvia situacija(26).

52.      Šiuo klausimu manau, kad dalininkų mokestinę situaciją galima nagrinėti trimis skirtingais požiūriais. Pirma, galima palyginti dalininkų rezidentų mokestinę situaciją, atsižvelgiant į tai, ar jie investuoja į KIPVPS rezidentą, ar į KIPVPS nerezidentą. Antra, galima palyginti KIPVPS rezidento dalininko rezidento mokestinę situaciją ir KIPVPS nerezidento dalininko nerezidento situaciją. Trečia, taip pat galima nagrinėti dalininkų nerezidentų situacijos panašumą, kai jie investuoja į KIPVPS rezidentus arba nerezidentus(27).

53.      Kalbant apie pirmą hipotezę, nematau objektyvaus skirtumo tarp dviejų dalininkų Danijos piliečių, nesvarbu, ar jie investuoja į KIPVPS rezidentą, ar nerezidentą. Šie du dalininkai patenka į Danijos Karalystės mokestinės kompetencijos taikymo sritį ir iš principo turėtų būti vertinami nediskriminuojant. Vis dėlto, kaip pripažino Danijos vyriausybė, dalininkas Danijos pilietis, kuris investuoja į KIPVPS nerezidentą – kuriam, nors jis ir gali būti laikomas „16C straipsnio fondu“, bus pritaikytas mokestis prie šaltinio, – visada bus apmokestintas kelis kartus, o dalininkas Danijos pilietis, investuojantis į KIPVPS rezidentą, kuris laikomas „16C straipsnio fondu“ ir jam netaikomas mokestis prie šaltinio, galės jį išskaičiuoti iš avansinio pajamų arba pelno mokesčio, kurį, beje, jis turi sumokėti.

54.      Antros hipotezės, t. y. kai lyginama KIPVPS rezidento dalininko rezidento mokestinė situacija ir KIPVPS nerezidento dalininko nerezidento mokestinė situacija, atveju, manau, sprendimas būtų toks pats. Pagal Danijos taisykles abu būtų objektyviai panašioje situacijoje, kai investuoja į KIPVPS, kurie neišmoka iš Danijos bendrovių gautų dividendų.

55.      Kalbant apie dividendus paskirstančių investicinių fondų nerezidentų dalininkus nerezidentus ir Danijoje reziduojančius 16C straipsnio fondų dalininkus rezidentus, reikia pažymėti, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendime Miljoen ir kt. (C-10/14, C-14/14 ir C-17/14, EU:C:2015:608, 74 punktas) Teisingumo Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl valstybės narės, kurioje yra gaunamų dividendų šaltinis, mokesčių mokėtojų rezidentų ir nerezidentų mokestinio vertinimo objektyvaus panašumo nusprendė, kad „jei dividendų mokestį prie šaltinio išskaičiuoja valstybė narė nuo šioje valstybėje įsteigtos bendrovės išmokėtų dividendų, mokesčių mokėtojo nerezidento ir mokesčių mokėtojo rezidento vertinimo mokesčių tikslais palyginimas turi būti atliekamas atsižvelgiant, pirma, į mokesčių mokėtojo nerezidento mokėtiną dividendų mokestį ir, antra, mokesčių mokėtojo rezidento mokėtiną pajamų ar pelno mokestį, į kurio mokesčio bazę įtrauktos pajamos iš akcijų, nuo kurių mokami dividendai“. Iš tiesų Teisingumo Teismas, taikydamas EB sutarties 58 straipsnio 1 dalies a punktą [SESV 65 straipsnio 1 dalies a punktas], nusprendė, kad nepakanka vien atsižvelgti į dividendų mokestį; analizė turi apimti visą fizinio asmens pajamų ar juridinio asmens pelno, atsirandančių iš valstybėje narėje įsteigtų bendrovių turimų akcijų, apmokestinimą(28).

56.      Šio faktinės mokestinės naštos, kuri tenka gaunamų dividendų kilmės valstybės narės mokesčių mokėtojams rezidentams ir nerezidentams, palyginimo kriterijaus taikymas nagrinėjamoje byloje reiškia, kad nebūtų teisinga tik pažymėti, kad KIPVPS nerezidento, kuris gali būti laikomas „16C straipsnio fondu“, dalininkai nerezidentai netiesiogiai apmokestinami šio subjekto išskaičiuojamu mokesčiu prie šaltinio, todėl šių dalininkų padėtis nėra objektyviai panaši. Iš tiesų, nagrinėjant bendrai, dalininkui nerezidentui tenkanti mokestinė našta bus galutinė, o dalininkas rezidentas galės išskaityti pajamų arba pelno avansinį mokestį, kurį turės sumokėti Danijoje.

57.      Dalininko nerezidento pajamos apmokestinamos pagal kitos valstybės narės mokestinę kompetenciją. Vis dėlto manau, kad jeigu dalininko rezidencijos valstybė narė, siekdama išvengti dvigubo apmokestinimo, taiko įskaitymo būdą, iš dividendų prie šaltinio išskaičiuotas mokestis, arba bent jau dalis jo, negalės būti sugrąžinamas arba įskaitomas į pajamų ar pelno mokestį šioje valstybėje narėje(29). Bet kuriuo atveju, neatsižvelgiant į sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, valstybė narė negalės remtis kitos valstybės vienašališkai suteikta nauda, kad galėtų nevykdyti jai pagal sutartį tenkančių pareigų(30).

58.      Galiausiai, kalbant apie dalininkų nerezidentų, investuojančių arba į KIPVPS nerezidentus, kurie gali būti laikomi „16C straipsnio fondais“, arba į Danijos 16C straipsnio fondus, reikia pažymėti, kad pirmuoju atveju, kaip tvirtino Komisija, visada bus taikomas KIPVPS nerezidento išskaičiuojamas mokestis prie šaltinio, kuris bus apskaičiuotas pagal išmokėtus dividendus, neatsižvelgiant į galimas sąnaudas ir nuostolius, tačiau dalininkui, kuris investuoja į Danijoje įsikūrusį 16C straipsnio fondą, bus taikomas avansinis mokestis, kuris bus apskaičiuotas pagal minimalią paskirstomą dividendų sumą, iš kurios pagal ligningslov 16C straipsnio 2, 4 ir 5 straipsnius galės būt išskaičiuojami nuostoliai, taip pat ir subjekto valdymo mokesčiai. Taigi bendra mokestinė našta pastariesiems bus palankesnė nei pirmiesiems, ir ji, mano nuomone, nėra pateisinama objektyvios situacijos skirtumu tarp visų šių dalininkų nerezidentų išmokamų dividendų kilmės valstybės požiūriu.

59.      Kadangi, mano nuomone, pagrindinėje byloje nagrinėjamoms Danijos taisyklėms negalima pritarti remiantis tuo, kad jos taikomos objektyviai skirtingoms situacijoms, siekiant jas taikyti toliau, jos turi būti pateisinamos privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais.

D.      Dėl apribojimo pateisinimo

60.      Danijos ir Nyderlandų vyriausybės tvirtina, kad skirtingas vertinimas Danijos taisyklėse pateisinamas tiek siekiu užtikrinti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą (1), tiek noru išsaugoti mokestinės sistemos vientisumą (2). Iškart reikia pažymėti, kad nors pirmasis motyvas neįtikina, esu linkęs manyti, kad Danijos sistema gali būti pateisinama būtinybe išsaugoti mokesčių sistemos darną, tačiau ji yra neproporcinga šiam siekiamam tikslui.

1.      Dėl subalansuoto apmokestinimo kompetencijos paskirstymo

61.      Danijos vyriausybė primena, kad dalininkai užsieniečiai turi ribotą mokestinę pareigą (prie šaltinio), taikomą minimalioms paskirstomoms sumoms, kurios reguliariai išmokamos Danijos 16C straipsnio fondų, o atitinkamos sumos, kurios jiems pervedamos KIPVPS nerezidentų, nepatenka į Danijos mokestinės kompetencijos taikymo sritį, net jeigu tokiu būdu išmokėtos sumos gaunamos už minėtų KIPVPS investicijas į Danijos bendroves. Ši vyriausybė teigia, kad atleisti KIPVPS nerezidentus nuo mokesčio prie šaltinio, išskaičiuojamo iš Danijos bendrovių išmokamų dividendų, reikštų, kad dalininkai užsieniečiai visiškai išvengia Danijos mokesčių, taikomų Danijos bendrovių išmokamiems dividendams, vien dėl to, kad jų investicijos į tokias bendroves atliekamos tarpininkaujant KIPVPS nerezidentams, o tai neleistų Danijai įgyvendinti savo kompetencijos mokesčių srityje jos teritorijoje vykdomos veiklos atžvilgiu.

62.      Šie argumentai manęs tikrai neįtikina.

63.      Tiesa, kad pagal nusistovėjusią jurisprudenciją būtinybei apsaugoti darnų apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių gali būti pritarta, kai nagrinėjama tvarka siekiama užkirsti kelią veiksmams, kurie gali pakenkti valstybės narės teisei įgyvendinti kompetenciją mokesčių srityje jos teritorijoje vykdomos veiklos atžvilgiu(31).

64.      Vis dėlto iš ne mažiau nusistovėjusios jurisprudencijos matyti, kad nusprendusi neapmokestinti savo teritorijoje nacionalinės kilmės dividendus gaunančių KIPVPS rezidentų valstybė narė negali remtis būtinybe apsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių, siekdama pateisinti tokias pajamas gaunančių KIPVPS nerezidentų apmokestinimą(32).

65.      Šiuo atveju Danijos Karalystė nusprendė(33) netaikyti mokesčio prie šaltinio, išskaičiuojamo iš dividendų, kuriuos gauna Danijoje reziduojantys 16C straipsnio fondai, išskyrus KIPVPS nerezidentus, įskaitant visų pirma tuos, kurie gali atitikti arba atitinka paskirstymo sąlygas, nustatytas ligningslov 16C straipsnyje, o vien tik KIPVPS nerezidentų apmokestinimas negalėtų būti pateisinamas tikslu nepakenkti šios valstybės narės teisei įgyvendinti kompetenciją mokesčių srityje.

66.      Taigi manau, kad motyvą, grindžiamą subalansuoto apmokestinimo kompetencijos paskirstymu tarp valstybių narių, reikia atmesti.

2.      Dėl būtinybės užtikrinti mokesčių sistemos vientisumą

67.      Danijos, Vokietijos ir Nyderlandų vyriausybės tvirtina, kad remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija yra tiesioginis ryšys tarp mokestinės lengvatos, suteikiamos atleidimo nuo mokesčio prie šaltinio forma, ir šios lengvatos kompensavimo tiesiogiai apmokestinant dalininkų pajamas iš KIPVPS. Šis ryšys išlieka net ir tuo atveju, jeigu dalininkams KIPVPS išmokėtos sumos yra mažesnės už sumas, kurios neapmokestinamos mokesčiu prie šaltinio. Iš tiesų iš 2008 m. gegužės 20 d. Sprendimo Orange European Smallcap Fund (C-194/06, EU:C:2008:289) ir 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Papillon (C-418/07, EU:C:2008:659) matyti, kad tiesioginis ryšys gali egzistuoti, net jeigu mokestinė lengvata nėra visiškai kompensuojama, t. y. jeigu visi dividendai, iš kurių nebuvo išskaičiuotas mokestis prie šaltinio, yra dar kartą paskirstomi. Be to, Vokietijos vyriausybė tvirtina, kad, kaip rodo Teisingumo Teismo jurisprudencija, tiesioginis ryšys išlieka, net jeigu tai susiję su dviem skirtingais mokesčių mokėtojais.

68.      Fidelity Funds, NN (L) SICAV ir Komisija laikosi priešingos nuomonės. Visų pirma Komisija mano, kad, viena vertus, KIPVPS rezidento dalininkams taikoma apmokestinimo bazė nėra tokia pati, kokia taikoma apmokestinant dividendus, pervedamus KIPVPS nerezidentams, o mokesčio prie šaltinio nepakanka lengvatai, kurią gauna KIPVPS rezidentų dalininkai, palyginti su KIPVPS nerezidentų dalininkais, kompensuoti. Kita vertus, Komisija pažymi, kad pajamos, kurias iš KIPVPS nerezidento gauna Danijoje gyvenantis asmuo arba reziduojanti bendrovė, kurie yra KIPVPS nerezidento dalininkai, apmokestinamos Danijoje, neatsižvelgiant į tai, ar minėtam subjektui jau yra taikomas mokestis prie šaltinio, išskaitomas iš dividendų, kuriuos asmuo gauna iš Danijos bendrovių. Šis dvigubas ekonominis apmokestinimas nebus taikomas asmeniui ar bendrovei, reziduojantiems Danijoje, kurie yra KIPVPS, turinčio dividendus paskirstančio subjekto statusą pagal ligningslov 16C straipsnį, dalininkai. Minėtų KIPVPS rezidentų gaunama lengvata nekompensuojama kitais pagal Danijos taisykles numatytais aspektais.

69.      Šiuo klausimu svarbu priminti, kad, remiantis nusistovėjusia jurisprudencija, tam, kad mokesčių sistemos darnos apsaugojimu būtų galima pateisinti judėjimo laisvės ribojimą, reikia, kad egzistuotų tiesioginis atitinkamos mokesčio lengvatos ir jos kompensavimo konkrečiu apmokestinimu ryšys, o tokio ryšio tiesioginis pobūdis turi būti vertinamas pagal atitinkamų teisės aktų tikslą(34). Be to, motyvą, grindžiamą mokesčių sistemos darnos užtikrinimu, reikia išnagrinėti vienos ir tos paties mokesčių sistemos požiūriu(35).

70.      2009 m. birželio 18 d. Sprendime Aberdeen Property Fininvest Alpha (C-303/07, EU:C:2009:377, 73 punktas), 2012 m. gegužės 10 d. Sprendime Santander Asset Management SGIIC ir kt. (C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:286, 52 punktas) ir 2014 m. balandžio 10 d. Sprendime Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company (C-190/12, EU:C:2014:249, 93 punktas) Teisingumo Teismas atmetė tiesioginio ryšio egzistavimą, motyvuodamas tuo, kad šiose bylose nagrinėjamose mokesčių sistemose atleidimas nuo mokesčio prie šaltinio už dividendus nesiejamas su sąlyga, kad dividendus gavusi bendrovė, investiciniai fondai arba KIPVPS juos perskirstytų ir kad jų apmokestinimas šios bendrovės akcininkų, investicinių fondų ar KIPVPS dalininkų sąskaita leistų kompensuoti atleidimą nuo mokesčio prie šaltinio.

71.      Kaip jau esu pažymėjęs kitose išvadose(36), Teisingumo Teismas nenurodo, kad – trys cituoti sprendimai tai puikiai parodo – su tiesioginio ryšio buvimu susijusi sąlyga gali būti įvykdyta net ir tada, kai lengvata ir atitinkamas konkretus apmokestinimas, kuriuo siekiama kompensuoti minėtą lengvatą, nėra susiję su vienu ir tuo pačiu apmokestinamuoju asmeniu.

72.      Priešingai, nei teigiama nacionalinės teisės normose, dėl kurių buvo priimti minėti trys išvados 70 punkte cituoti sprendimai, ir kaip tai aiškiai parodžiau anksčiau, Danijos sistemoje KIPVPS rezidentai nuo mokesčio atleidžiami su sąlyga, kad minimalias dividendų sumas paskirstys (faktiškai arba techniškai) savo dalininkams, turintiems sumokėti dividendų mokestį, kurį jų vardu sumoka minėti subjektai. Taigi šitaip KIPVPS rezidentams suteikta lengvata atleidimo nuo mokesčio prie šaltinio forma kompensuojama apmokestinant minėtus dividendus, kurie minėtų subjektų yra paskirstomi pastarųjų dalininkams.

73.      Nors Komisija iš principo tokio tiesioginio ryšio buvimo neginčija, ji iš esmės tvirtina, kad 16C straipsnio fondams, kurie reziduoja Danijoje, suteikta lengvata nebus visiškai kompensuota apmokestinant jų dalininkus, todėl mokesčių sistemos darna bus pažeista.

74.      Reikia pažymėti, kad Komisijos nurodyta sąlyga, jog apmokestinimas turėtų visiškai kompensuoti suteiktą lengvatą, nėra įvardyta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, be to, Komisija nesiremia jokiu precedentu šiuo klausimu.

75.      Iš tikrųjų, kalbant bendriau, iš šios jurisprudencijos matyti, kad tiesioginis ryšys, kurio reikalaujama tarp suteiktos lengvatos ir atitinkamo nustatyto mokesčio, yra labiau juridinis ryšys, o ne aritmetinis, apytikslis šių dviejų aspektų santykis. Tokio vertinimo logika pakankamai aiški, nes tiesioginis ryšys, kaip pažymėjau, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į nacionalinės teisės normomis siekiamą tikslą. Taigi, tai vidinė logikos, kuria grindžiama lengvata ir mokestis, analizė, o ne analizė, per kurią reikėtų apskaičiuoti mokesčio faktinį kompensacinį ir a fortiori visą poveikį.

76.      Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad tiesioginis ryšys reiškia „glaudų ryšį“ tarp atskaitymo, t. y. lengvatos, ir apmokestinimo(37).

77.      Vis dėlto reikia pažymėti, kad tai buvo konstatuota iš esmės aplinkybėmis, kai reikėjo akcentuoti, jog šiose bylose aptariamos mokesčių sistemos darna nebuvo pasiekta toje pačioje mokesčių sistemoje, tačiau buvo užtikrinta kitu lygmeniu, t. y. užtikrinant sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sudariusių valstybių normų abipusį taikymą(38). Be to, nė viename iš šių sprendimų nenurodoma, kad minėtas „glaudus ryšys“ reikštų, jog tobulai turi atitikti suteiktos lengvatos suma ir minėtą lengvatą turinčio kompensuoti mokesčio dydis.

78.      Vis dėlto, kad apribojimas būtų pateisinamas, taip pat reikia, kad jis būtų tinkamas ir proporcingas siekiamam mokesčių sistemos darnos užtikrinimo tikslui.

79.      Šiuo klausimu esu pasirengęs pripažinti, kad, kaip pažymi Danijos vyriausybė, tiesioginio ryšio tarp mokesčių lengvatos atleidimo nuo mokesčio prie šaltinio forma ir jos kompensavimo tiesiogiai apmokestinant paskirstytas pajamas nebebūtų, jeigu ši lengvata taip pat būtų suteikta KIPVPS, kurie nėra įsipareigoję reguliariai paskirstyti savo pelno.

80.      Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad Danijos Karalystė pripažino, kad KIPVPS nerezidentai galėjo savo noru įvykdyti Danijos taisyklėse numatytas paskirstymo sąlygas, taigi pagrįstai būti laikomi „16C straipsnio fondais“, nematau, kaip ir Komisija, priežasties, dėl kurios šie subjektai negalėtų būti atleisti nuo mokesčio prie šaltinio, su sąlyga, kad šios valstybės narės mokesčių administratorius užtikrins, šiems subjektams visapusiškai bendradarbiaujant, kad pastarieji sumokėtų tokį patį mokestį, kokį moka Danijos 16C straipsnio fondai, pavyzdžiui, dividendų mokestį nuo minimalios paskirstomos sumos, apskaičiuojamos pagal šią nuostatą. Manau, kad tokia priemonė būtų mažiau ribojanti nei dabartinė sistema, tačiau nebūtų daroma neigiamo poveikio vidaus sąlygoms ir vientisumui.

81.      Kadangi iš pagrindinės bylos nematyti, kad per pagrindinėje byloje nagrinėjamus finansinius metus Fidelity Funds būtų bandžiusi nors kažkiek įvykdyti ligningslov 16C straipsnyje numatytas minimalios dividendų paskirstymo sumos sąlygas, manau, kad, nepaisant to, jog reikia teigiamai atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą, panašu, kad jos ieškinys negalės būti patenkintas.

 Išvada

82.      Remdamasis išdėstytais argumentais, siūlau taip atsakyti į Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas) pateiktą klausimą:

EB sutarties 56 straipsnį (SESV 63 straipsnis) reikėtų aiškinti taip, kad juo draudžiama valstybės narės apmokestinimo tvarka, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią tos valstybės narės kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai rezidentai gali būti atleisti nuo mokesčio prie šaltinio, išskaitomo iš dividendų, gaunamų iš bendrovių rezidenčių, dėl to, kad jie faktiškai paskirsto savo nariams minimalią dividendų sumą, iš kurios išskaitomas mokestis prie šaltinio, arba techniškai apskaičiuoja minimalią paskirstomą sumą, kurios pagrindu mokestis prie šaltinio išskaičiuojamas iš jų narių, jeigu to paties pobūdžio kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektams nerezidentams mokestis taikomas prie šaltinio, išskaitant jį iš dividendų, kuriuos paskirsto bendrovės rezidentės.

1      Originalo kalba: prancūzų.

2      OL L 375, 1985, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 139. Pagal jos ketvirtą konstatuojamąją dalį šia direktyva siekta, kad būtų nustatytos bendrosios pagrindinės valstybėse narėse įsikūrusių KIPVPS licencijavimo, priežiūros, struktūros ir veiklos bei informacijos, kurią jos turi skelbti, taisyklės (žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimą Gruslin, C-88/13, EU:C:2014:2205, 33 punktas ir 2016 m. gegužės 26 d. Sprendimą NN (L)International, C-48/15, EU:C:2016:356, 31 punktas). Direktyva 85/611 buvo kelis kartus iš dalies keista, vėliau, nuo 2011 m. liepos 1 d., panaikinta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, p. 32), kuria ji buvo išdėstyta nauja redakcija.

3      2016 m. gegužės 26 d. Sprendimas NN (L) International (C-48/15, EU:C:2016:356, 32 ir 33 punktai).

4      2016 m. gegužės 26 d. Sprendimas NN (L) International (C-48/15, EU:C:2016:356, 33 punktas).

5      Reikia priminti, kad tiesioginių mokesčių srityje rezidentų ir nerezidentų padėtis paprastai nėra panaši: visų pirma žr. 1995 m. vasario 14 d. Sprendimą Schumacker (C-279/93, EU:C:1995:31, 31 punktas), 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimą Truck Center (C-282/07, EU:C:2008:762, 38 punktas) ir 2015 m. vasario 24 d. Sprendimą Grünewald (C-559/13, EU:C:2015:109, 25 punktas), tačiau tai reiškia, kad pats skirtingas mokesčių mokėtojų rezidentų ir nerezidentų vertinimas negali būti vertinamas kaip diskriminacija, kaip ji suprantama pagal Sutartį [visų pirma žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimą Truck Center (C-282/07, EU:C:2008:762, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija)].

6      Visų pirma žr. 2010 m. liepos 1 d. Sprendimą Dijkman et Dijkman-Lavaleije (C-233/09, EU:C:2010:397, 26 punktas) ir 2015 m. gegužės 21 d. Sprendimą Wagner-Raith (C-560/13, EU:C:2015:347, 31 punktas).

7      Reikia priminti, kad nacionalinės priemonės, kuriomis draudžiama laisvė teikti paslaugas, jai kliudoma arba dėl kurių naudojimasis šia laisve tampa mažiau patrauklus, yra šios laisvės ribojimas: visų pirma žr. 2012 m. spalio 18 d. Sprendimą X (C-498/10, EU:C:2012:635, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

8      Šiuo klausimu žr. 2016 m. gegužės 26 d. Sprendimą NN (L) International (C-48/15, EU:C:2016:356, 41 punktas).

9      Remiantis šia informacija per pagrindinėje byloje nagrinėjamą laikotarpį, ši kapitalo dalis niekada neviršijo 10 % Danijos bendrovių kapitalo. Dėl laisvo kapitalo judėjimo ir laisvės teikti paslaugas atskyrimo kriterijaus žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą The Trustees of the BT Pension Scheme (C-628/15, EU:C:2017:687, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

10      Visų pirma žr. 2011 m. vasario 10 d. Sprendimą Haribo Lakritzen Hans Riegel et Österreichische Salinen (C-436/08 ir C-437/08, EU:C:2011:61 50 punktas), 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimą Santander Asset Management SGIIC ir kt. (C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:286, 15 punktas) ir 2016 m. gegužės 26 d. Sprendimą NN (L) International (C-48/15, EU:C:2016:356, 44 punktas).

11      Reikia pažymėti, kad kritikuodama prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo vertinimą NN (L) SICAV teigia, kad pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių susiklostymo laikotarpiu taikomas Danijos taisykles visi Danijos KIPVPS, ne tik vadinamieji Danijos dividendus paskirstantys fondai, t. y. 16C straipsnio fondai, buvo atleisti nuo mokesčio prie šaltinio. Vis dėlto neginčijama, kad taikant SESV 267 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi pareigą nustatyti taikytiną nacionalinę teisę ir ją aiškinti, Teisingumo Teismui nedera kelti klausimo dėl prielaidos, kuria rėmėsi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas: šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 14 d. Sprendimą Online Games ir kt. (C-685/15, EU:C:2017:452, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

12      Šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimą Santander Asset Management SGIIC ir kt. (C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:286, 17 punktas) ir 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimą Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company (C-190/12, EU:C:2014:249, 42 punktas).

13      Visų pirma žr. 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimą Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company (C-190/12, EU:C:2014:249, 57 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

14      Žr. 2016 m. birželio 2 d. Sprendimą Pensioenfonds Metaal en Techniek (C-252/14, EU:C:2016:402, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

15      Žr. visų pirma 2009 m. birželio 18 d. Sprendimą Aberdeen Property Fininvest Alpha (C-303/07, EU:C:2009:377, 42 punktas), 2011 m. spalio 20 d. Sprendimą Komisija / Vokietija (C--284/09, EU:C:2011:670, 55 punktas) ir 2012 m. spalio 25 d. Sprendimą Komisija / Belgija (C-387/11, EU:C:2012:670, 48 punktas).

16      Šiuo klausimu visų pirma žr. 2009 m. birželio 18 d. Sprendimą Aberdeen Property Fininvest Alpha (C-303/07, EU:C:2009:377, 43 punktas), 2011 m. spalio 20 d. Sprendimą Komisija / Vokietija (C-284/09, EU:C:2011:670, 56 punktas), 2012 m. spalio 25 d. Sprendimą Komisija / Belgija (C-387/11, EU:C:2012:670, 49 punktas) ir 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimą Miljoen ir kt. (C-10/14, C-14/14 ir C-17/14, EU:C:2015:608, 67 punktas).

17      Šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimą Komisija / Vokietija (C-284/09, EU:C:2011:670, 57 punktas), 2012 m. spalio 25 d. Sprendimą Komisija / Belgija (C-387/11, EU:C:2012:670, 50 punktas) ir 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimą Miljoen ir kt. (C-10/14, C-14/14 ir C-17/14, EU:C:2015:608, 68 punktas).

18      Žr. 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimą Santander Asset Management SGIIC ir kt. (C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:286, 28 punktas) ir 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimą Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company (C-190/12, EU:C:2014:249, 61 punktas).

19      Šiuos pateisinimo motyvus žr. šios išvados 61–81 punktuose.

20      Žr. šios išvados 14 punktą.

21      Šiuo klausimu pagal analogiją dėl pagal Suomijos teisę įsteigtos akcinės bendrovės ir pagal Liuksemburgo teisę įsteigtos SICAV tipo bendrovės (pagal Suomijos teisę neleistinos juridinės formos, kai dividendai gaunami iš suomiškos kilmės subjekto) situacijų panašumo žr. 2009 m. birželio 18 d. Sprendimą Aberdeen Property Fininvest Alpha (C-303/07, EU:C:2009:377, 50–56 punktai).

22      Šiuo klausimu žr. 2014 m. balandžio 14 d. Sprendimą Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company (C-190/12, EU:C:2014:249, 68 punktas).

23      Žr. 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimą Santander Asset Management SGIIC ir kt. (C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:286, 32, 39 ir 41 punktai) ir 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimą Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company (C-190/12, EU:C:2014:249, 62, 63 ir 68 punktai).

24      Šiuo klausimu žr. šios išvados 11 išnašą. Taigi šioje išvadoje daugiau nenagrinėsiu gausios kritikos, pateiktos NN (L) SICAV pastabose, kuri buvo pakartota per teismo posėdį.

25      T. y. IS įstatymas ir ligningslov; žr. šios išvados 6 punktą.

26      2012 m. gegužės 10 d. Sprendime Santander Asset Management SGIIC ir kt. (C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:28) atmesdamas Prancūzijos vyriausybės argumentą, kad nacionalinėse teisės normose taip pat buvo atsižvelgta į dalininkų mokestinę situaciją, Teisingumo Teismas neapsiribojo tik tuo, kad pažymėjo, jog šios taisyklės tik atskiria KIPVPS, atsižvelgiant į tai, ar jų rezidencija buvo Prancūzijoje, ar ne. Šio sprendimo 31–38 punktuose Teisingumo Teismas konkrečiai išnagrinėjo, ar šiose taisyklėse buvo tikrai ir visapusiškai atsižvelgta į visų dalininkų, įskaitant dividendus paskirstančių investicinių fondų dalininkus, mokestinę situaciją, kaip tai tvirtino Prancūzijos vyriausybė.

27      Kita vertus, atsižvelgiant į nacionalinių teisės normų, taikomų KIPVPS ir jų dalininkams, dalyką, manau, kad KIPVPS nerezidento dalininko nerezidento, gaunančio dividendus iš Danijos bendrovės, ir investuotojo nerezidento, gaunančio tiesiogiai dividendus iš Danijos bendrovių, situacijos palyginimas yra nereikšmingas.

28      Žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimą Miljoen ir kt. (C-10/14, C-14/14 ir C-17/14, EU:C:2015:608, 73 punktas). Manau, kad tuo atveju, kai nebuvo atsižvelgta į dalininkų situaciją, šio sprendimo argumentai taip pat gali būti pritaikyti patiems investicijų tarpininkams, nes bendra mokestinė našta yra nuolat didesnė KIPVPS nerezidentams, kurie gali būti laikomi 16C straipsnio fondais, palyginti su ta, kuri tenka Danijoje reziduojantiems fondams.

29      Šiuo klausimu žr. R.Adema UCITS and Taxation, Kluwer Law International, the Hague, 2009, p. 39–40 ir G. Hippert „The TFEU Eligibility of Non-EU Investment Funds Subjected to Discriminatory Dividend Withholding Taxes“, EC Tax Review, 2016-2, p. 82 (kurio samprotavimai taip pat susiję su Sąjungos vidaus situacija). 2008 m. gegužės 20 d. Sprendime Orange European Smallcap Fund (C-194/06, EU:C:2008:289, 42–47 ir 65 punktai) Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad KIPVPS rezidencijos valstybė narė galėjo negrąžinti mokesčio prie šaltinio, išskaičiuoto iš dividendų, kuriuos šiam subjektui išmokėjo bendrovės, reziduojančios kitose valstybėse narėse, priešingai nei KIPVPS, gaunančio dividendus iš minėtos valstybės narės arba kitų valstybių narių bendrovių, su kuriomis rezidencijos valstybė narė buvo sudariusi sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, atveju, todėl kad skirtingą vertinimą lėmė lygiagrečiai įgyvendinama valstybių narių turima mokestinė kompetencija.

30      Visų pirma žr. 2007 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Amurta (C-379/05, EU:C:2007:655, 78 punktas) ir 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimą Miljoen ir kt. (C-10/14, C-14/14 ir C-17/14, EU:C:2015:608, 77 punktas).

31      Visų pirma žr. 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimą Santander Asset Management SGIIC ir kt. (C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:28, 47 punktas) ir 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimą Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company (C-190/12, EU:C:2014:249, 98 punktas).

32      Žr. 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimą Santander Asset Management SGIIC ir kt. (C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:28, 48 punktas) ir 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimą Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company (C-190/12, EU:C:2014:249, 99 punktas).

33      Bet kuriuo atveju primenu, kad pagrindinėje byloje sprendimą, ar Danijoje reziduojantys 16C straipsnio fondai atleidžiami nuo mokesčio, priima Danijos mokesčių ministras (žr. šios išvados 6 punktą).

34      Visų pirma žr. 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimą Santander Asset Management SGIIC ir kt. (C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:28, 51 punktas) ir 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimą Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company (C-190/12, EU:C:2014:249, 92 punktas).

35      Žr. 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimą Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company (C-190/12, EU:C:2014:249, 94 punktas).

36      Žr. mano išvadą byloje Columbus Container Services (C-298/05, EU:C:2007:197, 189 punktas) ir išvadą byloje Komisija / Portugalija (C-493/09, EU:C:2011:344, 38 punktas).

37      Žr. 1995 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimą Wielockx (C-80/94, EU:C:1995:271, 24 punktas), 2002 m. spalio 3 d. Sprendimą Danner(C-136/00, EU:C:2002:558, 41 punktas), 2002 m. lapkričio 21 d. Sprendimą X ir Y (C-436/00, EU:C:2002:704, 53 punktas), 2008 m. vasario 28 d. Sprendimą Deutsche Shell (C-293/06, EU:C:2008:129, 39 punktas) ir 2009 m. sausio 22 d. Sprendimą STEKO Industriemontage (C-377/07, EU:C:2009:29, 53 punktas).

38      Žr. 1995 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimą Wielockx (C-80/94, EU:C:1995:271, 24 punktas), 2002 m. spalio 3 d. Sprendimą Danner(C-136/00, EU:C:2002:558, 41 punktas) ir 2002 m. lapkričio 21 d. Sprendimą X ir Y (C-436/00, EU:C:2002:704, 53 punktas).