Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

26.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/19

2012 m. kovo 7 d.Administrativen sad Plodvdiv (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AES-3C Maritza East 1 EOOD prieš Direktor na Direktsia „Obzhalvane i upravlenie na izpalnenieto“ Plovdiv

(Byla C-124/12)

2012/C 151/34

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Plodvdiv

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: AES-3C Maritza East 1 EOOD

Kita šalis: Direktor na Direktsia „Obzhalvane i upravlenie na izpalnenieto“ Plovdiv.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar nuostata, kaip antai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pagal kurią apmokestinamasis asmuo neturi teisės atskaityti PVM už gautas vežimo paslaugas, darbo aprangą, asmeninės apsaugos priemones ir patirtas komandiruočių išlaidas, jei šios prekės tiekiamos ir paslaugos teikiamos neatlygintinai fiziniams asmenims, o būtent apmokestinamajam asmeniui dirbantiems darbuotojams, suderinama su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 168 straipsnio a punktu ir 176 straipsniu, atsižvelgiant į tokias aplinkybes:

—

apmokestinamasis asmuo nėra sudaręs darbo sutarčių su darbuotojais, bet naudojasi jų darbo jėga pagal „aprūpinimo darbuotojais“ sutartį, sudarytą su kitu apmokestinamuoju asmeniu, kuris yra darbuotojų darbdavys;

—

gautos vežimo paslaugos naudojamos vežti darbuotojus iš įvairiose gyvenamosiose vietovėse esančių atskirų surinkimo punktų į darbo vietą ir atgal, kai nėra jokio organizuoto viešojo transporto, kuriuo darbuotojai galėtų keliauti į ir iš darbo vietos;

—

Darbo kodekse ir Sveikatos apsaugos ir saugumo darbo vietoje įstatyme nustatyta pareiga aprūpinti darbuotojus darbo apranga ir asmeninės apsaugos priemonėmis;

—

teisė į PVM, susijusio su vežimo paslaugomis, darbo apranga, asmeninės apsaugos priemonėmis ir komandiruočių išlaidomis, atskaitą nebūtų ginčijama, jei šias prekes tiektų ir paslaugas teiktų darbuotojų darbdavys. Tačiau šiuo atveju šias prekes ir paslaugas įsigijo apmokestinamasis asmuo, kuris nėra darbdavys, bet pagal aprūpinimo darbuotojais sutartį naudojasi darbuotojų darbu ir padengia su tuo susijusias išlaidas?

2.

Ar pagal Direktyvos 2006/112 176 straipsnį valstybėms narėms leidžiama įstojant į Europos Sąjungą numatyti teisės į atskaitą apribojimą, kaip antai įtvirtintą PVMĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte, būtent, kad „prekės ar paslaugos skirtos neatlygintiniems sandoriams <…>“, jei iki stojimo dienos galiojusiame įstatyme tokio apribojimo nebuvo aiškiai numatyta?

3.

Jei į 2 klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar tai reikštų, kad įsigytos prekės ir paslaugos skirtos „neatlygintiniems sandoriams“, kai jos įsigytos ekonominės veiklos tikslais, bet dėl jų pobūdžio turi būti perduotos naudotis apmokestinamojo asmens įmonėje dirbantiems darbuotojams?

(1)  OL L 347, p. 1.