Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

2002 m. liepos 11 d.(*)

„Sąjungos pilietybė – Nediskriminavimo principas – Nacionalinės teisės aktai, piliečių teisei gauti laukimo išmokas nustatantys sąlygą baigti vidurinį mokslą savo valstybės narės mokymo įstaigoje –Pirmojo darbo ieškantis valstybės pilietis, baigęs vidurinį mokslą kitos valstybės narės mokymo įstaigoje“

Byloje C-224/98

dėl Tribunal du travail de Liège (Belgija) pagal EB sutarties 177 straipsnį (po pakeitimo – EB 234 straipsnis) Teisingumo Teismui pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą šio teismo nagrinėjamoje byloje tarp

Marie-Nathalie D'Hoop

ir

Office national de l'emploi

dėl EB sutarties 48 straipsnio (po pakeitimo – EB 39 straipsnis) ir 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (OL L 257, 1968, p. 2) 7 straipsnio išaiškinimo

TEISINGUMO TEISMAS,

kurį sudaro pirmininkas G. C. Rodríguez Iglesias, kolegijos pirmininkai P. Jann (pranešėjas), F. Macken ir S. von Bahr, teisėjai C. Gulmann, D. A. O. Edward, A. La Pergola, R. Schintgen, V. Skouris, J. N. Cunha Rodrigues ir C. W. A. Timmermans,

generalinis advokatas L. A. Geelhoed,

posėdžio sekretorius H. von Holstein, kanclerio pavaduotojas,

išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

–        Marie-Nathalie D'Hoop, atstovaujamos advokatų N. Simar ir M. Strongylos,

–        l'Office national de l'emploi, atstovaujamos advokato J.-E. Derwael,

–        Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J. Devadder,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. Wolfcarius ir P. J. Kuijper,

susipažinęs su teismo posėdžio pranešimu,

2001 m. lapkričio 20 d. posėdyje išklausęs Marie-Nathalie D'Hoop, atstovaujamą advokatų M. Strongylos ir R. Capart, Jungtinės Karalystės vyriausybę, atstovaujamą QC D. Wyatt, ir Komisiją, atstovaujamą M. Wolfcarius ir D. Martin,

susipažinęs su 2002 m. vasario 21 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        1998 m. birželio 17 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo birželio 22 d., Tribunal du travail de Liège (Lježo darbo teismas) pagal EB sutarties 177 straipsnį (po pakeitimo – EB 234 straipsnis) Teisingumo Teismui pateikė prejudicinį klausimą dėl EB sutarties 48 straipsnio (po pakeitimo – EB 39 straipsnis) ir 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (OL L 257, 1968, p. 2) 7 straipsnio išaiškinimo.

2        Šis klausimas buvo pateiktas nagrinėjant bylą tarp Marie-Nathalie D'Hoop ir Nacionalinės įdarbinimo tarnybos (Office national de l'emploi) (toliau – ONEM) dėl pastarosios sprendimo, kuriuo atsisakoma suteikti Belgijos teisės aktuose numatytas laukimo išmokas.

 Nacionalinės teisės aktai

3        Belgijos teisės aktai numato galimybę skirti ką tik baigusiems studijas ir ieškantiems pirmojo darbo jauniems asmenims nedarbo išmokas, vadinamąsias „laukimo išmokomis“.

4        Šių išmokų gavėjai laikytini „kompensaciją gaunančiais visiškais bedarbiais“ teisės aktų darbo ir nedarbo srityje prasme ir turi galimybę naudotis specialiomis įdarbinimo programomis.

5        1991 m. lapkričio 25 d. Karaliaus dekreto dėl nedarbo (Moniteur belge, 1991 m. gruodžio 31 d., p. 29888) 36 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodyta:

„Laukimo išmokos skiriamos jaunam darbuotojui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:

1) jis neturi prievolės lankyti mokyklos arba

2) a) jis baigė aukštesnįjį mokslą arba techninį ar profesinį mokymą bendruomenės įsteigtoje, dotuojamoje ar pripažintoje mokymo įstaigoje;

<...>“

6        1996 m. rugsėjo 12 d. Sprendime Komisija prieš Belgiją (C-278/94, Rink. p. I-4307) Teisingumo Teismas nusprendė, kad Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutarties 48 straipsnį ir Reglamento Nr. 1612/68 7 straipsnį, nustatydama, kad laukimo išmokos gali būti skiriamos tik Belgijoje gyvenančių Bendrijos darbuotojų migrantų išlaikomiems vaikams, baigusiems vidurinį mokslą Belgijos valstybės arba vienos iš jos bendruomenių dotuojamoje ar pripažintoje mokymo įstaigoje.

7        Siekiant suderinti nacionalinės teisės aktus su Bendrijos teise, 1996 m. gruodžio 13 d. Karaliaus dekretu (Moniteur belge, 1996 m. gruodžio 31 d., p. 32265) 36 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos 2 punktas buvo papildytas h papunkčiu. Šiame 1997 m. sausio 1d. įsigaliojusiame papunktyje nustatyta:

„Laukimo išmokos skiriamos jaunam darbuotojui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:

<...>

2°      <...> arba

h) jis baigė studijas ar mokymą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir atitinka visas šias sąlygas:

–        jaunas asmuo pateikia dokumentus, įrodančius, kad studijos ar mokymas yra tokio pat lygio ir lygiaverčios (lygiavertis) studijoms ar mokymui, nurodytiems ankstesniuose papunkčiuose,

–        prašymo skirti išmoką pateikimo momentu jaunas asmuo yra Belgijoje gyvenančių darbuotojų migrantų EB sutarties 48 straipsnio prasme išlaikomas vaikas,

<...>“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

8        Belgijos pilietė Marie-Nathalie D'Hoop baigė vidurinį mokslą Prancūzijoje, kur 1991 m. gavo vidurinio mokslo baigimo („baccalauréat“) diplomą. Šis diplomas buvo pripažintas Belgijoje kaip lygiavertis oficialiai pripažintam aukštesniojo mokslo pažymėjimui, prie kuriuo pridėtas oficialiai pripažintas diplomas, suteikiantis teisę stoti į aukštojo mokslo įstaigą.

9        Iki 1995 m. Marie-Nathalie D'Hoop studijavo universite Belgijoje.

10      1996 m. ji kreipėsi į ONEM prašydama skirti laukimo išmokas.

11      1996 m. rugsėjo 17 d. Sprendimu ONEM atsisakė skirti prašomas išmokas, motyvuodama tuo, kad Marie-Nathalie D'Hoop neatitinka 1991 m. lapkričio 25 d. Karaliaus dekreto 36 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos 2 punkto a papunktyje nurodytos sąlygos.

12      Marie-Nathalie D'Hoop šį sprendimą apskundė Tribunal du travail de Liège, kuris nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Tuo atveju, kai pagal jau pateiktą Teisingumo Teismo EB sutarties 48 straipsnio ir Reglamento Nr. 1612/68 7 straipsnio išaiškinimą 1991 m. lapkričio 25 d. Karaliaus dekreto 36 straipsniu negali būti uždrausta Bendrijos darbuotojo migranto išlaikomam studentui, baigusiam vidurinį mokslą kitoje nei Belgija valstybėje narėje, skirti laukimo išmokas, ar šias nuostatas reikia aiškinti taip, kad jos taip pat prieštarauja tam, kad šiuo 1991 m. lapkričio 25 d. Karaliaus dekreto 36 straipsniu būtų draudžiama skirti laukimo išmokas pirmojo darbo ieškančiam Belgijos studentui, baigusiam vidurinį mokslą kitoje nei Belgija valstybėje narėje?“

13      1998 m. liepos 22 d. ir rugsėjo 11 d. raštais Tribunal du travail de Liège informavo Teisingumo Teismą, kad šis sprendimas buvo apskųstas Cour du travail de Liège (Belgija) ir, atsižvelgdamas į tai, kad toks apeliacinis skundas stabdo sprendimo vykdymą, paprašė sustabdyti procesą Teisingumo Teisme.

14      2001 m. kovo 23 d. Teisingumo Teismas buvo informuotas, kad 2001 m. kovo 16 d. Sprendimu šis apeliacinis teismas patvirtino sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. 2001 m. kovo 26 d. Teisingumo Teismas atnaujino procesą.

15      Iš Cour du travail de Liège sprendimo matyti, jog šiame teisme ONEM tvirtino, kad Marie-Nathalie D'Hoop neatitinka 1996 m. gruodžio 13 d. Karaliaus dekretu pakeisto 1991 m. lapkričio 25 d. Karaliaus dekreto 36 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos 2 punkto h papunktyje nurodytos antros sąlygos. Šiuo klausimu Cour du travail de Liège nusprendė, jog, nepaisant to, kad nauja 1991 m. lapkričio 25 d. Karaliaus dekreto nuostata įsigaliojo tik 1997 m. sausio 1 d., t. y. po to, kai buvo pateiktas prašymas skirti laukimo išmokas, „atsižvelgiant į (Teismo) praktiką ?...?“ ji taikytina šioje byloje, „šalims nepareiškus dėl to prieštaravimo“.

 Dėl prejudicinio klausimo

16      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar Bendrijos teisė draudžia, kad valstybė narė atsisakytų skirti laukimo išmoką savo piliečiui, pirmojo darbo ieškančiam studentui, vien dėl to, jog šis studentas baigė vidurinį mokslą kitoje valstybėje narėje.

 Dėl Sutarties 48 straipsnio ir Reglamento Nr. 1612/68 taikymo

17      Pirmiausia reikia priminti, jog Teisingumo Teismas jau buvo nusprendęs, kad pirmojo darbo ieškantiems jauniems asmenims numatytos laukimo išmokos yra socialinė lengvata Reglamento Nr. 1612/68 7 straipsnio 2 dalies prasme (1985 m. birželio 20 d. Sprendimo Deak, 94/84, Rink. p. 1873, 27 punktas ir minėto sprendimo Komisija prieš Belgiją 25 punktas).

18      Tačiau pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Bendrijos teisės laisvo darbuotojų judėjimo srityje taikymas nacionalinės teisės aktų, susijusių su nedarbo draudimu, atžvilgiu reikalauja, kad besiremiantis šia teise asmuo jau dalyvautų darbo rinkoje, vykdydamas realią ir veiksmingą profesinę veiklą, dėl kurios jis įgijo darbuotojo statusą Bendrijos teisės prasme (dėl laukimo išmokų skyrimo žr. minėto sprendimo Komisija prieš Belgiją 40 punktą). Tačiau atsižvelgiant į apibrėžimą taip nėra pirmojo darbo ieškančių jaunų asmenų atveju (žr. minėto sprendimo Komisija prieš Belgiją 40 punktą).

19      Atsakydama į posėdyje pateiktą klausimą, Marie-Nathalie D'Hoop pareiškė, kad kai ji mokėsi ir baigė vidurinį mokslą Prancūzijoje, jos tėvai gyveno Belgijoje.

20      Iš to, kas pirmiau nurodyta, išplaukia, jog Marie-Nathalie D'Hoop negali remtis nei Sutarties 48 straipsniu ir Reglamentu Nr. 1612/68 darbuotojams migrantams suteiktomis teisėmis, nei šiuo reglamentu šių darbuotojų šeimos nariams suteiktomis išvestinėmis teisėmis.

 Dėl Sąjungos pilietybę reglamentuojančių Sutarties nuostatų taikymo

 Teisingumo Teismui pateiktos pastabos

21      Posėdyje Marie-Nathalie D'Hoop ir Komisija išnagrinėjo Teisingumo Teismui pateiktą klausimą, atsižvelgdamos į Sutarties nuostatas dėl Sąjungos pilietybės. Jos tvirtina, kad, kaip vienos valstybės narės pilietė, teisėtai gyvenusi kitos valstybės narės teritorijoje dėl mokymosi, Marie-Nathalie D'Hoop patenka į šių nuostatų taikymo ratione personae sritį. Todėl, jų manymu, Marie-Nathalie D'Hoop naudojasi EB sutarties 8 straipsnyje (po pakeitimo – EB 17 straipsnis) Sąjungos piliečiams numatytomis teisėmis, įskaitant EB sutarties 6 straipsnyje (po pakeitimo – EB 12 straipsnis) nustatytą teisę šios Sutarties taikymo ratione materiae srityje nepatirti diskriminacijos dėl pilietybės.

22      Jungtinės Karalystės vyriausybė ginčijo šią analizę. Ji mano, kad paprastas teisėto gyvenimo kitos valstybės narės teritorijoje faktas neleidžia Bendrijos piliečiui remtis Sutarties nuostatomis dėl Sąjungos pilietybės. Būtina, kad vykdoma veikla patektų į Bendrijos teisės taikymo sritį. Taip būtų, jeigu Marie-Nathalie D'Hoop gyventų Prancūzijoje ir mokytųsi profesijos. Tačiau taip nėra, nes Marie-Nathalie D'Hoop Prancūzijoje įgijo bendrąjį išsilavinimą.

 Teisingumo Teismo vertinimas

–       Dėl Sąjungos pilietybę reglamentuojančių Sutarties nuostatų taikymo ratione temporis

23      ONEM motyvavo atsisakymą skirti Marie-Nathalie D'Hoop laukimo išmokas, kurių ji prašė 1996 m., tuo, kad vidurinį mokslą ji baigė Prancūzijoje. Kadangi mokslas buvo baigtas 1991 m., reikia išnagrinėti, ar diskriminacija, kurią Marie-Nathalie D'Hoop teigia patyrusi, gali būti vertinama atsižvelgiant į vėliau įsigaliojusias nuostatas dėl Sąjungos pilietybės.

24      Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad pagrindinė byla susijusi ne su iš Bendrijos kilusių teisių, įgytų iki nuostatų dėl Sąjungos pilietybės įsigaliojimo, pripažinimu, o su tariama dabartine Sąjungos piliečio diskriminacija.

25      Nuostatos dėl Sąjungos pilietybės taikomos nuo jų įsigaliojimo. Todėl pažymėtina, kad jos turi būti taikomos praeityje kilusių situacijų dabartinėms pasekmėms (šiuo klausimu žr. 2000 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Österreichischer Gewerkschaftsbund, C-195/98, Rink. p. I-10497, 54 ir 55 punktus ir 2002 m. balandžio 18 d. Sprendimo Duchon, C-290/00, Rink. p. I-3567 43 ir 44 punktus).

26      Iš to, kas nurodyta, išplaukia, kad diskriminacija, kurią Marie-Nathalie D'Hoop teigia patyrusi, gali būti vertinama atsižvelgiant į šias nuostatas.

–       Dėl Sąjungos pilietybę reglamentuojančių Sutarties nuostatų taikymo ratione personae ir ratione materiae

27      Sutarties 8 straipsniu kiekvienam asmeniui, turinčiam valstybės narės pilietybę, yra suteikiamas Sąjungos piliečio statusas. Marie-Nathalie D'Hoop, kaip valstybės narės pilietė, taip pat turi šį statusą.

28      Sąjungos pilietybe siekiama suteikti valstybių narių piliečiams esminį statusą, leidžiantį tiems, kurie yra tokioje pačioje situacijoje, būti vienodai teisiškai vertinamiems, nesvarbu, kokia jų pilietybė, ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių (2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Grzelczyk, C-184/99, Rink. p. I-6193, 31 punktas).

29      Situacijoms, kurioms taikoma Bendrijos teisė, priskirtinos susijusios su Sutarties garantuojamų pagrindinių laisvių, be kita ko, kylančių iš EB sutarties 8a straipsnyje (po pakeitimo – EB 18 straipsnis) įtvirtintos laisvės judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, įgyvendinimu (1998 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Bickel ir Franz, C-274/96, Rink. p. I 7637 15 ir 16 punktai ir minėto sprendimo Grzelczyk 33 punktas).

30      Kadangi Sąjungos pilietis visose valstybėse narėse turi būti taip pat teisiškai vertinamas kaip toje pačioje situacijoje esantys šių valstybių narių piliečiai, su laisvo judėjimo teise nesuderinama tai, kad jo pilietybės valstybėje narėje jam būtų taikomas mažiau palankus statusas nei tas, kuris būtų taikomas, jeigu jis nepasinaudotų Sutartyje suteiktomis judėjimo galimybėmis.

31      Iš esmės šios galimybės negalėtų būti visiškai veiksmingos, jeigu valstybės narės pilietį būtų galima atgrasyti naudotis jomis grįžus į kilmės šalį, sudarant kliūtis, įtvirtintas teisės aktuose, kuriuose nepalankiai vertinamas naudojimasis šiomis galimybėmis (šiuo klausimu žr. 1992 m. liepos 7 d. Sprendimo Singh, C-370/90, Rink. p. I-4265, 23 punktą).

32      Ši išvada ypač svarbi švietimo srityje. Tarp kitų EB sutartyje įtvirtintų Bendrijos veiklos tikslų 3 straipsnio p punkte (po pakeitimo – EB 3 straipsnio 1 dalies q punktas) nurodytas įnašas siekiant švietimo bei profesinio mokymo klestėjimo. Pagal EB sutarties 126 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką (po pakeitimo – EB 149 straipsnio 2 dalies antra įtrauka) šis įnašas, be kita ko, skirtas skatinti studentų ir dėstytojų judėjimą.

33      Tačiau tokiose situacijose, kurios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, nacionalinės teisės aktai įtvirtina nevienodą požiūrį į tuos Belgijos piliečius, kurie vidurinį išsilavinimą įgijo Belgijoje, ir tuos, kurie pasinaudodami judėjimo laisve gavo vidurinio mokslo baigimo diplomą kitoje valstybėje narėje.

34      Nacionalinės teisės aktai, laukimo išmokoms skirti nustatantys sąlygą gauti reikalaujamą diplomą Belgijoje, sudaro nepalankias sąlygas kai kuriems savo piliečiams vien dėl to, kad jie įgyvendino savo judėjimo laisvę mokydamiesi kitoje valstybėje narėje.

35      Toks nevienodas požiūris prieštarauja Sąjungos piliečio statusą grindžiantiems principams, t. y. vienodo teisinio vertinimo įgyvendinant judėjimo laisvę garantijai.

36      Nagrinėjama sąlyga galėtų būti pateisinama, tik jeigu ji būtų pagrįsta nuo atitinkamų asmenų pilietybės nepriklausančiomis objektyviomis priežastimis, proporcingomis nacionalinės teisės siekiamam teisėtam tikslui (minėto sprendimo Bickel ir Franz 27 punktas).

37      Šiuo klausimu nei Belgijos vyriausybė, nei ONEM nepateikė pastabų.

38      Belgijos teisės aktuose numatytomis laukimo išmokomis, suteikiančiomis jų gavėjams galimybę naudotis specialiomis įdarbinimo programomis, siekiama palengvinti jaunimo integraciją į darbo rinką baigus mokslus. Atsižvelgiant į tokį tikslą nacionalinės teisės aktų leidėjo siekis užtikrinti realų ryšį tarp tokių išmokų prašančio asmens ir atitinkamo darbo geografinės rinkos yra teisėtas.

39      Tačiau vienintelė sąlyga, susijusi su vidurinio mokslo baigimo diplomo gavimo vieta, yra pernelyg bendro ir išimtinio pobūdžio. Ji neteisingai suteikia pirmenybę veiksniui, kuris nebūtinai atspindi realų ir veiksmingą prašymą skirti laukimo išmokas pateikusio asmens ir darbo geografinės rinkos ryšio laipsnį, pašalindama bet kokį kitą tokį ryšį atspindintį veiksnį. Todėl ji viršija tai, kas yra būtina pasiekti tikslą.

40      Tad į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Bendrijos teisė draudžia valstybei narei atsisakyti skirti laukimo išmokas savo piliečiui, pirmojo darbo ieškančiam studentui, vien dėl to, kad šis studentas baigė vidurinį mokslą kitoje valstybėje narėje.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

41      Belgijos, Jungtinės Karalystės vyriausybių ir Komisijos, kurios pateikė Teisingumo Teismui savo pastabas, išlaidos nėra atlygintinos. Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas.

Remdamasis šiais motyvais,

TEISINGUMO TEISMAS,

atsakydamas į 1998 m. birželio 17 d. Sprendimu Tribunal du travail de Liège pateiktą klausimą, nusprendžia:

Bendrijos teisė draudžia valstybei narei atsisakyti skirti laukimo išmokas savo piliečiui, pirmojo darbo ieškančiam studentui, vien dėl to, kad šis studentas baigė vidurinį mokslą kitoje valstybėje narėje.

Rodríguez Iglesias

Jann

Macken

von Bahr

Gulmann

Edward

La Pergola

Schintgen

Skouris

Cunha Rodrigues

 

      Timmermans

Paskelbta 2002 m. liepos 11 d.viešame posėdyje Liuksemburge.

Kancleris

 

      Pirmininkas

R. Grass

 

      G. C. Rodríguez Iglesias


* Proceso kalba: prancūzų.