Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) NUTARTIS

2006 m. gegužės 30 d.(*)

„Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa – Automobilių išperkamoji nuoma – Draudimas vienoje valstybėje narėje naudotis transporto priemone, priklausančia kitoje valstybėje narėje įsteigtai išperkamosios nuomos bendrovei ir įregistruota pastarojoje valstybėje – Nuolatinis naudojimasis pirmosios valstybės narės teritorijoje“

Byloje C-435/04,

dėl Cour de cassation (Belgija) 2004 m. spalio 6 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2004 m. spalio 14 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš

Sébastien Victor Leroy,

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Schiemann, teisėjai N. Colneric (pranešėja) ir E. Levits,

generalinė advokatė E. Sharpston,

kancleris R. Grass,

pagal Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą siūlydamas klausimą išspręsti motyvuota nutartimi,

susipažinęs su generalinės advokatės nuomone,

priima šią

Nutartį

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su EB 49–55 straipsnių aiškinimu.

2        Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje Belgijos gyventojas S. V. Leroy kaltinamas vairavęs šioje valstybėje narėje neįregistruotą ir pagal nustatytas registracijos taisykles išduotų registracijos numerių neturinčią transporto priemonę.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

3        EB 49 straipsnio pirmoji pastraipa numato:

„Pagal toliau išdėstytas nuostatas Bendrijoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje Bendrijos valstybėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.“

 Nacionalinės teisės aktai

4        2001 m. liepos 20 d. Karaliaus dekreto dėl transporto priemonių registracijos (2001 m. rugpjūčio 8 d. Moniteur belge, p. 27031) 2 straipsnio 1 dalis nustato:

„Transporto priemonė gali būti naudojama kelių eisme, tik jeigu ji yra įregistruota ir turi pagal nustatytas registracijos taisykles išduotus registracijos numerius.“

5        Šio dekreto 3 straipsnis nustato:

„1. Belgijoje gyvenantys asmenys, norintys Belgijoje naudoti transporto priemones, net jei jos jau būtų įregistruotos užsienyje, jas įregistruoja 6 straipsnyje nurodytame transporto priemonių registre.

<…>

2.      Vis dėlto toliau nurodytais atvejais užsienyje įregistruotų ir 1 dalyje nurodytų asmenų naudojamų transporto priemonių registracija Belgijoje neprivaloma, kai:

1)      transporto priemonė, kurią užsienyje esantis nuomotojas suteikia fiziniam ar juridiniam asmeniui, įtrauktam į kurios nors Belgijos savivaldybės gyventojų registrą ar Belgijos prekybos registrą, naudotis ne ilgiau negu keturiasdešimt aštuonias valandas;

<…>“

6        1968 m. kovo 16 d. Karaliaus dekreto dėl su kelių policija susijusių įstatymų derinimo (1968 m. kovo 27 d. Moniteur belge, p. 3145) 29 straipsnis numato sankcijų sistemą.

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

7        Taikant 2001 m. liepos 20 d. Karaliaus dekreto 2 straipsnio 1 dalį ir 1968 m. kovo 16 d. Karaliaus dekreto 29 straipsnį, Belgijos gyventojas S. V. Leroy buvo nuteistas už šioje valstybėje narėje neįregistruotos ir pagal nustatytas registracijos taisykles išduotų registracijos numerių neturinčios transporto priemonės vairavimą.

8        Jis pripažino buvęs pagrindiniu šios Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje įsteigtai išperkamosios nuomos bendrovei priklausančios transporto priemonės naudotoju. Jis netvirtino, kad ši transporto priemonė buvo skirta užsiimti profesine veikla kitoje valstybėje narėje negu ta, kurioje jis gyvena.

9        Kasacinis teismas, į kurį kreipėsi S. V. Leroy, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar 1957 m. kovo 25 d. Europos bendrijos steigimo sutarties 49–55 straipsniai draudžia pirmosios valstybės narės teisės aktus, nustatančius draudimą šioje valstybėje gyvenančiam ir dirbančiam asmeniui jos teritorijoje naudotis transporto priemone, priklausančia kitoje valstybėje narėje įsteigtai išperkamosios nuomos bendrovei, jeigu transporto priemonė buvo įregistruota pastarojoje valstybėje narėje, tačiau nebuvo įregistruota pirmojoje valstybėje?“

 Dėl prejudicinio klausimo

10      Pagal Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą, jeigu atsakymą į klausimą galima aiškiai nustatyti iš Teismo praktikos, Teismas gali spręsti klausimą motyvuota nutartimi.

11      Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką EB 49 straipsnis draudžia taikyti visus nacionalinės teisės aktus, kurie be objektyvaus pateisinimo kliudo paslaugų teikėjui šia laisve veiksmingai naudotis (žr., be kita ko, 2002 m. kovo 21 d. Sprendimo Cura Anlagen, C-451/99, Rink. p. I-3193, 29 punktą). Be to, laisve teikti paslaugas naudojasi ir paslaugų teikėjas, ir jų gavėjas (2004 m. liepos 13 d. Sprendimo Bacardi France, C-429/02, Rink. p. I-6613, 31 punktas).

12      Yra neginčijama, kad pareiga transporto priemones registruoti valstybėje narėje, kurioje naudojamasi kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės išperkamąja nuoma suteiktomis transporto priemonėmis, apsunkina tarpvalstybinio išperkamosios nuomos veiklą (nurodyto sprendimo Cura Anlagen 37 punktas). Registracijos pareiga vis dėlto yra kliūtis, nepaisant to, kad kitoje valstybėje narėje įsteigta bendrovė gali savo vardu įregistruoti bendrovės transporto priemonę Belgijoje, joje nesteigdama savo nuolatinės buveinės (2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Nadin ir kt., C-151/04 ir C-152/04, Rink. p. I-0000, 38 punktas).

13      Kiek tai susiję su galimu registracijos pareigos pateisinimu, Teisingumo Teismas pagrindinėje byloje nagrinėjamus teisės aktus jau nagrinėjo nurodytame savo sprendime Nadin ir kt. EB 43 straipsnio klausimu šio sprendimo 55 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad ši nuostata draudžia pirmosios valstybės narės nacionalinės teisės aktus, kurie įpareigoja šioje valstybėje narėje gyvenantį savarankiškai dirbantį asmenį joje įregistruoti bendrovės transporto priemonę, jam suteiktą antrojoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės, kurioje jis dirba, kai bendrovės transporto priemonė nėra nei skirta iš esmės naudoti pirmojoje valstybėje narėje, nei realiai taip naudojama.

14      Analogiškai EB 49 straipsnio pirmoji pastraipa draudžia tokius pirmosios valstybės narės nacionalinės teisės aktus, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, kurie įpareigoja šioje valstybėje narėje gyvenantį asmenį joje įregistruoti transporto priemonę, jam suteiktą antrojoje valstybėje narėje įsteigtos išperkamosios nuomos bendrovės, kai ši transporto priemonė nėra nei skirta iš esmės naudoti pirmojoje valstybėje narėje, nei realiai taip naudojama.

15      Nacionalinis teismas turi įvertinti pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuomos sutarties trukmę ir tikrąjį naudojimosi išsinuomota transporto priemone pobūdį (žr. minėto sprendimo Nadin ir kt. 42 punktą).

16      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prieš tai, į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip, kad EB 49–55 straipsniai nedraudžia tokių pirmosios valstybės narės nacionalinės teisės aktų, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, draudžiančių šioje valstybėje gyvenančiam ir dirbančiam asmeniui jos teritorijoje naudotis transporto priemone, kurią jis nuomojasi iš antrojoje valstybėje narėje įsteigtos išperkamosios nuomos bendrovės, kai ši transporto priemonė nebuvo įregistruota pirmojoje valstybėje ir kai ji yra skirta iš esmės nuolatos naudoti pirmojoje valstybėje ar realiai taip naudojama.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

17      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti pastarasis teismas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nutaria:

EB 49–55 straipsniai nedraudžia tokių pirmosios valstybės narės nacionalinės teisės aktų, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, draudžiančių šioje valstybėje narėje gyvenančiam ir dirbančiam asmeniui jos teritorijoje naudotis transporto priemone, kurią jis nuomojasi iš antrojoje valstybėje narėje įsteigtos išperkamosios nuomos bendrovės, kai ši transporto priemonė nebuvo įregistruota pirmojoje valstybėje ir kai ji yra skirta iš esmės nuolatos naudoti pirmojoje valstybėje ar realiai taip naudojama.

Parašai.


* Proceso kalba: prancūzų.