Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

Byla C-93/10

Finanzamt Essen-NordOst

prieš

GFKL Financial Services AG

(Bundesfinanzhof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Šeštoji PVM direktyva – 2 straipsnio 1 punktas ir 4 straipsnis – Taikymo sritis – „Paslaugų teikimo už atlygį“ ir „ekonominės veiklos“ sąvokos – Abejotinų skolų pardavimas – Mažesnė šių skolų pardavimo kaina nei jų nominalioji vertė – Pirkėjo įsipareigojimas išieškoti šias skolas ir prisiimti skolininkų įsipareigojimų neįvykdymo riziką“

Sprendimo santrauka

Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Paslaugų teikimas už atlygį – Sąvoka

(Tarybos direktyvos 77/388 2 straipsnio 1 ir 4 punktai)

Šeštosios direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 2 straipsnio 1 punktas ir 4 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad ūkio subjektas, kuris savo rizika perka abejotinas skolas mažesne kaina nei jų nominalioji vertė, neteikia paslaugų už atlygį minėto 2 straipsnio 1 punkte pavartota prasme ir nevykdo ekonominės veiklos, kuriai taikoma ši direktyva, jei skirtumu tarp šių skolų nominaliosios vertės ir pirkimo kainos atspindima nagrinėjamų skolų faktinė ekonominė vertė jų perleidimo momentu.

Iš tiesų skirtumas tarp perleistų skolų nominaliosios vertės ir jų pirkimo kainos nėra atlygis už šią paslaugą, tačiau juo atspindima šių skolų perleidimo momentu jų faktinė ekonominė vertė, kuri priklauso nuo šių skolų abejotino pobūdžio ir nuo padidėjusios skolininkų įsipareigojimų neįvykdymo rizikos.

(žr. 22, 25, 26 punktus ir rezoliucinę dalį)







TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2011 m. spalio 27 d.(*)

„Šeštoji PVM direktyva – 2 straipsnio 1 punktas ir 4 straipsnis – Taikymo sritis – „Paslaugų teikimo už atlygį“ ir „ekonominės veiklos“ sąvokos – Abejotinų skolų pardavimas – Mažesnė šių skolų pardavimo kaina nei jų nominalioji vertė – Pirkėjo įsipareigojimas išieškoti šias skolas ir prisiimti skolininkų įsipareigojimų neįvykdymo riziką“

Byloje C-93/10

dėl Bundesfinanzhof (Vokietija) 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2010 m. vasario 17 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Finanzamt Essen-NordOst

prieš

GFKL Financial Services AG

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai J. Malenovský, R. Silva de Lapuerta (pranešėja), G. Arestis ir D. Šváby,

generalinis advokatas N. Jääskinen,

posėdžio sekretorius K. Malacek, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. gegužės 12 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        GFKL Financial Services AG, atstovaujamos advokatų A. Bartsch ir B. Keller,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir C. Blaschke,

–        Airijos, atstovaujamos D. O’Hagan ir G. Clohessy,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos D. Triantafyllou,

susipažinęs su 2011 m. liepos 14 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23, toliau – Šeštoji direktyva) 2 straipsnio 1 punkto, 4 straipsnio, 11 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkto ir 13 straipsnio B skirsnio d punkto 2 ir 3 papunkčių išaiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą tarp Finanzamt Essen-NordOst (toliau – Finanzamt) ir GFKL Financial Services AG (toliau – GFKL) dėl to, kad pastaroji buvo apmokestinta pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), nes viena iš jos dukterinių bendrovių įsigijo skolų teises pagal 70 nutrauktų paskolų sutarčių su pasibaigusiu mokėjimo terminu.

 Teisinis pagrindas

3        Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 1 punkte nustatyta:

„[PVM] apmokestinamas:

1.      Prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, kai šalies teritorijoje už atlygį prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks.“

4        Šios direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalys suformuluotos taip:

„1.      „Apmokestinamasis asmuo“ – tai bet kuris asmuo, savarankiškai vykdantis bet kurioje vietoje bet kurią ekonominę veiklą, nurodytą 2 dalyje, nesvarbu, koks tos veiklos tikslas ar rezultatas.

2.      Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ekonominė veikla apima visokią gamintojų, prekiautojų ir kitų paslaugas teikiančių asmenų veiklą, įskaitant kasybą bei žemės ūkio gamybos veiklą bei įvairių profesijų atstovų veiklą. Materialaus ir nematerialaus turto naudojimas, siekiant gauti nuolatinių pajamų, taip pat laikomas ekonomine veikla.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

5        GFKL yra vienintelė ir kontroliuojanti pagal Vokietijos teisę įsteigtos bendrovės narė, kuri 2004 m. spalio 26 d. pirkimo sutartimi iš banko įsigijo teisių į hipotekas ir skolų pagal 70 nutrauktų paskolų sutarčių su pasibaigusiu mokėjimo terminu.

6        Referencinę dieną, 2004 m. balandžio 29 d., nominalioji šių skolų vertė buvo 15 500 915,16 EUR.

7        Pagal pirkimo sutartį nuo referencinės dienos šios teisės ir skolos buvo administruojamos ir saugomos pirkėjo sąskaita bei rizika, su jomis susiję mokėjimai priklausė jam ir nebuvo jokios pardavėjo atsakomybės už nagrinėjamų skolų išieškojimą.

8        Vis dėlto gavusios Federalinės finansų ministerijos 2004 m. birželio 3 d. raštą dėl 2003 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo MKG-Kraftfahrzeuge-Factoring (C-305/01, Rink. p. I-6729) įgyvendinimo, pirkimo sutarties šalys nusprendė, kad, atsižvelgiant į neatliktų mokėjimų dydį, išieškoma nagrinėjamų skolų dalis buvo gerokai mažesnė nei nominalioji vertė, ir jos nustatė šių skolų ekonominę vertę, lygią 8 956 101 EUR.

9        Be to, manydamos, kad šių skolų išieškojimas turėtų trukti apie trejus metus, šalys sutarė, kad pagal bendrai sutartą 5,97 %, palūkanų normą pirkėjas pardavėjui suteiks 556 293 EUR palūkanomis išreikštą kreditą, ir taip nominalioji ekonominė vertė be palūkanų buvo 8 399 808 EUR.

10      Galutinė nagrinėjamų skolų pirkimo kaina buvo 8 034 883 EUR; pirkimo sutartyje nenumatyta galimybė vėliau peržiūrėti kainas.

11      Be to, šalys manė, kad pirkdamas šias skolas pirkėjas nesuteikia apmokestinamos paslaugos pardavėjui. Vis dėlto jos nurodė, kad jei mokesčių administratorius nepritartų šiai nuomonei, 364 925 EUR skirtumas tarp šių skolų ekonominės vertės be palūkanų ir galutinės jų pirkimo kainos turėtų būti laikomas atlygiu už šią paslaugą.

12      Pateikusi pirminę apyvartos mokesčio deklaraciją, kurioje šį skirtumą nurodė kaip apyvartos mokesčiu apmokestinamą paslaugos teikimą nagrinėjamų skolų pardavėjui, GFKL apskundė savo pirminę deklaraciją. Finanzamt atmetė šį skundą kaip nepagrįstą.

13      Paskui GFKL pareiškė ieškinį Finanzgericht, kuris nusprendė, kad, priešingai nei tikrojo faktoringo atveju, abejotinų skolų perleidimas nėra pardavėjui teikiama apyvartos mokesčiu apmokestinama paslauga.

14      Finanzamt pateikė kasacinį skundą dėl Finanzgericht sprendimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

15      Tokiomis aplinkybėmis Bundesfinanzhof nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius klausimus:

„1.      Dėl <...> Šeštosios <...> direktyvos <...> 2 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio išaiškinimo:

Ar parduodant (perkant) abejotinas skolas, kai pirkėjas įsipareigoja išieškoti šias skolas ir prisiimti skolininkų įsipareigojimų neįvykdymo riziką, pastarasis laikytinas teikiančiu paslaugą už atlygį ir vykdančiu ekonominę veiklą, jei kaina nustatoma:

–        remiantis ne nominaliąja skolų verte, atskaičius pagal bendrą susitarimą fiksuotą sumą išieškojimo teisės ir įsipareigojimų neįvykdymo rizikos perėmimo išlaidoms padengti, o

–        kiekvienos skolos atžvilgiu įvertinta įsipareigojimų neįvykdymo rizika, kai išieškojimo išlaidoms, palyginti su dėl įsipareigojimų neįvykdymo rizikos atskaičiuota suma, tenka tik antraeilis vaidmuo?

2.      Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, dėl <...> Šeštosios <...> direktyvos <...> 13 straipsnio B skirsnio d punkto 2 ir 3 papunkčių išaiškinimo:

a)      ar pirkėjui įsigyjant abejotinas skolas už daug mažesnę nei nominalioji vertė kainą įsipareigojimų neįvykdymo rizikos perėmimas atleidžiamas nuo mokesčio, nes tokiu perėmimu suteikiamas kitoks užtikrinimas ar garantija?

b)      Jei rizikos perėmimas atleidžiamas nuo mokesčio, ar skolų išieškojimas atleidžiamas nuo mokesčio kaip vienos paslaugos elementas, ar kaip papildoma paslauga, ar vis dėlto jis apmokestinamas kaip atskira paslauga?

3.      Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, dėl <...> Šeštosios <...> direktyvos <...> 11 straipsnio A skirsnio [1 dalies] a punkto išaiškinimo ir jei paslauga nėra atleista nuo mokesčio:

ar atlygis už apmokestinamas paslaugas nustatomas remiantis šalių prognozėmis, ar realiomis išieškojimo išlaidomis?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

16      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 1 punktas ir 4 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad ūkio subjektas, kuris savo rizika perka abejotinas skolas mažesne kaina nei jų nominalioji vertė, teikia paslaugas už atlygį ir vykdo ekonominę veiklą.

17      Pirmiausia reikia priminti, kad PVM sistemos atžvilgiu apmokestinamos ūkinės operacijos reiškia, jog egzistuoja sandoris tarp šalių, kuriame numatyta kaina arba atlygis. Taigi, jei teikėjo veiklą sudaro tik paslaugos teikimas be tiesioginio atlygio, neegzistuoja apmokestinamoji vertė ir šis paslaugų teikimas neapmokestinamas PVM (žr. 2009 m. spalio 29 d. Sprendimo Komisija prieš Suomiją, C-246/08, Rink. p. I-10605, 43 punktą).

18      Taigi paslauga teikiama „už atlygį“ Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 1 punkte pavartota prasme ir todėl yra apmokestinama, tik jei tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo egzistuoja abipusis teisinis ryšys ir paslaugos gavėjo gautas atlygis yra realus atlygis už gavėjui suteiktą paslaugą (minėto Sprendimo MKG-Kraftfahrzeuge-Factoring 47 punktas).

19      Šiuo klausimu remiantis nusistovėjusia teismo praktika „paslaugų teikimo už atlygį“ sąvoka Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 1 punkte pavartota prasme reiškia, kad tarp suteiktos paslaugos ir gauto atlygio yra tiesioginis ryšys (2010 m. liepos 29 d. Sprendimo Astra Zeneca UK, C-40/09, Rink. p. I-0000, 27 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

20      Minėtame Sprendime MKG-Kraftfahrzeuge-Factoring Teisingumo Teismas nusprendė, kad tai, jog finansuotojas garantuoja klientui skolų apmokėjimą, prisiimdamas skolininkų įsipareigojimų neįvykdymo riziką, turi būti laikoma nagrinėjamo turto naudojimu siekiant gauti nuolatinių pajamų Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 2 punkte pavartota prasme, kai ši veikla vykdoma už atlygį tam tikrą laiką (žr. minėto Sprendimo MKG-Kraftfahrzeuge-Factoring 50 punktą).

21      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad vykdydamas nagrinėjamą skolų perleidimo veiklą byloje, kurioje buvo priimtas minėtas sprendimas, skolų perėmėjas įsipareigojo teikti faktoringo paslaugas skolų perleidėjui, už kurias jis gavo atlygį, t. y. faktoringo komisinius ir delkrederės komisinius.

22      Tačiau, kalbant apie pagrindinę bylą, reikia pažymėti, kad, kitaip nei byloje, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas MKG-Kraftfahrzeuge-Factoring, skolų perėmėjas negauna jokio atlygio iš skolų perleidėjo, dėl to jis nevykdo ekonominės veiklos Šeštosios direktyvos 4 straipsnyje pavartota prasme ir neteikia paslaugų šios direktyvos 2 straipsnio 1 punkte pavartota prasme.

23      Savaime suprantama, perleistų skolų nominalioji vertė skiriasi nuo jų pirkimo kainos.

24      Tačiau nagrinėjamoje byloje šis skirtumas, kitaip nei faktoringo komisiniai ir delkrederės komisiniai, kuriuos byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas MKG-Kraftfahrzeuge-Factoring, gavo finansuotojas, nėra atlygis, skirtas tiesiogiai atsilyginti už perleistų skolų pirkėjo paslaugą.

25      Iš tiesų skirtumas tarp perleistų skolų nominaliosios vertės ir jų pirkimo kainos nėra atlygis už šią paslaugą, tačiau juo atspindima šių skolų perleidimo momentu jų faktinė ekonominė vertė, kuri priklauso nuo šių skolų abejotino pobūdžio ir nuo padidėjusios skolininkų įsipareigojimų neįvykdymo rizikos.

26      Šiomis aplinkybėmis į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 1 punktas ir 4 straipsnis turi būti aiškinami taip, jog ūkio subjektas, kuris savo rizika perka abejotinas skolas mažesne kaina nei jų nominalioji vertė, neteikia paslaugų už atlygį minėto 2 straipsnio 1 punkte pavartota prasme ir nevykdo ekonominės veiklos, kuriai taikoma ši direktyva, jei skirtumu tarp šių skolų nominaliosios vertės ir pirkimo kainos atspindima nagrinėjamų skolų faktinė ekonominė vertė jų perleidimo momentu.

 Dėl antrojo ir trečiojo klausimų

27      Atsižvelgiant į pirmojo klausimo atsakymą, į antrąjį ir trečiąjį klausimus atsakyti nereikia.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

28      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 2 straipsnio 1 punktas ir 4 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad ūkio subjektas, kuris savo rizika perka abejotinas skolas mažesne kaina nei jų nominalioji vertė, neteikia paslaugų už atlygį minėto 2 straipsnio 1 punkte pavartota prasme ir nevykdo ekonominės veiklos, kuriai taikoma ši direktyva, jei skirtumu tarp šių skolų nominaliosios vertės ir pirkimo kainos atspindima nagrinėjamų skolų faktinė ekonominė vertė jų perleidimo momentu.

Parašai.


* Proceso kalba: vokiečių.