Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

Byla C-493/09

Europos Komisija

prieš

Portugalijos Respubliką

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – SESV 63 straipsnis ir EEE susitarimo 40 straipsnis – Laisvas kapitalo judėjimas – Užsienio ir nacionaliniai pensijų fondai – Pelno mokestis – Dividendai – Neapmokestinimas – Skirtingas vertinimas“

Sprendimo santrauka

Laisvas kapitalo judėjimas – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis

(SESV 63 straipsnis; EEE susitarimo 40 straipsnis)

Taikydama neapmokestinimą pelno mokesčiu tik valstybėje narėje reziduojantiems pensijų fondams, ši valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 63 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 40 straipsnį.

Iš tiesų dėl tokių teisės aktų pensijų fondams nerezidentams investuoti bendrovėje rezidentėje yra mažiau patrauklu nei pensijų fondams rezidentams. Šiuo skirtingu vertinimu pensijų fondai nerezidentai atgrasomi nuo investavimo bendrovėse rezidentėse, o indėlininkai rezidentai – nuo investavimo šiuose fonduose.

Toks laisvo kapitalo judėjimo apribojimas negali būti pateisintas tikslu, susijusiu su būtinybe apsaugoti nacionalinės mokesčių sistemos darną, nes nebuvo tinkamai įrodytas tiesioginio ryšio tarp atitinkamos mokesčių lengvatos ir jos kompensavimo konkrečiu apmokestinimu egzistavimas, o tokio ryšio tiesioginis pobūdis turi būti vertinamas pagal nagrinėjamų teisės aktų tikslą.

Be to, nors neapmokestinimas pelno mokesčiu yra atlygis už tai, jog pensijų fondai laikosi griežtų reikalavimų valdymo, veikimo, kapitalizacijos ir finansinės atsakomybės srityse, numatytų Direktyvoje 2003/41 dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros, ir nacionalinės teisės aktuose, vis dėlto nagrinėjamas apribojimas negali būti pateisintas būtinybe kontroliuoti šių reikalavimų laikymąsi ir taip užtikrinti mokesčių kontrolės veiksmingumą, jeigu nacionalinės teisės aktuose visiškai užkertamas kelias pensijos fondui pateikti įrodymus, kad jis atitinka reikalavimus, kuriais remiantis jam galėtų būti taikomas neapmokestinimas pelno mokesčiu. Iš tiesų negalima a priori atmesti to, kad pensijų fondai, reziduojantys kitoje valstybėje narėje, gali pateikti tinkamų įrodymų, remiantis kuriais nacionalinis mokesčių administratorius galėtų aiškiai ir tiksliai patikrinti, ar jų rezidavimo valstybėje šie fondai atitinka tokius pačius reikalavimus, kaip numatytieji nacionalinės teisės aktuose.

Bet kuriuo atveju tai, kad pensijų fondams nerezidentams visiškai negali būti taikomas pensijų fondams rezidentams numatytas neapmokestinimas, taip pat negali būti laikoma proporcinga, atsižvelgiant į valstybėje narėje nurodytus sunkumus renkant reikiamą informaciją ir išieškant mokesčių skolas.

Pirma, kalbant apie pensijų fondus, reziduojančius kitoje valstybėje narėje, reikia pažymėti, jog Tarybos direktyvoje 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje ir Tarybos direktyvoje 2008/55/EB dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis, nacionalinėms institucijoms numatytos bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos galimybės, kuriomis pasinaudojusios jos galėtų gauti nacionalinės teisės aktuose reikalaujamą informaciją, ir įtvirtinti būdai, kaip iš pensijų fondų nerezidentų išieškoti galimas mokesčių skolas. Antra, EEE valstybėje narėje reziduojančių pensijų fondų atveju, nors tiesa, jog šio sprendimo pirmesniame punkte aprašyti mechanizmai netaikomi šiomis aplinkybėmis, nagrinėjami teisės aktai negali būti laikomi proporcingais, nes pagal juos neapmokestinimas pelno mokesčiu nepriklauso nuo to, ar sudaryta dvišalė pagalbos sutartis tarp atitinkamos valstybės narės ir EEE valstybių narių, kurioje būtų numatytas toks pats bendradarbiavimas ir pagalba, kaip antai įgyvendinti tarp Sąjungos valstybių narių. Be to, siekiant užtikrinti mokestinių skolų išsiieškojimą, galėtų būti numatytos laisvą kapitalo judėjimą mažiau ribojančios priemonės, nei įtvirtintos nagrinėjamuose teisės aktuose, pavyzdžiui, pareiga pateikti a priori būtinas finansines garantijas, kad bus apmokėtos šios skolos.

(žr. 30, 36, 37, 46, 48–50, 52 punktus ir rezoliucinę dalį)







TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. spalio 6 d.(*)

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – SESV 63 straipsnis ir EEE 40 straipsnis – Laisvas kapitalo judėjimas – Užsienio ir nacionaliniai pensijų fondai – Pelno mokestis – Dividendai – Neapmokestinimas – Skirtingas vertinimas“

Byloje C-493/09

dėl 2009 m. gruodžio 1 d. pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo

Europos Komisija, atstovaujama R. Lyal ir M. Afonso, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Portugalijos Respubliką, atstovaujamą L. Inez Fernandes ir H. Ferreira,

atsakovę,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Tizzano, teisėjai J.-J. Kasel, A. Borg Barthet, E. Levits (pranešėjas) ir M. Safjan,

generalinis advokatas P. Mengozzi,

posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. kovo 24 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2011 m. gegužės 25 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Europos Komisija savo ieškiniu prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad Portugalijos teritorijoje pensijų fondų nerezidentų gautus dividendus apmokestindama didesniu tarifu nei pensijų fondų rezidentų gautus dividendus, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 63 straipsnį ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo (OL 1994, L 1, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 52 t., p. 3, toliau – EEE susitarimas) 40 straipsnį.

 Teisinis pagrindas

2        Pagal Mokesčių lengvatų nuostatų (Estatuto dos Beneficios Fiscais, toliau – EBF) 16 straipsnio 1 dalį pensijų fondų ir panašių įmonių, kurie įsteigti ir veikia pagal Portugalijos teisę, gautos pajamos neapmokestinamos pelno mokesčiu (imposto sobre o rendimento das pessoas colectivas, toliau – pelno mokestis).

3        EBF 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei nesilaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, per atitinkamą mokestį laikotarpį šioje 1 dalyje numatyta lengvata netaikoma, nes pensijų fondų valdymo bendrovės ir panašios įmonės, įskaitant savidraudos asociacijas, yra pirmiausia atsakingos už jų valdomų fondų ir turto mokesčių skolas ir turi sumokėti mokėtiną mokestį per Pelno mokesčio kodekso (Código do Imposto sobre o Rendimento das Pessoas Colectivas, toliau – CIRC) 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

4        CIRC 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniai asmenys ir kiti subjektai, kurie neturi nei buveinės, nei faktinio valdymo centro Portugalijos teritorijoje, apmokestinami pelno mokesčiu tik už šioje teritorijoje gautas pajamas. CIRC 80 straipsnio 4 dalies c punkte patikslinama, kad pelno mokesčio tarifas yra 20 %, išskyrus, kai taikomos sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nuostatos.

5        Pagal CIRC 4 straipsnio 3 dalies c punkto 3 papunktį nerezidentų apmokestinamosioms pajamoms Portugalijoje priskiriamos kapitalo investavimo pajamos, kai skolininkas yra įsisteigęs, turi buveinę ar faktinį valdymo centrą Portugalijos teritorijoje ar mokėjimai tenka šioje teritorijoje įsteigtai nuolatinei buveinei.

6        Pagal CIRC 88 straipsnio 1 dalies c punktą, 3 dalies b punktą ir 5 straipsnį pelno mokestis taikomas kaip galutinis mokestis prie šaltinio.

7        Pagal CIRC 88 straipsnio 11 dalį:

„Pelno mokesčiu apmokestinamų subjektų paskirstytas pelnas mokesčių mokėtojams, kurie visiškai ar iš dalies neapmokestinami, atskirai apmokestinamas 20 % tarifu, įskaitant šiuo atveju pajamas iš kapitalo, kai akcijų, už kurias gautas pelnas, tas pats mokesčių mokėtojas nepertraukiamai neišlaikė metus iki jų perdavimo disponuoti ir būtiną laiką, kad būtų pasibaigęs šis laikotarpis.“

8        CIRC 88 straipsnio 12 dalyje nustatyta:

„Iš mokesčio sumos, nustatytos pagal 11 dalį, atskaitomas prie šaltinio prireikus sumokėtas mokestis, kuris šiuo atveju negali būti atskaitomas pagal 90 straipsnio 2 dalį.“

 Ikiteisminė procedūra

9        2007 m. kovo 23 d. Komisija išsiuntė Portugalijos Respublikai oficialų pranešimą, kuriame nurodė, kad Portugalijos mokesčių teisės nuostatos dėl pensijų fondų, Portugalijos nerezidentų, gaunamų dividendų ir palūkanų mokestinio vertinimo yra nesuderinamos su SESV 63 straipsniu ir EEE susitarimo 40 straipsniu.

10      Kadangi Portugalijos Respublika savo 2007 m. birželio 18 d. atsakymu Komisijos neįtikino, 2008 m. gegužės 8 d. pastaroji išsiuntė pagrįstą nuomonę, kurioje paragino Portugalijos Respubliką imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta.

11      2008 m. rugpjūčio 14 d. atsakyme Portugalijos Respublika pripažino, kad aptariama apmokestinimo tvarka ribojamas laisvas kapitalo judėjimas, tačiau, jos manymu, toks apribojimas pateisinamas remiantis Sąjungos teise. Konkrečiai kalbant, ji nurodė, kad pensijų fondams, Portugalijos rezidentams įtvirtinta palankesne apmokestinimo tvarka kompensuojamos teisės aktuose jiems numatytos konkrečios pareigos.

12      Kadangi šie paaiškinimai Komisijos neįtikino, ji nusprendė pareikšti šį ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo.

 Procesas Teisingumo Teisme

13      2010 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ir remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio trečia pastraipa bei jo procedūros reglamento 93 straipsniu ELPA priežiūros institucija paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimus.

14      Teisingumo Teismo pirmininkas 2010 m. liepos 15 d. nutartimi šį prašymą atmetė.

 Dėl ieškinio

 Šalių argumentai

15      Komisija tvirtina, kad Portugalijoje taikoma pensijų fondų apmokestinimo tvarka įtvirtintas šių fondų skirtingas vertinimas pagal jų įsisteigimo vietą. Taigi pagal Portugalijos teisės aktus įsteigtiems ir veikiantiems pensijų fondams išmokėti dividendai visiškai neapmokestinami pelno mokesčiu, o pensijų fondams nerezidentams išmokėti dividendai juo apmokestinami.

16      Komisijos nuomone, šis skirtingas vertinimas yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, nes pensijų fondų nerezidentų investavimas į Portugalijos bendroves yra mažiau patrauklus.

17      Pirmiausia Portugalijos Respublika patikslina, kad pagal CIRC 88 straipsnio 11 dalį pensijų fondai rezidentai ir nerezidentai nėra vertinami skirtingai, kai paskirstyti dividendai susiję su akcijomis, kurias fondas dividendų gavėjas išlaikė mažiau nei metus, nes šios pajamos abiem atvejais apmokestinamos pelno mokesčiu.

18      Portugalijos Respublika pripažįsta, kad kitais atvejais yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, tačiau nurodo, kad jis pateisinamas dėl dviejų priežasčių.

19      Pirma, pensijų fondams taikoma apmokestinimo tvarka pateisinama siekiant apsaugoti mokesčio sistemos darną. Taigi Portugalijos pensijų fondų pajamų neapmokestinimas kompensuojamas Portugalijoje reziduojantiems gavėjams išmokėtas pensijas apmokestinant fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Pensijų srityje platus šio privalomojo bendrojo intereso pagrindo aiškinimas būtinas tam, kad būtų galima išvengti bet kokio pavojaus socialinės apsaugos sistemos finansų pusiausvyrai.

20      Antra, Portugalijos Respublika nurodo, kad neapmokestinimo pelno mokesčiu taikymas vien pensijų fondams rezidentams yra pagrįstas su mokesčių kontrolės veiksmingumu susijusiais reikalavimais. Teisės aktuose numatytais reikalavimais, kuriais remiantis suteikiama teisė pasinaudoti šiuo neapmokestinimu, reikalaujama, kad fondus, kurie siekia juo pasinaudoti, galėtų tiesiogiai tikrinti Portugalijos mokesčių institucijos.

21      Taigi Portugalijos fondams taikomi ne tik 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 350) numatyti ypač griežti riziką ribojantys ir investuotojų apsaugos reikalavimai, bet taip pat ir Portugalijos teisėje įtvirtintos papildomos sąlygos, ypač finansinės atsakomybės srityje. EBF 16 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad pensijų fondų valdymo bendrovės yra pirmiausia atsakingos už jų valdomų fondų ir turto mokesčių skolas.

22      Tačiau šios informacijos kontrolė yra labai sudėtinga ir būtina, kad ją vykdydamos Portugalijos mokesčių institucijos galėtų tiesiogiai kreiptis į pensijos fondą, neapmokestintą pelno mokesčiu. Konkrečiai tariant, jei būtų nesilaikoma Portugalijos teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, susijusių su neapmokestinimu pelno mokesčiu, reikėtų tiesiogiai imtis priemonių fondo atžvilgiu siekiant užtikrinti mokėtinų pelno mokesčio sumų grąžinimą. Vis dėlto būtų neįmanoma užtikrinti šių priemonių kitoje valstybėje narėje ir a fortiori Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje įsteigto fondo atveju, nes Sąjungos nuostatos dėl bendradarbiavimo mokesčių srityje netaikomos atsižvelgiant į šį susitarimą.

23      Atsakydama į šiuos argumentus Komisija nurodo, pirma, kad negalima pritarti mokesčio darna pagrįstam pateisinimui, kiek jis susijęs su Portugalijoje taikoma pensijų fondų apmokestinimo tvarka įtvirtintu laisvo kapitalo judėjimo apribojimu.

24      Taigi, viena vertus, už pensijų fondų nerezidendų pajamas imamas pelno mokestis nėra tiesioginis socialinės apsaugos sistemos finansavimo šaltinis. Kita vertus, pajamų iš mokesčių praradimo dėl neapmokestinimo pelno mokesčiu kompensavimas apmokestinant pensijas yra veiksmingas tik tokiu atveju, jei šių pensijų gavėjai gyvena Portugalijoje.

25      Antra, Komisija mano, kad nagrinėjamo apribojimo taip pat negalima pateisinti su mokesčių kontrolės veiksmingumu susijusiais pagrindais.

26      Iš tiesų, viena vertus, tariamu konkurenciniu pranašumu, kuriuo naudojasi pensijų fondai nerezidentai taikytinų reikalavimų srityje, negali būti pateisinamas jiems taikomas mažiau palankus mokestinis vertinimas.

27      Kita vertus, negalima manyti, kad pensijų fondams nerezidentams taikomu mokestiniu vertinimu siekiama apsaugoti bendroves, kuriose jie investuoja, ir Portugalijoje gyvenančius fizinius asmenis. Remiantis šiuo vertinimu, neapmokestinimas pelno mokesčiu taikomas vien pensijų fondams rezidentams, nepaliekant galimybės fondams nerezidentams įrodyti, kad jie suteikia tokias pačias garantijas kaip ir pensijų fondai rezidentai. Dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti Portugalijos Respublikos nurodytus tikslus pakanka paprašyti pensijų fondų nerezidentų įrodyti jų statusą ir jų veiklai taikomas teisės normas, nes Sąjungos teisėje numatyti bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos mechanizmai, taip pat numatytieji daugiašalėse ir dvišalėse sutartyse, kiek tai susiję su EEE valstybėmis, leidžia Portugalijos institucijoms atlikti būtinus patikrinimus, t. y. ir mokestinių skolų išieškojimą.

 Teisingumo Teismo vertinimas

 Dėl laisvo kapitalo judėjimo apribojimo buvimo

28      Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad tarp SESV 63 straipsnio 1 dalyje draudžiamų laisvo kapitalo judėjimo apribojimo priemonių yra tos, kurios gali atgrasyti nerezidentus investuoti tam tikroje valstybėje narėje arba atgrasyti šios valstybės narės rezidentus tai daryti kitose valstybėse (2011 m. vasario 10 d. Sprendimo Haribo Lakritzen Hans Riegel ir Österreichische Salinen, C-436/08 ir C-437/08, Rink. p. I-0000, 50 punktas).

29      Dėl klausimo, ar nagrinėjamos nacionalinės normos yra kapitalo judėjimo apribojimas, konstatuotina, jog tam, kad Portugalijos teritorijoje įsteigtų bendrovių paskirstyti dividendai pensijų fondams nebūtų apmokestinti pelno mokesčiu, jie turi atitikti dvi sąlygas. Pirma, jie turi būti pervesti pagal Portugalijos teisę įsteigtiems ir veikiantiems pensijų fondams. Antra, šie dividendai turi būti paskirstyti už akcijas, kurias tas pats pensijų fondas išlaikė nepertraukiamai minimalų laikotarpį, atitinkantį metus iki jų perdavimo disponuoti, ar kurias išlaikė būtiną laiką, kad būtų pasibaigęs šis laikotarpis.

30      Darytina išvada, kad dėl nagrinėjamose nacionalinėse teisės normose numatytos pirmos sąlygos pensijų fondams nerezidentams investuoti Portugalijos bendrovėje yra mažiau patrauklu nei pensijų fondams rezidentams. Iš tiesų tik pirmu atveju Portugalijos bendrovės paskirstyti dividendai apmokestinami 20 % pelno mokesčiu, nors jie išmokami už akcijas, kurias šis fondas išlaikė minimalų laikotarpį, atitinkantį metus iki jų perdavimo disponuoti, ir būtiną laiką, kad būtų pasibaigęs šis laikotarpis. Šiuo skirtingu vertinimu iš tiesų, pensijų fondai nerezidentai atgrasomi nuo investavimo Portugalijos bendrovėse, o indėlininkai rezidentai – nuo investavimo šiuose fonduose.

31      Vis dėlto šio skirtingo vertinimo nėra, kai bendrovė rezidentė išmoka dividendus už akcijas, kurių tas pats mokesčių mokėtojas neišlaikė metus iki dienos, kai jos buvo perduotos disponuoti. Iš tiesų pagal CIRC 88 straipsnio 11 dalį EBF 16 straipsnio 1 dalyje numatytas neapmokestinimas netaikomas šiomis aplinkybėmis ir šie dividendai apmokestinami pelno mokesčiu, neatsižvelgiant į pensijų fondų, kuriems jie išmokėti, rezidavimo vietą.

32      Šiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, kad, kiek tai susiję su Portugalijos teritorijoje įsteigtų bendrovių dividendų, išmokėtų už akcijas, kurias pensijų fondas išlaikė ilgiau nei vienus metus, apmokestinimu, ginčijamose teisės nuostatose įtvirtintas SESV 63 straipsnyje iš esmės uždraustas laisvas kapitalo judėjimo apribojimas.

 Dėl pagrindų, kuriais būtų galima pateisinti nagrinėjamus teisės aktus

33      Kaip matyti iš nusistovėjusios teismo praktikos, laisvą kapitalo judėjimą apribojančios nacionalinės priemonės gali būti pateisinamos SESV 63 straipsnyje nurodytais pagrindais arba privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, su sąlyga, kad jos yra tinkamos įgyvendinti siekiamą tikslą ir neviršija to, kas būtina norint jį pasiekti (2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Dijkman ir Dijkman-Lavaleije, C-233/09, Rink. p. I-0000, 49 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

34      Anot Portugalijos vyriausybės, nagrinėjami teisės aktai pateisinami pagrindais, susijusiais su būtinybe apsaugoti, pirma, mokesčio sistemos darną ir, antra, reikalavimų, kuriuos turi atitikti pensijų fondai tam, kad galėtų pasinaudoti ginčijamu neapmokestinimu pelno mokesčiu, kontrolės veiksmingumą.

–       Dėl tikslo, susijusio su būtinybe apsaugoti mokesčio sistemos darną

35      Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, jog būtinybe apsaugoti mokesčio sistemos darną gali būti pateisintas naudojimosi EB sutartimi garantuojamomis pagrindinėmis laisvėmis apribojimas (2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Papillon, C-418/07, Rink. p. I-8947, 43 punktas ir minėto Sprendimo Dijkman ir Dijkman-Lavaleije 54 punktas).

36      Tačiau, kad būtų galima remtis tokiu pateisinimu grindžiamu argumentu, Teisingumo Teismas reikalauja tiesioginio ryšio tarp atitinkamos mokesčių lengvatos ir jos kompensavimo konkrečiu apmokestinimu, o tokio ryšio tiesioginis pobūdis turi būti vertinamas pagal nagrinėjamų teisės aktų tikslą (minėto Sprendimo Papillon 44 punktas ir minėto Sprendimo Dijkman ir Dijkman-Lavaleije 55 punktas).

37      Šiuo atžvilgiu Portugalijos Respublika teisiškai tinkamai neįrodė, kad egzistuoja toks ryšys, tik nurodė, kad neapmokestinimu pelno mokesčiu kompensuojamas pensijos fondų Portugalijos rezidentų narių mokėtinas pajamų mokestis už jų gaunamas pensijas ir kad taip šiuo neapmokestinu galima užkirsti kelią pajamų dvigubam apmokestinimui.

38      Vadinasi, reikia konstatuoti, kad, pirma, iš nagrinėjamų teisės aktų nematyti, jog pensijų fondų nerezidentų išmokėtos pajamos Portugalijoje gyvenantiems gavėjams pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Todėl šiomis aplinkybėmis fondams nerezidentams išmokėti dividendai apmokestinami pelno mokesčiu, o šių fondų išmokėtos sumos gavėjams rezidentams apmokestinamos pajamų mokesčiu.

39      Antra, kai fondas rezidentas išmoka pajamas gavėjui nerezidentui, dividendai, kuriuos jis gavo, neapmokestinami pelno mokesčiu, neatsižvelgiant į pajamų, kurias išmoka šie fondai, mokestinį vertinimą jų gavėjų rezidavimo valstybėje narėje.

40      Be to, kalbant apie argumentą, pagrįstą būtinybe užtikrinti Portugalijos pensijų sistemos ilgaamžiškumą, pažymėtina, kad Portugalija nenurodė nieko, kuo remiantis būtų galima nustatyti kokią įtaką fondams nerezidentams išmokėtų dividendų apmokestinimas galėtų daryti šios sistemos finansavimui.

41      Todėl, atsižvelgiant į Portugalijos Respublikos pateiktą informaciją, ji negali remtis būtinybe apsaugoti mokesčio sistemos darną siekdama pateisinti nagrinėjamuose teisės aktuose įtvirtintą laisvo kapitalo judėjimo apribojimą.

–       Dėl tikslo, susijusio su būtinybe užtikrinti mokesčių kontrolės veiksmingumą

42      Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad būtinybė užtikrinti mokesčių kontrolės veiksmingumą yra privalomasis bendrojo intereso pagrindas, kuriuo galima pateisinti naudojimosi Sutartimi garantuojamomis pagrindinėmis laisvėmis apribojimą (minėto Sprendimo Dijkman ir Dijkman-Lavaleije 58 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

43      Anot Portugalijos Respublikos, neapmokestinimas pelno mokesčiu yra atlygis už tai, kad pensijų fondai laikosi Direktyvoje 2003/41 ir Portugalijos teisės aktuose numatytų reikalavimų.

44      Konkrečiai kalbant, sąlygomis, kurias turi atitikti pensijų fondai rezidentai tam, kad galėtų būti neapmokestinti pelno mokesčiu, siekiama užtikrinti Portugalijos pensijų sistemos ilgaamžiškumą, šiems fondams numatant ypač griežtus reikalavimus valdymo, veikimo, kapitalizacijos ir finansinės atsakomybės srityse. Tačiau mokesčių administratorius gali patikrinti, kaip laikomasi šių reikalavimų, tik jei šie fondai reziduoja Portugalijoje.

45      Vis dėlto šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad ginčijamuose teisės aktuose pensijų fondams nerezidentams neleidžiama taikyti neapmokestinimo pelno mokesčiu, net nesuteikiant jiems galimybės įrodyti, kad jie atitinka Portugalijos teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Taigi Portugalijos Respublika negali remtis tuo, kad skirtingas pensijų fondų rezidentų ir nerezidentų vertinimas neapmokestinimo pelno mokesčiu srityje yra atlygis už tai, jog pirmieji fondai laikosi minėtuose teisės aktuose numatytų reikalavimų. Iš tiesų, pensijų fondams nerezidentams bet kuriuo atveju netaikomas šis neapmokestinimas, nors jie ir atitiktų reikalaujamus reikalavimus tam, kad jis būtų taikomas.

46      Taigi nacionalinės teisės aktai, kuriuose visiškai užkertamas kelias pensijos fondui pateikti įrodymus, kad jis atitinka reikalavimus, kuriais remiantis jam galėtų būti taikomas neapmokestinimas pelno mokesčiu, jeigu jis reziduotų Portugalijoje, negali būti pateisinti mokesčių kontrolės veiksmingumu. Iš tiesų negalima a priori atmesti to, kad pensijų fondai, reziduojantys kitoje valstybėje narėje nei Portugalijos Respublika, gali pateikti tinkamų įrodymų, jog Portugalijos mokesčių administratorius galėtų aiškiai ir tiksliai patikrinti, ar jų rezidavimo valstybėje šie fondai atitinka tokius pačius reikalavimus, kokie numatyti Portugalijos teisės aktuose.

47      Toks aiškinimas taikytinas Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybėms narėms dar ir dėl to, kad, kaip pastebėjo generalinis advokatas išvados 57 ir 58 punktuose, 2006 m. sausio 20 d. Dekretu-įstatymu Nr. 12/2006, kuriuo rėmėsi Portugalijos Respublika atsiliepime į ieškinį, siekiama į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą 2003/41, kuri taikoma ir EEE valstybėms narėms.

48      Bet kuriuo atveju tai, kad pensijų fondams nerezidentams visiškai negali būti taikomas Portugalijoje reziduojantiems pensijų fondams numatytas neapmokestinimas, negali būti laikoma proporcinga, atsižvelgiant į Portugalijos Respublikos nurodytus sunkumus renkant reikiamą informaciją ir išieškant mokesčių skolas.

49      Iš tiesų, pirma, kalbant apie pensijų fondus, reziduojančius kitoje valstybėje narėje nei Portugalijos Respublika, reikia pažymėti, jog 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje (OL L 336, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 63) ir 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyvoje 2008/55/EB dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (OL L 150, p. 28), Portugalijos institucijoms numatytos bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos galimybės, kuriomis pasinaudojusios jos galėtų gauti nacionalinės teisės aktuose reikalaujamą informaciją, ir įtvirtinti būdai, kaip iš pensijų fondų nerezidentų išieškoti galimas mokesčių skolas.

50      Antra, EEE valstybėje narėje reziduojančių pensijų fondų atveju, nors tiesa, jog šio sprendimo pirmesniame punkte aprašyti mechanizmai netaikomi šioje valstybėje, reikia konstatuoti, kad, pirma, nagrinėjamuose teisės aktuose neapmokestinimas pelno mokesčiu nepriklauso nuo to, ar sudaryta dvišalė pagalbos sutartis tarp Portugalijos Respublikos ir EEE valstybių narių, kurioje būtų numatytas toks pats bendradarbiavimas ir pagalba, kaip antai įgyvendinti santykiuose tarp Sąjungos valstybių narių. Antra, kaip nurodė generalinis advokatas išvados 70 punkte, siekiant užtikrinti mokestinių skolų išsiieškojimą, galėtų būti numatytos laisvą kapitalo judėjimą mažiau ribojančios priemonės nei įtvirtintos nagrinėjamuose teisės aktuose, pavyzdžiui, pareiga pateikti a priori būtinas finansines garantijas, jog bus apmokėtos šios skolos.

51      Darytina išvada, kad ginčijamuose teisės aktuose įtvirtintas laisvo kapitalo judėjimo apribojimas negali būti pateisintas Portugalijos Respublikos nurodytais pagrindais.

52      Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Portugalijos Respublika, taikydama neapmokestinimą pelno mokesčiu tik Portugalijos teritorijoje reziduojantiems pensijų fondams, neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 63 straipsnį ir EEE susitarimo 40 straipsnį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

53      Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Portugalijos Respublika pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1.      Portugalijos Respublika, leisdama pasinaudoti neapmokestinimu pelno mokesčiu tik Portugalijos teritorijoje reziduojantiems pensijų fondams, neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 63 straipsnį ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo 40 straipsnį.

2.      Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.


*Proceso kalba: portugalų.