EU tax law WEB Komisija prieš Portugaliją - C-503/14

19.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 16/20

—

Pripažinti, kad Portugalijos Respublika, priimdama ir palikdama galioti teisės normas, įtvirtintas Código português do imposto sobre o rendimento das pessoas singulares (Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas, toliau – CIRS) 10 ir 38 straipsniuose, kuriuose nustatyta, kad apmokestinamasis asmuo, kuris: i) iškeičia akcijas ir perkelia nuolatinę gyvenamąją vietą į užsienį arba 2) iškeičia turtą ir įsipareigojimus, susijusius su individualia veikla, į įmonės nerezidentės akcijas, privalo, pirmuoju atveju, į apmokestinimo pagrindą įtraukti, kiek tai susiję su minėtomis operacijomis, visas paskutiniais mokestiniais metais, kuriais buvo laikomas mokesčių mokėtoju rezidentu, neapmokestintas pajamas, o antruoju atveju, dėl atliktos aptariamos operacijos neturi galimybės pasinaudoti jokiu mokesčio mokėjimo atidėjimu, neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 21, SESV 45 ir SESV 49 straipsnius bei pagal EEE susitarimo 28 ir 31 straipsnius,

—

priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirma, remiantis CIRS 10 straipsnio 9 dalies a punktu, jei akcininkas ar partneris nebeturi nuolatinės gyvenamosios vietos Portugalijoje, kapitalo prieaugis dėl akcijų iškeitimo įtraukiamas į apmokestinamąsias pajamas už tuos kalendorinius metus, kuriais buvo pakeista nuolatinė gyvenamoji vieta. Pagal tą pačią nuostatą kapitalo prieaugio vertė atitinka skirtumą tarp dabartinės gautų akcijų vertės ir senesnių akcijų vertės jų įsigijimo momentu. Priešingai, jei akcininkas ar partneris turi nuolatinę gyvenamąją vietą Portugalijoje, įsigytų akcijų vertė yra tokia pati, kaip ir perleistųjų akcijų, nepažeidžiant jokių piniginių sumų, sumokėtų už perleistas akcijas, apmokestinimo. Kitaip tariant, jei apmokestinamasis asmuo išlaiko nuolatinę gyvenamąją vietą Portugalijoje, akcijų iškeitimas lemia neatidėliotiną gauto kapitalo prieaugio apmokestinimą tik tuo atveju, jeigu numatytas papildomas piniginis mokėjimas ir jei jis atliekamas. Jeigu tokio mokėjimo nėra, kapitalo prieaugio mokestis turės būti mokamas tik tuo atveju, jeigu ir kai gautos akcijos bus galutinai perleistos. Remiantis CIRS 10 straipsnio 10 dalimi, tas pats mokestinis režimas taikomas skirstant akcijas bendrovių sujungimo ar padalijimo atvejais, kuriems taikomas Código do imposto sobre o rendimento das pessoas colectivas (Pelno mokesčio įstatymas – toliau CIRC) 74 straipsnis.

2.

Antra, remiantis CIRS 38 straipsnio 1 dalies a punktu, turto ir įsipareigojimų, susijusių su ūkine ar profesine fizinio asmens veikla, perkėlimas bendrovei už akcijas yra neapmokestinamas perkėlimo momentu, jei, be kitų sąlygų, juridinio asmens, kuriam turtas ir įsipareigojimai perkeliami, turi buveinę arba faktinę administracijos buveinę Portugalijoje. Šiuo atveju apmokestinimas įvyktų tik tada, kai ir jei šį turtą ir įsipareigojimus perleidžia juos gavęs juridinis asmuo. Tačiau toks mokestinis režimas netaikomas jeigu juridinis asmuo, kuriam turtas ir įsipareigojimai buvo perduoti, turi buveinę ar faktinę administracijos buveinę už Portugalijos ribų. Šiuo atveju kapitalo prieaugis apmokestinamas nedelsiant.

1.

Dėstydama pirmąjį kaltinimą Komisija teigia, kad šis apmokestinimas sukelia sunkumų asmenims, ketinantiems palikti Portugalijos teritoriją, kadangi jiems taikomas skirtingas požiūris palyginti su asmenimis, gyvenančiais šalyje. Komisija mano, kad apmokestinimo atidėjimo pranašumas tais atvejais, kai pelnas gaunamas dėl akcijų iškeitimo, neturi būti suteikiamas tik tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas lieka nuolat gyventi Portugalijos teritorijoje, priešingai nei tais atvejais, mokesčių mokėtojas perkelia savo nuolatinę gyvenamąją vietą į kitą valstybę narę ar EEE valstybę. Todėl šiuo tikslu CIRS 10 straipsnyje nustatytas diferencijavimas prieštarauja SESV 21, 45 ir 49 straipsniams bei EEE susitarimo 28 ir 31 straipsniams. Be to mokestinio įsiskolinimo už negautas pajamas apsauga turi būti užtikrinta remiantis proporcingumo principu, įtvirtintu Teisingumo Teismo praktikoje; šiuo atveju Komisija teigia, kad Portugalijos teisės aktais siekiama daugiau, nei reikia siekiamiems mokesčių sistemos veiksmingumo tikslams įgyvendinti, o Portugalijos teisės aktuose turi būti taikoma tokia pati norma neatsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo lieka nuolat gyventi Portugalijos teritorijoje, ar ne.

2.

Dėstydama antrąjį kaltinimą Komisija teigia, kad, atsižvelgiant į SESV 49 straipsnį ir EEE susitarimo 31 straipsnį, CIRS 38 straipsniu suteiktas pranašumas neturi būti taikomas tik tais atvejais, kai turtą gaunanti bendrovė turi buveinę ar faktinę administracijos buveinę Portugalijoje. Komisija mano, kad Portugalija turi taikyti tokią pačią taisyklę neatsižvelgdama į tai, ar juridinio asmens, kuriam perleidžiamas turtas ir įsipareigojimai, buveinė ar faktinė administracijos buveinė yra Portugalijoje ar už jos ribų. Dėl tų pačių motyvų, kurie nurodyti dėstant pirmąjį kaltinimą, Komisija mano, kad CIRS 38 straipsniu siekiama daugiau, nei reikia siekiamiems mokesčių sistemos veiksmingumo tikslams įgyvendinti; Komisija teigia, kad mokesčių mokėtojams, kurie įgyvendina teisę į įsisteigimo laisvę perkeldami turtą ir įsipareigojimus į užsienį už tai gaudami bendrovės nerezidentės akcijų, negali būti taikomas laiko atžvilgiu ankstesnis apmokestinimas, palyginti su apmokestinimu, kuris taikomas su įmone Portugalijos rezidente šias operacijas atliekantiems subjektams.