Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

14.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/14


2011 m. kovo 4 d.Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Purple Parking Ltd, Airparks Services Ltd prieš The Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs

(Byla C-117/11)

2011/C 145/20

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber)

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantės: Purple Parking Ltd, Airparks Services Ltd

Atsakovai apeliaciniame procese: The Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs

Prejudiciniai klausimai

1.

Į kokius konkrečius veiksnius prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atsižvelgti, spręsdamas, ar tokiomis aplinkybėmis, kokios yra šioje byloje, apmokestinamasis asmuo atlieka vieną apmokestinamą automobilių stovėjimo paslaugų teikimą ar du atskirus teikimus: vieną — automobilių stovėjimo paslaugų ir kitą — keleivių vežimo paslaugų? Konkrečiau kalbant:

a)

Ar šiai bylai taikomi Teisingumo Teismo sprendimų Card Protection Plan (C-349/96) ir Levob (C-41/04) argumentai? Konkrečiau kalbant, ar aptariamas vežimo paslaugas galima laikyti šalutinėmis automobilių stovėjimo paslaugų atžvilgiu arba taip glaudžiai su jomis susijusiomis, kad objektyviai jos sudaro vieną ekonominiu požiūriu neskaidomą teikimą, kurio išskaidymas būtų dirbtinis?

b)

Kaip, atsakydamas į pirmojo klausimo a punktą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų atsižvelgti į vežimo paslaugų, atskiriant jas nuo automobilių stovėjimo paslaugų, teikimo sąnaudas, remiantis Teisingumo Teismo sprendimo Madgett ir Baldwin (sujungtos bylos C-308/96 ir C-94/97) 24-26 punktais, vertindamas, ar vežimo paslaugos yra šalutinės automobilių stovėjimo paslaugų atžvilgiu?

c)

Ar, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą Tellmer (C-572/07), ypač jo 21-24 punktus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsakydamas į pirmojo straipsnio a punktą, turėtų atsižvelgti į tai, jog paslaugų vežimo elementas galėtų būti (bet iš tikrųjų nėra) teikiamas įvairiais būdais (pavyzdžiui, apmokestinamasis asmuo galėtų šias vežimo paslaugas teikti, pasitelkęs paslaugų teikėją — trečiąjį asmenį, kuris apmokestinamajam asmeniui išrašytų sąskaitas faktūras, arba galėtų pasitelkti paslaugų teikėją — trečiąjį asmenį, kuris sudarytų sutartį tiesiogiai su klientu ir imtų atskirą mokestį už vežimo paslaugas), ir kiek svarbu (jei apskritai svarbu) yra tai, ar pagal sutartį klientas turi teisę pasirinkti vieną iš skirtingų vežimo elemento teikimo būdų?

2.

Kaip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų atsižvelgti į mokesčių neutralumo principą, atsakydamas į pirmojo klausimo a punktą ir spręsdamas, ar atliekamas vienas ekonominiu požiūriu neskaidomas teikimas? Konkrečiau kalbant:

a)

ar atsakymas priklauso nuo to, ar apmokestinamasis asmuo taip pat teikia automobilių stovėjimo ar atskirai vežimo paslaugas kitoms klientų grupėms?

b)

ar atsakymas priklauso nuo to, kaip pagal nacionalinę teisę yra vertinamos kitos vežimo į oro uostus ir iš jų paslaugos, teikiamos automobilių stovėjimo paslaugų teikėjais nesančių asmenų?

c)

ar atsakymas priklauso nuo to, ar kiti atvejai, kai apmokestinamieji asmenys teikia automobilių stovėjimo ir vežimo paslaugas (nesusijusias su vežimu į oro uostus ir iš jų), pagal nacionalinę teisę laikomi dviem atskirais paslaugų teikimais, apmokestinamu ir tokiu, kuriam taikomas nulinis tarifas?

d)

Ar atsakymas priklauso nuo to, ar apmokestinamasis asmuo gali įrodyti, kad jo teikiamos paslaugos konkuruoja su kitomis panašiomis paslaugomis, apimančiomis automobilių stovėjimo ir vežimo elementus, neatsižvelgiant į tai, ar jas teikia tas pats paslaugų teikėjas ar du atskiri teikėjai? Konkrečiau kalbant, ar atsakymas priklauso nuo to, ar apmokestinamasis asmuo gali įrodyti, kad vartotojai, norintys dalį kelionės į oro uostą nuvažiuoti savo automobiliu, gali automobilių stovėjimo ir vežimo į oro uostą paslaugas gauti iš skirtingų ir atskirų paslaugų teikėjų, pavyzdžiui, statant automobilį netoli traukinių stoties esančioje vietoje ir važiuojant iš tos vietos į oro uostą traukiniu arba statant automobilį netoli oro uosto esančioje vietoje ir į oro uostą vykstant kitos rūšies viešuoju transportu?

e)

Ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atsižvelgti į Teisingumo Teismo sprendime Komisija prieš Prancūziją (C-94/09) padarytas išvadas dėl mokesčių neutralumo principo ir toje byloje nagrinėtų vežimo paslaugų?

3.

Ar pagal Bendrijos teisę ir, konkrečiau kalbant, mokesčių neutralumo principą, draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią vežimo tarp oro uosto ir automobilių stovėjimo paslaugoms nulinis tarifas netaikomas, jei vežimo elementą teikiantis asmuo ir automobilių stovėjimo elementą teikiantis asmuo yra tas pats asmuo arba susiję asmenys?