Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

13.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 63/42

2010 m. sausio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Estijos Respubliką

(Byla C-39/10)

2010/C 63/66

Proceso kalba: estų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama R. Lyal ir K. Saaremäel-Stoilov

Atsakovė: Estijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Konstatuoti, kad savo teisės aktuose nenumačiusi galimybės taikyti atleidimą nuo pajamų mokesčio ne rezidentams, kurių bendros pajamos yra tokios nedidelės, kad jei jie būtų mokesčių mokėtojai rezidentai, jiems būtų taikomas atleidimas nuo pajamų mokesčio, Estijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 28 straipsnį;

—

priteisti iš Estijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija gavo Estijos piliečių, Suomijos Respublikos rezidentų, skundus dėl Estijos kilmės senatvės pensijos apmokestinimo pajamų mokesčiu. Aptariami piliečiai skundžia tai, kad Estijos Respublika jų senatvės pensijoms nepritaikė rezidentams numatytos ribos, kurios nepasiekus taikomas atleidimas nuo pajamų mokesčio, nei rezidentams pensininkams numatytos ribos, kurios nepasiekus taikomas atleidimas nuo pajamų mokesčio.

Pareiškėjai pusę pajamų gauna senatvės pensijos forma iš Estijos Respublikos, o kitą pusę kaip pensiją iš Suomijos Respublikos. Jų pajamos labai mažos ir jei jie visas pajamas gautų iš vienos valstybės narės, joms būtų taikomas lengvatinis mokesčio tarifas arba jos būtų visai neapmokestinamos.

Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad nors tiesioginis apmokestinimas priklauso valstybių narių kompetencijai, jos turi įgyvendinti šią kompetenciją pagal Europos Sąjungos teisę ir išvengti diskriminacijos dėl pilietybės.

Faktas, kad mokesčių mokėtojui ne rezidentui, kuris pasinaudojo darbuotojų judėjimo laisve, netaikomas atleidimas nuo mokesčių, kuris taikomas mokesčių mokėtojui rezidentui, savaime yra skirtingas ne rezidento ir rezidento vertinimas ir tuo pačiu laisvo judėjimo tarp valstybių apribojimas.

Ar galima ir, esant reikalui, kokia apimtimi, šį skirtingą vertinimą laikyti adekvačiu ir pateisinamu atsižvelgiant į skirtingą rezidavimo vietą?

Tokiu atveju, kai mokesčių mokėtojo pasaulinės pajamos yra tokios mažos, kad šaltinio šalis jų neapmokestina arba taiko mažesnį mokesčio tarifą, jei kalbama apie rezidentą, Komisija mano, kad valstybės narės, apmokestindamos fizinius asmenis ne rezidentus, turėtų atsižvelgti į jų asmenines ir šeimines aplinkybes, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris, palyginti su mokesčių mokėtojais rezidentais.

Jei valstybė narė savo teisės aktuose nustato ribą, kurios neperžengus preziumuojama, kad mokesčių mokėtojas neturi lėšų finansuoti valstybės išlaidų, nėra priežasties pagal rezidavimo vietą skirstyti mokesčių mokėtojus, kurių pajamos šios ribos neperžiangia.

Komisija mano, kad tulumaksuseadus (Pajamų mokesčio įstatymas) nuostatos, pagal kurias atleidimas nuo pajamų mokesčio netaikomas ne rezidentams, gaunantiems pusę pajamų iš Estijos, o kitą pusę iš kitos valstybės narės, ir kurių bendros pajamos yra tokios mažos, kad jiems atleidimas nuo pajamų mokesčio būtų taikomas, jei jie būtų mokesčių mokėtojai rezidentais, prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsniui ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 28 straipsniui.