Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

9.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/15

2011 m. balandžio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Lenkijos Respubliką

(Byla C-193/11)

2011/C 204/28

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Lozano Palacios ir K. Herrmann

Atsakovė: Lenkijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad taikydama specialią kelionių agentūroms skirtą PVM schemą tais atvejais, kai kelionių paslaugos parduodamos ne keliautojams, kaip antai numatytą 2004 m. kovo 11 d. Prekių ir paslaugų apmokestinimo įstatymo (toliau — Lenkijos PVM įstatymas) 119 straipsnio 3 dalyje, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1),

—

priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija mano, kad Lenkijos Respublika, Lenkijos PVM įstatymo 119 straipsnio pagrindu taikydama specialią kelionių agentūroms skirtą schemą taip pat tais atvejais, kai kelionių paslaugų gavėjas nėra keliautojas, pažeidžia galiojančios Direktyvos 2006/112/EB 306–310 straipsnius.

Pagrįsdama šį teiginį Komisija nurodo, kad Direktyvos 2006/112/EB 306–310 straipsnių formuluotės atitinka anksčiau galiojusios Šeštosios PVM direktyvos 26 straipsnio formuluotę. Penkios iš tuo metu galiojusių šešių oficialiųjų kalbinės versijos (t. y. išskyrus versiją anglų k.) visiškai atitinka viena kitą ir visose 26 straipsnio kalbinėse versijose nuosekliai vartojamas žodis „keliautojas“. Žodžio „klientas“ (lenkų k. nabywca) pavartotas tik keliose Direktyvos 2006/112/EB 306 straipsnio kalbinėse versijose, kurios rengtos atsižvelgiant į šios nuostatos tekstą anglų k. Tačiau net ir jose toliau, t. y. 307–310 straipsniuose, vartojama „keliautojo“ sąvoka, o tai patvirtina, kad „kliento“ sąvoka 306 straipsnyje pavartota per klaidą.

Be to, net pripažinus, kad specialios kelionių agentūroms skirtos schemos tikslas, t. y. supaprastinti mokesčio surinkimą, būtų veiksmingiau pasiektas aiškinant nagrinėjamą nuostatą kaip apimančią klientus, iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad šios schemos negalima aiškinti remiantis tik teleologiniu metodu, o tai prieštarauja vienaprasmiškam Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo sprendimui, aiškiai matomam iš galiojančių nuostatų turinio.

(1)  OL L 347, p. 1.