Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

7.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/14

2014 m. balandžio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

(Byla C-161/14)

2014/C 212/14

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama C. Soulay, M. Clausen

Atsakovė: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

1.

Pripažinti, kad:

—

taikiusi lengvatinį PVM tarifą „energiją taupančią medžiagų“ instaliavimo ir „energiją taupančių medžiagų“ tiekimo paslaugoms, kurias teikia asmuo, tas medžiagas instaliuojantis gyvenamuosiuose namuose, kai tokios paslaugos negali būti laikomos „būsto teikimu, statyba, renovacija ir rekonstrukcija, kai tai vykdoma kaip socialinės politikos dalis“ pagal PVM direktyvos (1) III priedo 10 kategoriją,

—

taikiusi lengvatinį PVM tarifą „energiją taupančią medžiagų“ instaliavimo ir „energiją taupančių medžiagų“ tiekimo paslaugoms, kurias teikia asmuo, tas medžiagas instaliuojantis gyvenamuosiuose namuose, kai tokios paslaugos nepriskiriamos privačių namų renovavimui ir remontui pagal PVM direktyvos III priedo 10a kategoriją,

—

taikiusi lengvatinį PVM tarifą „energiją taupančią medžiagų“ instaliavimo ir „energiją taupančių medžiagų“ tiekimo paslaugoms, kurias teikia asmuo, tas medžiagas instaliuojantis gyvenamuosiuose namuose, kai tokios paslaugos, net jei jos priskiriamos privačių namų renovavimui ir remontui pagal PVM direktyvos III priedo 10a kategoriją, susijusios su medžiagomis, kurios sudaro didelę suteiktos paslaugos vertės dalį, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal PVM direktyvos 98 straipsnį, taikomą atsižvelgiant į jos III priedą.

2.

Priteisti iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal PVM direktyvos 96 straipsnį standartinis PVM tarifas, kurį nustato kiekviena valstybė narė ir kuris turi būti ne mažesnis nei 15 %, taikomas visų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui. Kitoks nei standartinis tarifas gali būti taikomas tik jeigu tai leidžiama pagal kitas direktyvos nuostatas. 98 straipsnyje nustatyta, valstybės narės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus III priede išvardytų kategorijų prekių tiekimui ar paslaugų teikimui.

Komisija mano, kad lengvatinių tarifų taikymo energiją taupančių medžiagų tiekimui ir jų instaliavimui sistema, nustatyta 1994 m. Pridėstinės vertės mokesčio įstatymo (VAT Act 1994) 29A skyriuje ir šio įstatymo 7A priede, viršija tai, kas valstybėms narėms leidžiama pagal PVM direktyvos III priedo 10 ir 10a kategorijas, kurioms atitinkamai priskiriamas „būsto teikimas, statyba, renovacija ir rekonstrukcija, kai tai vykdoma kaip socialinės politikos dalis“ ir „privačių namų renovavimas ir remontas, išskyrus medžiagas, kurios sudaro didelę suteiktos paslaugos vertės dalį“.

JK lengvatinių tarifų reglamentavimo sistema, numatyta VAT Act 1994 7A priedo 2 dalies 2 grupėje, negali būti tiesiogiai siejama su būsto klausimais kaip socialinės politikos dalimi, todėl peržengia PVM direktyvos III priedo 10 kategorijos leidžiamas ribas.

VAT Act 1994 7A priedo 2 dalies 2 grupė, kurioje numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas taikomas „energiją taupančią medžiagų“ instaliavimo ir „energiją taupančių medžiagų“ tiekimo paslaugoms, kurias teikia asmuo, tas medžiagas instaliuojantis gyvenamuosiuose namuose, kai tokios paslaugos apima privataus būsto teikimą, statybą ir rekonstrukciją, tačiau neatsižvelgiama į tai, kokią proporcingą suteiktos paslaugos bendros vertės dalį sudaro šios medžiagos, viršija 10a kategorijos reikalavimą, pagal kurį lengvatinis tarifas gali būti taikomas tik privačių namų renovavimui ir remontui, išskyrus medžiagas, kurios sudaro didelę suteiktos paslaugos vertės dalį.

(1)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1).