Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

14.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/13

2011 m. kovo 2 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Airiją

(Byla C-108/11)

2011/C 145/19

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama R. Lyal, C. Soulay

Atsakovė: Airija

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad taikydama 4,8 % PVM tarifą kurtų ir arklių, kurie paprastai neskirti maisto produktų gamybai, tiekimui, arklių nuomai ir tam tikroms sėklinimo paslaugoms, Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 96 straipsnį, 98 straipsnį (skaitomą kartu su III priedu) ir 110 straipsnį.

—

Priteisti iš Airijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal PVM direktyvos 96 straipsnį kiekvienos valstybės narės nustatytas standartinis PVM tarifas, kuris negali būti mažesnis nei 15 %, taikomas bet kokiam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui. Nestandartinį tarifą galima taikyti, tik jei tai leidžiama pagal kitas direktyvos nuostatas.

98 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus direktyvos III priede išvardytų prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. Aptariamas tiekimas III priede nenurodytas.

PVM direktyvoje taip pat yra pereinamųjų nuostatų, pagal kurias valstybėms narėms leidžiama toliau taikyti tarifus nukrypstant nuo direktyvoje išdėstytų bendrųjų taisyklių, susijusių su tarifų struktūra ir dydžiu, jei atitinkamos nacionalinės teisės nuostatos galiojo 1991 m. sausio 1 dieną.

Pagal PVM direktyvos 113 straipsnį valstybė narė, kuri 1991 m. sausio 1 d. taikė mažesnius nei 99 straipsnyje numatytus lengvatinius tarifus, gali tokioms prekėms ir paslaugoms taikyti vieną iš 98 straipsnyje numatytų lengvatinių tarifų. Tačiau kadangi Airija aptariamoms prekėms ir paslaugoms taiko mažesnį nei PVM direktyvos 99 straipsnyje numatytą tarifą, 113 straipsnis negali būti taikomas.

Direktyvos 110 straipsnis taip pat taikomas mažesniems nei 99 straipsnyje numatytiems tarifams. Jame nustatyta pereinamojo laikotarpio tvarka tam tikroms nacionalinėms priemonėms, priimtoms dėl aiškiai apibrėžtų socialinių priežasčių (t. y. sumažinti mokesčių naštą pagrindinius socialinius poreikius tenkinančių prekių ir paslaugų vartojimui) ir galutinio vartotojo naudai. Komisija teigia, kad negalima laikyti, jog arklių ir kurtų (neskirtų maisto produktų gamybai) tiekimas, arklių nuoma ir sėklinimo paslaugos yra būtini pagrindiniams socialiniams poreikiams patenkinti. Komisija taip pat teigia, kad kadangi didelė arklių ir kurtų dalis skirta lenktynėms arba veisimui, negalima laikyti, jog priemonė naudinga galutiniam vartotojui.

(1)  OL L 347, p. 1