EU tax law WEB WebMindLicenses - C-419/14

8.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 439/17

1.

Ar paslaugų teikėjo, kaip jis suprantamas PVM srityje, nustatymui pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) 2 straipsnio 1 dalies c punktą, 24 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnį, kai nagrinėjama, ar sandoris yra fiktyvus, neturi realaus ekonominio ir komercinio pagrindo ir yra sudarytas išimtinai siekiant pasinaudoti mokesčių lengvata, svarbu tai, kad pagrindinėje byloje licenciją perleidžiančios komercinės bendrovės vadovas ir savininkas yra fizinis asmuo, pagal licencijos sutartį perleidžiamo know-how kūrėjas?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar taikant PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktą, 24 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnį, kai siekiama nustatyti galimai įvykusį piktnaudžiavimo faktą, svarbu tai, kad šis fizinis asmuo turi arba gali turėti neformalios įtakos licenciją įgijusios komercinės bendrovės veiklai ir sprendimams? Ar svarbu tai, kad know-how kūrėjas, kaip profesionalus konsultantas arba patarėjas know-how vystymo ar panaudojimo klausimais, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja arba gali dalyvauti priimant bendrovės sprendimus dėl paslaugos teikimo panaudojant šią know-how?

3.

Ar pagrindinės bylos aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kas minėta antrajame klausime, nustatant paslaugos teikėją, kaip jis suprantamas PVM srityje, svarbi ne tik remiantis sutartimi įvykusio sandorio analizė, bet ir tai, kad know-how kūrėjas fizinis asmuo daro įtaką, tiksliau tariant, lemiamą įtaką arba nurodinėja, kaip teikti paslaugas panaudojant šį know-how?

4.

Jei į trečiąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, į kokias aplinkybes reikia atsižvelgti vertinant šios įtakos ir šio nurodinėjimo apimtį arba, konkrečiau tariant, kokiais kriterijais remiantis galima konstatuoti, kad daroma lemiama įtaka paslaugos teikimui ir kad tai, kas sudaro tikrąjį sudaryto sandorio ekonominį turinį, buvo iš tiesų įvykdyta licenciją suteikusios įmonės naudai?

5.

Ar pagrindinės bylos aplinkybėmis nagrinėjant pasinaudojimą mokesčių lengvata ir vertinant ūkio subjektų ir sandorio dalyvių santykius svarbu tai, kad apmokestinamieji asmenys, abejotino sandorio, skirto išvengti mokesčių, dalyviai, yra juridiniai asmenys, jei valstybės narės mokesčių institucija pripažįsta, kad būtent fizinis asmuo priima su eksploatacija susijusius strateginius ir vykdomuosius sprendimus? Jei atsakymas būtų teigiamas, ar reikia atsižvelgti į tai, kurioje valstybėje narėje fizinis asmuo priėmė šiuos sprendimus? Jei šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis būtų konstatuota, kad sutartyje apibrėžta šalių padėtis nėra lemiama, ar svarbu tai, kad šioje byloje nagrinėjamos paslaugos teikimui internetu reikalingų techninių priemonių, žmogiškųjų resursų ir finansinių operacijų valdymas pavestas subrangovams?

6.

Jei būtų konstatuota, kad licencinės sutarties sąlygos neatspindi sandorio tikrojo ekonominio turinio, ar sutarties sąlygų perkvalifikavimas ir situacijos, kuri būtų egzistavusi nesant piktnaudžiavimo operacijos, atkūrimas reiškia, kad valstybės narės mokesčių institucija gali skirtingai nustatinėti paslaugos teikimo valstybę narę ir pareigos sumokėti mokestį atsiradimo valstybę narę, jei licenciją įgijusi įmonė sumokėjo mokesčius įsteigimo valstybėje narėje pagal toje valstybėje narėje galiojančius reikalavimus?

7.

Ar SESV 49 ir 56 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jų neatitinka ir gali būti laikomos piktnaudžiavimu įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisvėmis sutarties sąlygos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias įmonė, kuri yra vienos valstybės narės apmokestinamasis asmuo, licencijos sutartimi perleidžia kitai įmonei, kuri yra kitos valstybės narės apmokestinamasis asmuo, know-how, reikalingą suaugusiems skirtų paslaugų teikimui per internetą panaudojant interaktyvias ryšių technologijas, ir teisę naudotis šiuo know-how, jei licenciją įgijusios įmonės įsteigimo valstybėje narėje PVM mokestis už perleistą objektą yra palankesnis?

8.

Kaip šioje byloje susidariusiomis aplinkybėmis vertinti, kiek tai susiję su tariama mokestine nauda, licenciją suteikiančios įmonės komercinius sumetimus? Ar šiuo atžvilgiu svarbu tai, kad licenciją suteikiančios komercinės bendrovės savininkas ir vadovas yra atitinkamą know-how sukūręs fizinis asmuo?

9.

Ar vertinant piktnaudžiavimą galima atsižvelgti, ir kiek, į tokias pagrindinės bylos aplinkybes, kaip antai techniniai reikalavimai ir infrastruktūra, susiję su paslaugos, kuri yra ginčijamo sandorio objektas, teikimo pradžia ir teikimu, taip pat licenciją suteikiančios įmonės žmogiškųjų išteklių pasirengimas teikti atitinkamą paslaugą?

10.

Ar nagrinėjamu atveju PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktą, 24 straipsnio 1 dalį, 43 ir 273 straipsnius, siejamus su ESS 4 straipsnio 3 dalimi ir SESV 325 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad tam, jog būtų veiksmingai vykdoma Sąjungos valstybėms narėms tenkanti pareiga realiai ir laiku surinkti visą PVM ir išvengti biudžeto nuostolių, galinčių atsirasti dėl sukčiavimo ir mokesčių vengimo, vykdomo kertant valstybių narių sienas, situacijoje, kai pagal paslaugos teikimo operaciją reikia identifikuoti paslaugos teikėją, valstybės narės mokesčių institucija administracinės procedūros etapu siekdama atskleisti aplinkybes ir tam rinkdama įrodymus, gali naudotis duomenimis, informacija ir įrodinėjimo priemonėmis, kaip antai vykdant baudžiamąjį persekiojimą mokesčių institucijos tyrimų tarnybos slaptai fiksuotų komunikacijų įrašai, ir panaudoti jas grindžiant savo išvadas apie mokestinius padarinius, jei administracines bylas nagrinėjantis teismas vertindamas valstybės narės mokesčių institucijos administracinio potvarkio teisėtumą gali patikrinti šiuos įrodymus?

11.

Ar šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktą, 24 straipsnio 1 dalį ir 43 ir 273 straipsnius, siejamus su ESS 4 straipsnio 3 dalimi ir SESV 325 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad tam, jog būtų veiksmingai vykdoma Sąjungos valstybėms narėms tenkanti pareiga realiai ir laiku surinkti visą PVM ir valstybių narių pareiga užtikrinti, kad apmokestinamieji asmenys vykdytų jiems nustatytas pareigas, valstybės narės mokesčių institucija, neviršydama jai nustatytų įgaliojimų, gali naudotis įrodinėjimo priemonėmis, kurios buvo gautos vykdant dėl mokesčių vengimo pradėtą baudžiamąjį persekiojimą, taip pat tais atvejais, kai pagal nacionalinę teisę vykstant administraciniam procesui neleidžiama mokesčių vengimo prevencijos tikslais slapta rinkti informaciją, o toks rinkimas vykdant baudžiamąjį persekiojimą susietas su tam tikromis garantijomis, nenumatytomis su mokesčiais susijusioje administracinėje procedūroje, tačiau mokesčių institucijai suteikiama galimybė veikti pagal laisvo įrodymų vertinimo principą?

12.

Ar EŽTK 8 straipsnio 2 dalis, siejama su Chartijos 52 straipsnio 2 dalimi, yra kliūtis pripažinti dešimtajame ir vienuoliktajame klausimuose nurodytą valstybės narės mokesčių institucijos kompetenciją ir ar šios bylos aplinkybėmis kova su mokesčių vengimu, atsižvelgiant į veiksmingo mokesčių surinkimo ir „ekonominės valstybės gerovės“ tikslus, galima pateisinti tai, kad su mokesčiais susijusioje administracinėje procedūroje remiamasi išvadomis, darytinomis iš slapta gautos informacijos?

13.

Jei į dešimtąjį–dvyliktąjį klausimus būtų atsakyta, kad valstybės narės mokesčių institucija gali naudotis tokiomis įrodinėjimo priemonėmis administracinėje procedūroje, ar valstybės narės mokesčių institucija, siekdama užtikrinti teisės į gerą valdymą ir teisės į gynybą veiksmingumą pagal Chartijos 7, 8, 41 ir 48 straipsnius, siejamus su jos 51 straipsnio 1 dalimi, turi absoliučią pareigą išklausyti apmokestinamąjį asmenį administracinėje procedūroje, užtikrinti jam galimybę susipažinti su išvadomis, darytinomis iš slapta gautos informacijos, ir atsižvelgti į tikslus, kuriais rinkti atitinkamose įrodinėjimo priemonėse užfiksuoti duomenys, ar, atvirkščiai, kadangi slapta surinkta informacija skirta tik baudžiamajam tyrimui, negalima naudotis tokiomis įrodinėjimo priemonėmis?

14.

Tuo atveju, jei įrodinėjimo priemonių gavimas ir naudojimas pažeidžia Chartijos 7, 8, 41 ir 48 straipsnius, siejamus su jos 47 straipsniu, ar teisę į veiksmingą teisinę gynybą atitinka nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos procedūriniu trūkumu grindžiamas skundas teismui dėl mokesčių srityje priimto sprendimo galiojimo gali būti patenkintas ir skundžiamas sprendimas pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei atitinkamu atveju egzistuoja konkreti galimybė, kad nesant procedūrinio trūkumo būtų buvęs priimtas kitoks nei skundžiamas sprendimas, ir, be to, šis trūkumas iš esmės paveikė ieškovės teisinę padėtį, ar procedūrinius trūkumus reikia vertinti atsižvelgiant į platesnį kontekstą, nepriklausomai nuo to, kokią įtaką procedūros rezultatui turi Chartijos nuostatas pažeidžiantis procedūrinis trūkumas?

15.

Chartijos 47 straipsnio veiksmingumas neatsiejamas nuo to, kad šiuo proceso etapu skundą dėl valstybės narės mokesčių institucijos potvarkio nagrinėjantis Administracines bylas nagrinėjantis teismas gali patikrinti, ar baudžiamojo persekiojimo tvarka ir tikslais slapta rinktos įrodinėjimo priemonės gautos teisėtai, visų pirma tais atvejais, kai apmokestinamasis asmuo, kurio baudžiamasis persekiojimas vykdytas lygiagrečiai, nežino apie tokių dokumentų egzistavimą ir negali ginčyti jų teisėtumo teisme?

16.

Atsižvelgiant į šeštąjį klausimą, ar 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 904/2010 (2) dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir visų pirma jo 7 konstatuojamąją dalį, pagal kurią siekiant surinkti mokėtinus mokesčius, valstybės narės turėtų bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad PVM būtų teisingai apskaičiuojamas ir todėl jos turi ne tik stebėti, ar mokėtini mokesčiai tinkamai taikomi jų teritorijoje, bet ir turėtų teikti paramą kitoms valstybėms narėms, kad būtų užtikrinta, jog mokesčiai, susiję jų teritorijoje vykdoma veikla, bet mokėtini kitoje valstybėje narėje, būtų tinkamai taikomi, reikia aiškinti taip, kad tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos, valstybės narės mokesčių institucija, nustačiusi mokesčių skolą, turi pateikti prašymą kitos valstybės narės, kurioje patikrintasis apmokestinamasis asmuo sumokėjo mokestį, mokesčių institucijai?

17.

Jei atsakymas į šešioliktąjį klausimą būtų teigiamas ir teismas pripažintų valstybės narės mokesčių institucijos priimtus potvarkius negaliojančiais dėl renkant informaciją padarytų procedūrinių pažeidimų ir pažeistos bendradarbiavimo pareigos, kokius teisinius padarinius skundą dėl administracinių potvarkių nagrinėjantis teismas turėtų pripažinti atsižvelgdamas, be kita ko, į keturioliktajame klausime nurodytas aplinkybes?