30.7.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 226/16 |
2011 m. gegužės 26 d.Augustākās tiesas Senāts (Latvija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ainārs Rēdlihs prieš Valsts ieņēmumu dienests
(Byla C-263/11)
2011/C 226/31
Proceso kalba: latvių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Augustākās tiesas Senāts
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėjas: Ainārs Rēdlihs
Atsakovas: Valsts ieņēmumu dienests
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar fizinis asmuo, kuris įsigijo prekes (mišką) asmeninėms reikmėms ir vykdo prekių tiekimą, kad likviduotų nenugalimos jėgos (pavyzdžiui, audros) padarinius, yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas pagal Direktyvos 2006/112/EB (1) 9 straipsnio 1 dalį ir Šeštosios direktyvos 77/388/EEB (2) 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, privalantis mokėti pridėtinės vertės mokestį? Kitaip tariant, ar šių prekių tiekimas yra ekonominė veikla pagal minėtas Europos Sąjungos teisės nuostatas? |
2. |
Ar proporcingumo principą atitinka taisyklė, pagal kurią dėl to, kad asmuo neužsiregistravo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registre, galima jam skirti baudą, lygią įprastai mokėtino nuo parduotų prekių vertės apskaičiuojamo mokesčio dydžiui, nors atitinkamas asmuo nebūtų turėjęs sumokėti mokesčio, jei ir būtų užsiregistravęs minėtame registre? |
(1) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1).
(2) 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).