Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

4.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 82/12

2009 m. sausio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Portugalijos Respubliką

(Byla C-20/09)

(2009/C 82/23)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama R. Lyal ir A. Caeiros

Atsakovė: Portugalijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad Įstatyme Nr. 39-A/2005 numatydama lengvatinį mokestinį režimą tik Portugalijos valstybės išleistoms valstybės obligacijoms, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 56 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės (EEE) sutarties 40 straipsnį.

—

Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2005 m. rugsėjo mėn. Komisija gavo skundą, kad tam tikros „turto, kuris 2004 m. gruodžio 31 d. nebuvo Portugalijos teritorijoje, išskirtinio mokestinio reguliavimo režimo“, patvirtinto 2005 m. liepos 29 d. Įstatymu Nr. 39-A/2005, nuostatos neatitinka Bendrijos teisės aktų ir Europos ekonominės erdvės (EEE) sutarties.

Pagal išskirtinį mokestinio reguliavimo režimą apmokestinamieji asmenys turėjo mokėti sumą, lygią 5 % mokestinio reguliavimo deklaracijoje nurodyto turto vertės, žinodami, kad jei visas ar kai kuris deklaracijoje nurodytas turtas yra Portugalijos valstybės obligacijos, tai ši norma sumažinama per pusę su obligacijomis susijusiai turto daliai, ir kad šis sumažinimas taip pat taikomas kitam turtui, jei jis perinvestuotas į Portugalijos valstybės obligacijas iki mokestinio reguliavimo deklaracijos pateikimo datos.

Komisija mano, kad išskirtiniu mokestinio reguliavimo režimu suteikiamas pranašumas, nes turtas sugrįžta ir yra investuojamas į Portugalijos valstybės obligacijas, o su tomis obligacijomis susijusiam turtui arba į Portugalijos valstybės obligacijas perinvestuoto turto vertei taikoma sumažinta mokesčio norma. Iš tikrųjų asmenys, kurie naudojasi tuo režimu, siekia turtą laikyti Portugalijos valstybės obligacijų forma.

Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad nacionalinė mokestinė nuostata, galinti atgrasyti apmokestinamuosius asmenis investuoti kitose valstybėse narėse, yra laisvo kapitalo judėjimo suvaržymas pagal EB 56 straipsnį.

Nors šiuo atveju Komisija nekelia klausimo dėl to, kad valstybės obligacijoms turi būti taikomas lengvatinis režimas, ji mano, kad mažesnė mokesčio norma, kuri taikoma tik turtui, susijusiam su Portugalijos valstybės obligacijomis, yra diskriminacinis kapitalo judėjimo ribojimas, kuris draudžiamas EB 56 straipsniu ir negali būti grindžiamas 58 straipsnio 1 dalimi.

Europos ekonominės erdvės sutarties nuostatos dėl kapitalo judėjimo iš esmės yra tokios pačios, kaip ir EB sutartyje. Todėl faktas, kad asmenys, galėję pasinaudoti išskirtiniu mokestinio reguliavimo režimu, buvo atgrasyti turtą laikyti Norvegijoje, Lichtenšteine arba Islandijoje, taip pat yra EEE sutarties 40 straipsniu draudžiamas laisvo kapitalo judėjimo ribojimas.