Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. rugsėjo 26 d.(*)

„PVM – Direktyva 2006/112/EB – 2 straipsnio 1 dalies c punktas, 26, 62 ir 63 straipsniai – Apmokestinimo momentas – Abipusis paslaugų teikimas – Sandoriai už atlygį – Sandorio apmokestinamoji vertė, kai atlygį sudaro paslaugos – Fizinio asmens atliekamas teisės naudoti ir nuomoti tretiesiems asmenims nekilnojamąjį turtą perdavimas bendrovei mainais už šios teikiamas to turto pagerinimo ir apstatymo paslaugas“

Byloje C-283/12

dėl Administrativen sad Varna (Bulgarija) 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2012 m. birželio 6 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Serebryannay vek EOOD

prieš

Direktor na Direktsia „Obzhalvane i upravlenie na izpalnenieto“ – Varna pri Tsentralno upravlenie na Natsionalna agentsia za prihodite

TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Jarašiūnas (pranešėjas), teisėjai C. Toader ir C. G. Fernlund,

generalinis advokatas Y. Bot,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Bulgarijos vyriausybės, atstovaujamos E. Petranova ir Y. Atanasov,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos C. Soulay ir R. Lyal,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1, toliau – PVM direktyva) 2 straipsnio 1 dalies c punkto, 26, 62 ir 63 straipsnių aiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Serebryannay vek EOOD (toliau – Serebryannay vek) ir Direktor na Direktsia „Obzhalvane i upravlenie na izpalnenieto“ – Varna pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata agentsiya za prihodite (Varnos miesto „Skundų ir vykdymo administravimo“ direkcijos prie Nacionalinės pajamų agentūros centrinės valdybos direktorius, toliau – Direktorius) ginčą dėl pranešimo apie mokesčio perskaičiavimą, kuriame Serebryannay vek nurodyta sumokėti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) už 2010 m. liepos mėn.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Pagal PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalį:

„PVM objektas yra šie sandoriai:

<...>

c)      paslaugų teikimas už atlygį valstybės narės teritorijoje, kai paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks;

<...>“

4        Šios direktyvos 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Paslaugų teikimu už atlygį laikomi šie sandoriai:

a)      prekių, sudarančių verslui skirto turto dalį, naudojimas apmokestinamojo asmens arba jo darbuotojų privatiems poreikiams arba jų naudojimas ne verslo tikslams, kai PVM už tas prekes buvo visiškai ar iš dalies atskaitytas;

b)      apmokestinamojo asmens paslaugų teikimas neatlygintinai jo paties arba jo darbuotojų privatiems poreikiams arba apskritai ne verslo tikslais.“

5        Pagal minėtos direktyvos 62 straipsnį:

„Šioje direktyvoje:

1)      „Apmokestinimo momentas“ – momentas, kada įvykdomos prievolei apskaičiuoti PVM atsirasti būtinos teisinės sąlygos;

2)      Mokestis tampa „apskaičiuotinas“, kai mokesčio administratorius pagal tuo metu galiojantį įstatymą įgyja teisę reikalauti mokesčio iš asmens, kuris tą mokestį turi sumokėti, nors mokėjimo terminas gali būti ir atidėtas.“

6        PVM direktyvos 63 straipsnyje nustatyta, kad „apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda atlikus prekių tiekimą ar paslaugų teikimą“.

7        Pagal tos pačios direktyvos 65 straipsnį „kai apmokėjimas atliekamas prieš tiekiant prekes ar teikiant paslaugas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda gavus atlygį ir apskaičiuojama nuo gautos sumos dydžio“.

8        PVM direktyvos 73 straipsnyje numatyta:

„Prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, išskyrus nurodytąsias 74–77 straipsniuose, apmokestinamoji vertė apima viską, kas sudaro atlygį, kurį prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas gavo arba turi gauti iš prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens arba iš trečiosios šalies už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, įskaitant tiesiogiai su šių sandorių kaina susijusias subsidijas.“

9        PVM direktyvos 75 straipsnyje nustatyta:

„Teikiant 26 straipsnyje nurodytas paslaugas, kai veiklai skirto turto dalį sudarančios prekės yra sunaudojamos privatiems poreikiams tenkinti arba paslaugos teikiamos neatlygintinai, apmokestinamoji vertė yra visos apmokestinamojo asmens išlaidos, patirtos teikiant šias paslaugas.“

10      PVM direktyvos 80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, siekdamos užkirsti kelią mokesčio slėpimui ar vengimui, valstybės narės jų nustatytais atvejais gali imtis priemonių, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, atliekamo dalyvaujant šeimos nariams ar susijusiam su kitais artimais asmeniniais, valdymo, nuosavybės, narystės, finansiniais ar teisiniais ryšiais, kaip apibrėžė valstybė narė, apmokestinamoji vertė būtų atviros rinkos kaina.

 Bulgarijos teisė

11      Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (Zakon za danak varhu dobavenata stoynost, DV, Nr. 63, 2006 m. rugpjūčio 4 d., toliau – ZDDS) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM apmokestinamos visos už atlygį teikiamos paslaugos.

12      ZDDS 9 straipsnyje nustatyta:

„1.      Paslaugos teikimas yra kiekvienai paslaugai būtinų veiksmų atlikimas.  

2.      Paslaugos teikimu taip pat laikoma:

<...>

4)      valdytojo arba naudotojo teikiama paslauga, susijusi su nuomojamo ar naudoti perduoto turto remontu ir (arba) būklės pagerinimu.

3.      Paslaugų teikimui už atlygį prilyginama:

1)      veiklai skirto turto dalį sudarančių prekių naudojimas apmokestinamojo fizinio asmens, savininko, darbuotojų arba trečiųjų asmenų privatiems poreikiams tenkinti, kai pirkimo mokestis už šių prekių gamybą, importą ar įsigijimą buvo visiškai arba iš dalies atskaitytas;

2)      neatlygintinas paslaugų teikimas apmokestinamojo fizinio asmens, savininko, darbuotojų arba trečiųjų asmenų privatiems poreikiams tenkinti.

4.      Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, jeigu:

<...>

2)      valdytojas arba naudotojas neatlygintinai teikia paslaugą remontuoti nuomojamo ar naudoti perduoto turto dalį, jei turto dalis buvo išnuomota arba perduota naudotis valdytojui arba naudotojui ir faktiškai buvo nepertraukiamai naudojama ne trumpesnį laiką nei tris metus;

3)      koncesininkas neatlygintinai teikia paslaugą siekdamas pagerinti jam perduoto turto dalį, jei tokia sąlyga ir (arba) įsipareigojimas numatyti koncesijos sutartyje;

<...>“

13      Pagal ZDDS 25 straipsnį:

„1.      Apmokestinimo PVM momentais šiame įstatyme laikomi: apmokestinamojo asmens atliekamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, kaip tai suprantama pagal šį įstatymą <...>

2.      Apmokestinimo momentas įvyksta nuosavybės teisės į turtą perdavimo arba paslaugos suteikimo momentu.

3.      Be 2 dalyje numatytų atvejų, apmokestinimo momentas įvyksta:

<...>

6)      suremontuoto ir (arba) pagerintos būklės turto faktinio perdavimo pasibaigus sutarčiai ar nustojus naudoti turtą momentu, kai valdytojas ar naudotojas neatlygintinai suteikia paslaugas, susijusias su nuomojamo ar naudoti perduoto turto remontu ir (arba) būklės pagerinimu, jei netenkinamos 9 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose numatytos sąlygos.

<...>

6.      Kai įvyksta apmokestinimo momentas pagal 2, 3 ir 4 dalis:

1)      apmokestinamųjų sandorių atveju mokestis tampa mokėtinas pagal šį įstatymą ir registruotam asmeniui atsiranda pareiga jį apskaičiuoti.

<...>“

14      ZDDS 26 straipsnyje nustatyta:

„<...>

2.      Apmokestinamoji vertė nustatoma skaičiuojant viską, kas laikoma atlygiu, kurį tiekėjas arba paslaugų teikėjas pagal sandorį gavo iš prekių ar paslaugų gavėjo arba kito asmens arba kurį prekių ar paslaugų gavėjas ar kitas asmuo jam yra skolingas; ši vertė skaičiuojama levais ir stotinkomis neįskaičiuojant PVM. Atlygiu nelaikomas palūkanų ir su žalos atlyginimu susijusių sutartinių baudų mokėjimas.

<...>

7.      Jei visą atlygį ar jo dalį sudaro prekės ar paslaugos (mokėjimas visiškai arba iš dalies atliekamas prekėmis ar paslaugomis), apmokestinamoji vertė yra patiektų prekių arba suteiktų paslaugų atviros rinkos kaina, apskaičiuojama tuo momentu, kai atsiranda prievolė mokėti PVM.“

15      ZDDS 27 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„<...>

3.      Tokių sandorių apmokestinamoji vertė yra atviros rinkos kaina:

1)      tiekimo susijusiems asmenims;

<...>

3)      neatlygintino tiekimo, kaip jis suprantamas pagal 9 straipsnio 2 dalies 4 punktą.“

16      Pagal ZDDS 130 straipsnį:

„1.      Kai atlygis (visas arba dalis) už prekių tiekimą arba paslaugų teikimą nustatomas prekėmis ar paslaugomis, laikoma, kad sudaryti du abipusiai tiekimai arba teikimai, kai kiekvienas prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas laikomas pardavėju to, ką jis parduoda, ir pirkėju to, ką gauna.

2.      1 dalyje nurodyto tiekimo arba teikimo apmokestinimo momentas įvyksta remiantis bendrosiomis šio įstatymo nuostatomis.

3.      Tiekimas arba teikimas pagal 1 dalį, kurio apmokestinimo momentas įvyksta anksčiau, laikomas (visišku arba daliniu) išankstiniu apmokėjimu už antrąjį sandorį.“

17      Pagal papildomų ZDDS nuostatų 1 straipsnio 8 punktą „neatlygintinas“ teikimas – tai toks teikimas, už kurį nemokamas joks atlygis arba atlygio vertė kelis kartus viršija mainais suteiktos paslaugos vertę.

18      Pelno ir pajamų mokesčio įstatymo (Zakon za korporativnoto i podohodno oblagane) 51 straipsnyje nustatyta:

„1.      Apmokestinamasis nematerialusis ilgalaikis turtas yra:

1)      tokie įgyti nepiniginiai ištekliai:

a)      neturintys fizinės formos;

b)      naudojami ilgiau kaip dvylika mėnesių;

c)      kurių naudingo tarnavimo laikas ribotas;

d)      kurių vertė lygi arba didesnė negu:

aa)      nematerialaus ilgalaikio turto minimali vertė, nustatyta pagal apmokestinamojo asmens apskaitos politiką;

bb)      700 BGN;

<...>

3)      sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, susijusios ekonominėmis operacijomis, dėl kurių padidėja nuomojamo arba naudoti perduoto turto ekonominė nauda; šios sumos mokestiniu požiūriu nėra materialusis ilgalaikis turtas.

<...>“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

19      Serebryannay vek yra pagal Bulgarijos teisę įsteigta ribotos atsakomybės vieno dalininko bendrovė, priklausanti B. V. Bodzuliak, kuris yra ir šios bendrovės vadovas. Pagal prekybos registro duomenis ši bendrovė atlieka, be kita ko, nekilnojamojo turto nuomos, turizmo ir viešbučių paslaugų teikimo veiklą.

20      2009 m. birželio mėn. B. V. Bodzuliak asmeniškai nusipirko butą, esantį apartamentų viešbutyje Varnoje. Jis taip pat įsigijo kitą butą tame pačiame mieste. Šie butai deklaruojami kaip bendros nuosavybės teise priklausantys B. V. Bodzuliak ir jo sutuoktinei (toliau – savininkai).

21      2009 m. balandžio 8 d. B. V. Bodzuliak savo vardu sudarė dvi tokio paties turinio sutartis su Serebryannay vek, pagal kurias suteikė jai „uzufrukto teisę“ į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą su daline apdaila, būtent į minėtus du butus penkeriems metams su galimybe šį terminą pratęsti. Buvo numatyta, kad Serebryannay vek tuos butus išnuomos tretiesiems asmenims.

22      Pagal šias sutartis Serebryannay vek per jų galiojimo laiką neturi mokėti nuomos mokesčio savininkams. Tačiau ji įsipareigojo savo vardu, sąskaita ir nuožiūra atlikti remonto ir montavimo darbus, siekiant galutinai įrengti butus ir parengti juos eksploatuoti, kad jie galėtų būti naudojami, be kita ko, nupirkti ir sudėti grindis, apstatyti butus baldais, juos dekoruoti, įrengti santechniką. Sutartyse numatyta, kad pasibaigus šioms sutartims savininkai atgaus šiuos butus su juose esančiais įrengimais.

23      2010 m. spalio 21 d. atlikusi patikrinimą mokesčių institucija parengė pranešimą apie mokesčio perskaičiavimą už 2010 m. liepos mėn. Ji nutarė, kad Serebryannay vek neatlygintinai teikė paslaugas savininkams ir kad šio teikimo apmokestinamoji vertė yra lygi šios bendrovės išlaidoms, patirtoms teikiant šias paslaugas.

24      Serebryannay vek dėl šio pranešimo pateikė administracinį skundą Direktoriui. 2011 m. birželio 10 d. sprendimu Direktorius panaikino šį pranešimą ir grąžino bylą mokesčių institucijai, kad ši atliktų naują patikrinimą. Jis iš esmės konstatavo, kad buvo pasikeista paslaugomis, nes Serebryannay vek gavo nagrinėjamus butus nuomoti, kaip atlygį už jos teikiamas šių butų remonto ir apstatyto paslaugas. Atsižvelgdamas į šį aiškinimą ir remdamasis ZDDS 26 straipsnio 7 dalimi Direktorius konstatavo, kad tų butų remonto ir apstatymo paslaugų apmokestinamoji vertė yra šių paslaugų atviros rinkos kaina, kuri turi būti nustatyta per naują patikrinimą.

25      Mokesčių institucija atliko antrą patikrinimą ir nustatė, kad įvyko paslaugų mainai, t. y. butų remonto ir apstatymo paslaugų, kurias teikė Serebryannay vek, ir nuomos paslaugų, kurias teikė savininkai, kaip tai suprantama pagal ZDDS 130 straipsnį, nes tie butai bendra nuosavybės teise priklauso B. V. Bodzuliak ir jo sutuoktinei, jis yra vienintelis Serebryannay vek kapitalo savininkas ir nebuvo susitarta dėl jokio nuomos mokesčio.

26      Mokesčių institucija konstatavo, kad leidimo naudoti viešbutį, kuriame yra šio sprendimo 20 punkte minėtas pirmasis butas, diena, t. y. 2010 m. birželio 29 d., yra remonto ir apstatymo paslaugų suteikimo diena. Kalbant apie antrąjį butą, minėtą tame pačiame punkte, šių paslaugų suteikimo diena buvo įvardyta priėmimo-perdavimo akto parengimo diena, t. y. 2010 m. birželio 30 d.

27      Atsižvelgdama į šias datas mokesčių institucija manė, kad Serebryannay vek vėliausiai 2010 m. liepos 5 d. turėjo išrašyti sąskaitą faktūrą, susijusią su jos suteiktomis remonto ir apstatymo paslaugomis.

28      Kadangi sandoriai buvo vykdomi tarp susijusių asmenų, buvo laikoma, kad Serebryannay vek suteiktų paslaugų apmokestinamoji vertė turi būti minėtų prekių ir paslaugų atviros rinkos kaina. Per ekspertizę buvo nustatyta bendra abiejų aptariamų butų vertė – 558 000 Bulgarijos levų (BGN). Šiuo pagrindu 2011 m. gruodžio 14 d. mokesčių institucija parengė naują pranešimą apie mokesčio perskaičiavimą, kuriame konstatuota, kad Serebryannay vek už 2010 m. liepos mėn. yra skolinga 111 600 BGN PVM ir 6 341,55 BGN delspinigių.

29      Serebryannay vek dėl šio pranešimo pateikė administracinį skundą Direktoriui, šis 2012 m. kovo 12 d. sprendimu jį atmetė. Ji šį sprendimą apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme. Grįsdama savo skundą bendrovė tvirtina, kad nebuvo paslaugų mainų – ji suteikė paslaugas neatlygintinai, kaip tai suprantama pagal ZDDS 9 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Ji mano, kad pagal ZDDS 25 straipsnio 3 dalies 6 punktą apmokestinimo PVM už šias paslaugas momentas įvyks, kai pasibaigus sutarčiai ar nustojus naudoti turtą bus faktiškai grąžinta turto dalis po pagerinimo.

30      Serebryannay vek papildomai teigia, kad PVM turėjo būti apskaičiuojamas už 2010 m. birželio mėn., t. y. už laikotarpį, per kurį aptariamos paslaugos laikomos suteiktomis, o ne už 2010 m. liepos mėn. Ši bendrovė taip pat mano, kad apmokestinamoji vertė turėjo būti gautos, o ne suteiktos paslaugos vertė.

31      Be to, anot Serebryannay vek, Bulgarijos teisės normos yra nesuderinamos su PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktu ir 26 straipsniu, nes apmokestinami gali būti tik sandoriai už atlygį.

32      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad siekdamas išspręsti jam pateiktą ginčą jis turi nustatyti, ar buvo paslaugų mainai, ir, jei buvo, kokios normos taikytinos šių dviejų paslaugų teikimų apmokestinamajai vertei nustatyti. Tačiau jei nebuvo mainų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Serebryannay vek teiktos paslaugos yra apmokestinamas paslaugų teikimas, ir, jei taip, kada įvyksta apmokestinimo PVM už minėtas paslaugas momentas ir kaip nustatyti jų apmokestinamąją vertę.

33      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad mokesčių institucija klaidingai kvalifikavo kaip nuomą tai, kad savininkai perdavė Serebryannay vek naudotis nagrinėjamus butus. Nuoma yra sandoris už atlygį, o taip, anot šio teismo, nėra pagrindinėje byloje, nes nagrinėjamose sutartyse aiškiai numatyta, jog nebus mokamas joks nuomos mokestis. Todėl tai yra neatlygintinas sandoris – panauda. Jei būtų laikoma, kad Serebryannay vek teikiamos paslaugos yra nuomos mokesčio mokėjimas, tai, anot šio teismo, prieštarautų šalių valiai.

34      Manydamas, kad Serebryannay vek įsigijo nematerialiojo ilgalaikio turto už išlaidas, patirtas gerinant nagrinėjamų butų būklę, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar tokio turto įsigijimas gali būti laikomas atlygiu už būklės pagerinimo paslaugas. Jei taip, anot jo, tai yra sandoris už atlygį, kurio apmokestinimo momento ir apmokestinamosios vertės PVM tikslais nustatymas nekeltų sunkumų. Jei ne, tai yra neatlygintinas sandoris, kuris nagrinėjamos bylos aplinkybėmis negali būti prilyginamas paslaugų teikimui už atlygį, nes šis teikimas įvykdytas Serebryannay vek ekonominės veiklos tikslais. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja dėl nacionalinių nuostatų, susijusių su, be kita ko, tokių neatlygintinai suteiktų paslaugų apmokestinamuoju pobūdžiu, apmokestinamąja verte ir laiku, kuomet įvyksta apmokestinimo už šias paslaugas momentas, suderinamumo su PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktu, 26, 62 ir 63 straipsniais.

35      Šiomis aplinkybėmis Administrativen sad Varna nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar [PVM direktyvos] 2 straipsnio 1 dalies c punktą galima aiškinti taip, kad nematerialiojo ilgalaikio turto įgijimas mainais už nuomojamo arba naudoti perduoto turto būklės pagerinimo išlaidas yra mokėjimas už būklės pagerinimo paslaugas ir tuo atveju, kai pagal sutartį turto savininkas neprivalo mokėti atlygio?

2.      Ar [PVM direktyvos] 2 straipsnio 1 dalies c punktui ir 26 straipsniui prieštarauja nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią nuomojamo ar naudoti perduoto turto būklės pagerinimo paslaugos teikimas neatlygintinai visada apmokestinamas? Ar pagrindinės bylos aplinkybėmis atsakant į šį klausimą svarbu tai, kad:

–        neatlygintinos paslaugos teikėjas pasinaudojo teise atskaityti PVM už prekes ir paslaugas, naudotas gerinant būklę, ir įsiteisėjusiu pranešimu apie mokesčio perskaičiavimą jam dar nebuvo atsisakyta tą teisę suteikti,

–        tuo metu, kai atliktas mokestinis patikrinimas, bendrovė dar nebuvo pradėjusi naudoti nekilnojamojo turto apmokestinamosioms paslaugoms teikti, tačiau sutarčių galiojimas dar nebuvo pasibaigęs?

3.      Ar [PVM direktyvos] 62 ir 63 straipsniams prieštarauja nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią sandorio apmokestinimo momentas yra ne paslaugų suteikimas (konkrečiu atveju – būklės pagerinimas), o pagerintos būklės turto dalies faktinis perdavimas pasibaigus sutarčiai arba nustojus jį naudoti?

4.      Jei atsakymas į pirmąjį ir antrąjį klausimus būtų neigiamas: pagal kokią [PVM direktyvos] VII antraštinės dalies nuostatą reikia nustatyti PVM apmokestinamąją vertę, kai neatlygintinas sandoris nepatenka į šios direktyvos 26 straipsnio taikymo sritį?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

36      Pateikdamas pirmąjį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad buto remonto ir apstatymo paslaugų teikimas turi būti laikomas įvykdytu už atlygį, kai pagal su šio buto savininku sudarytą sutartį šių paslaugų teikėjas, pirma, įsipareigoja suteikti šias paslaugas savo sąskaita ir, antra, įgyja teisę disponuoti šiuo butu, kad galėtų jį naudoti savo ekonominei veiklai per šios sutarties galiojimo laiką, ir neprivalo mokėti nuomos mokesčio, o savininkas pasibaigus tos sutarties galiojimui atgauna įrengtą butą.

37      Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad, tam, kad sandorį būtų galima kvalifikuoti kaip atlygintiną, reikia tik tiesioginio ryšio tarp prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir apmokestinamojo asmens realiai gauto atlygio (žr. 2005 m. sausio 20 d. Sprendimo Hotel Scandic Gåsabäck, C-412/03, Rink. p. I-743, 22 punktą ir 2011 m. birželio 9 d. Sprendimo Campsa Estaciones de Servicio, C-285/10, Rink. p. I-5059, 25 punktą). Toks tiesioginis ryšys nustatomas, jei tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo egzistuoja teisinis ryšys, kuriuo remiantis abipusiai pasikeičiama paslaugomis, ir paslaugos teikėjo gautas atlygis yra realus atlygis už gavėjui suteiktą paslaugą (žr., be kita ko, 2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo RCI Europe, C-37/08, Rink. p. I-7533, 24 punktą ir 2012 m. gegužės 3 d. Sprendimo Lebara, C-520/10, 27 punktą).

38      Antra, atlygis už prekių tiekimą gali būti paslaugų teikimas ir jį galima laikyti apmokestinamąja verte, kaip ji suprantama pagal PVM direktyvos 73 straipsnį, su sąlyga, kad yra prekių tiekimo ir paslaugų teikimo tiesioginis ryšys ir kad suteiktų paslaugų vertę galima išreikšti pinigais (2001 m. liepos 3 d. Sprendimo Bertelsmann, C-380/99, Rink. p. I-5163, 17 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Tas pats taikytina, ir kai paslauga teikiama mainais už kitą paslaugą, jei įgyvendintos šios sąlygos.

39      Trečia, mainų sutartys, kuriose iš esmės numatytas atlygis natūra, ir sandoriai, už kuriuos numatytas piniginis atlygis, yra ekonominiu ir komerciniu požiūriu vienodos situacijos (šiuo klausimu žr. 1997 m. liepos 3 d. Sprendimo Goldsmiths, C-330/95, Rink. p. I-3801, 23–25 punktus ir 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Orfey, C-549/11, 35 punktą).

40      Darytina išvada, kad, kai pagal su buto savininku sudarytą sutartį šio buto remonto ir apstatymo paslaugų teikėjas, pirma, įsipareigoja suteikti šias paslaugas savo sąskaita ir, antra, įgyja teisę disponuoti šiuo butu, kad galėtų jį naudoti savo ekonominei veiklai per šios sutarties galiojimo laiką, ir neprivalo mokėti nuomos mokesčio, o savininkas pasibaigus tos sutarties galiojimui atgauna įrengtą butą, šis remonto ir apstatymo paslaugų teikimas patenka į paslaugų teikimo už atlygį kategoriją, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktą. Iš tiesų egzistuoja tiesioginis ryšys tarp šių paslaugų teikimo ir šių paslaugų teikėjo mainais realiai gauto atlygio, t. y. teisės disponuoti nagrinėjamu butu savo verslo tikslais per tos sutarties galiojimo laiką.

41      Tai, kad nagrinėjamomis paslaugomis buto savininkas galės naudotis tik pasibaigus sutarčiai, šiuo klausimu nieko nekeičia, nes sudarydamos tokią sutartį šios abipusiai saistančios sutarties šalys įsipareigoja viena kitos atžvilgiu atlikti abipusį paslaugų teikimą (pagal analogiją žr. 2002 m. kovo 21 d. Sprendimo Kennemer Golf, C-174/00, Rink. p. I-3293, 40 punktą ir minėto Sprendimo RCI Europe 31 ir 33 punktus).

42      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktas aiškintinas taip, kad buto remonto ir apstatymo paslaugų teikimas turi būti laikomas įvykdytu už atlygį, kai pagal su šio buto savininku sudarytą sutartį šių paslaugų teikėjas, pirma, įsipareigoja suteikti šias paslaugas savo sąskaita ir, antra, įgyja teisę disponuoti šiuo butu, kad galėtų jį naudoti savo ekonominei veiklai per šios sutarties galiojimo laiką, ir neprivalo mokėti nuomos mokesčio, o savininkas pasibaigus tos sutarties galiojimui atgauna įrengtą butą.

 Dėl antrojo–ketvirtojo klausimų

43      Iš antrojo–ketvirtojo klausimų teksto matyti, kad jie pateikti tik tam atvejui, jei iš atsakymo į pirmąjį klausimą išplauktų, jog paslaugų toks teikimas, kaip aprašytasis pirmajame klausime, nepatenka į paslaugų teikimo už atlygį kategoriją, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktą.

44      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį–ketvirtąjį klausimus atsakyti nereikia.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

45      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad buto remonto ir apstatymo paslaugų teikimas turi būti laikomas įvykdytu už atlygį, kai pagal su šio buto savininku sudarytą sutartį šių paslaugų teikėjas, pirma, įsipareigoja suteikti šias paslaugas savo sąskaita ir, antra, įgyja teisę disponuoti šiuo butu, kad galėtų jį naudoti savo ekonominei veiklai per šios sutarties galiojimo laiką, ir neprivalo mokėti nuomos mokesčio, o savininkas pasibaigus tos sutarties galiojimui atgauna įrengtą butą.

Parašai.


* Proceso kalba: bulgarų.