Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS

2017 m. vasario 15 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvas kapitalo judėjimas – SESV 64 straipsnis – Kapitalo judėjimas į trečiąsias šalis ar iš jų, apimantis finansinių paslaugų teikimą – Finansinis turtas, laikomas Šveicarijos banko sąskaitoje – Pranešimas apie mokesčio perskaičiavimą – Perskaičiavimo terminas – Perskaičiavimo termino pailginimas, kai turtas yra ne gyvenamosios vietos valstybėje narėje“

Byloje C-317/15

dėl 2015 m. balandžio 10 d. Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2015 m. birželio 26 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

X

prieš

Staatssecretaris van Finaciën

TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininko pareigas einantis C. Vajda (pranešėjas), teisėjai K. Jürimäe ir C. Lycourgos,

generalinis advokatas P. Mengozzi,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. L. Noort, M. K. Bulterman ir M. J. Langer,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir T. Henze,

–        Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato delloStato G. M. De Socio

–        Europos Komisijos, atstovaujamos W. Roels ir C. Soulay,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 64 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant fizinio asmens X ir Staatssecretaris van Financiën (valstybės finansų sekretorius, Nyderlandai) ginčą dėl pranešimo apie mokesčio perskaičiavimą, susijusio su pajamų mokesčiu ir socialinio draudimo įmokomis už 1998–2006 mokestinius metus.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        1988 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvos 88/361/EEB dėl Sutarties 67 straipsnio įgyvendinimo [(straipsnis panaikintas Amsterdamo sutartimi)] (OL L 178, 1988, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 10 sk., 1 t., p. 10) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Nepažeisdamos toliau pateikiamų nuostatų, valstybės narės panaikina kapitalo judėjimų tarp asmenų, gyvenančių valstybėse narėse, apribojimus. Šios direktyvos taikymui palengvinti kapitalo judėjimai skirstomi pagal I priede pateiktą nomenklatūrą.“

4        Tarp Direktyvos 88/361 I priede išvardytų kapitalo judėjimų VI skyriuje numatytos „einamųjų ir depozitinių sąskaitų finansinėse institucijose operacijos“, kurios apima, be kita ko, „operacijas, rezidentų atliekamas užsienio finansinėse institucijose“.

 Nyderlandų teisė

5        Algemene Wet inzake Rijksbelastingen (Mokesčių kodeksas, toliau – AWR) 16 straipsnyje nustatyta:

„1.      Jei tam tikra aplinkybė leidžia daryti prielaidą, kad neteisingai nebuvo apmokestinta arba mokesčio suma buvo per maža, <...> inspektorius gali išieškoti nesumokėtą mokestį <…>

<...>

3.      Teisė priimti pranešimą apie mokesčio perskaičiavimą išnyksta praėjus penkeriems metams, skaičiuojant nuo mokesčių skolos atsiradimo momento <...>

4.      Jei per mažas mokestis buvo taikytas užsienyje esančiam ar ten atsiradusiam apmokestinamajam objektui, nukrypstant nuo 3 dalies pirmo sakinio, teisė priimti pranešimą apie mokesčio perskaičiavimą išnyksta praėjus dvylikai metų, skaičiuojant nuo mokesčių skolos atsiradimo momento.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

6        2002 m. gegužės mėn. buvo pateiktas skundas dėl Wet toezicht effectenverkeer (Prekybos vertybiniais popieriais priežiūros įstatymas). Tada buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas, per kurį X buvo ne kartą išklausytas.

7        2009 m. sausio 13 d. laišku X perdavė Nyderlandų mokesčių administratoriui informaciją, susijusią su sąskaita, kurią jis kodiniu vardu turėjo viename iš Šveicarijos bankų iki 2004 m. pradžios, ir su sąskaita, kurią jis turėjo viename iš Liuksemburgo bankų nuo tų pačių metų pradžios, kurių jis nenurodė savo ankstesnių nei šis laiškas metų mokesčių deklaracijose.

8        2010 m. liepos 27 d. Officier van Justitie (prokuroras, Nyderlandai) pateikė mokesčių administratoriui tyrimo rezultatus. 2010 m. lapkričio 30 d. buvo perskaičiuoti mokesčiai už 1998–2006 m..

9        X pateikė skundą dėl šio mokesčių perskaičiavimo Rechtbank te Breda (Bredos teismas, Nyderlandai). 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu šis teismas nusprendė, kad mokesčio perskaičiavimas iki 2004 m., įskaitant ir 2004 m., atliktas taikant pailgintą perskaičiavimo terminą, numatytą AWR 16 straipsnio 4 dalyje, nebuvo atliktas, kaip reikalaujama, rūpestingai, kaip tai suprantama pagal 2009 m. birželio 11 d. Sprendimą X ir Passenheim-van Schoot (C-155/08 ir C-157/08, EU:C:2009:368). Vis dėlto šis teismas nusprendė, remdamasis SESV 64 straipsnio 1 dalyje numatyta status quo išlyga, kad kapitalo judėjimo laisvė ir šiame sprendime nustatyta teismo praktika netaikomos mokesčio perskaičiavimui, nes jis buvo susijęs su banko sąskaita Šveicarijoje. Dėl šių priežasčių jis patvirtino mokesčių perskaičiavimą už laikotarpį iki 2003 m., įskaitant ir šiuos metus, išskyrus vieną patikslinimą dėl pajamų paskirstymo skolininkui ir jo sutuoktinei, ir sumažino perskaičiavimą už 2004 m., kiek jis susijęs su mokesčiu, susijusiu su banko sąskaita Liuksemburge.

10      Mokesčių inspektorius pateikė apeliacinį skundą dėl Rechtbankte Breda (Bredos teismas) sprendimo Gerechtshof te ‘s-Hertogenbosch (Hagos apeliacinis teismas, Nyderlandai) tiek, kiek šis sprendimas buvo susijęs su mokesčio perskaičiavimu už 2004 m., ir ginčijo išvadą, kad nebuvo reikalaujamo rūpestingumo. X savo ruožtu pateikė Gerechtshofte ’s-Hertogenbosch (Hagos apeliacinis teismas) priešpriešinį apeliacinį skundą dėl šio sprendimo tiek, kiek jis buvo susijęs su perskaičiavimu už visus metus, susijusius su Rechtbankte Breda (Bredos teismas) nagrinėtu ginču, ir skunde ginčijo, kad dėl minėtos status quo išlygos, nurodytos SESV 64 straipsnio 1 dalyje, netaikomas laisvas kapitalo judėjimas, kiek tai susiję su jo banko sąskaita Šveicarijoje.

11      Gerechtshofte ’s-Hertogenbosch (Hagos apeliacinis teismas) atmetė mokesčių inspektoriaus pagrindinį apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Dėl X priešpriešinio apeliacinio skundo šis teismas nusprendė, kad jis nepriimtinas tiek, kiek susijęs su sprendimais dėl mokesčio perskaičiavimo už metus iki 2003 m., įskaitant ir šiuos metus, taip pat už 2005 ir 2006 m., bet nusprendė, kad jis priimtinas tiek, kiek susijęs su mokesčio perskaičiavimu už 2004 m. Šiuo klausimu šis teismas nusprendė, kad perskaičiavimas, susijęs su banko sąskaita Šveicarijoje, visiškai pateko į teismo praktikos, įtvirtintos 2009 m. birželio 11 d. Sprendimu X ir Passenheim-van Schoot (C-155/08 ir C-157/08, EU:C:2009:368), taikymo sritį. Šio teismo teigimu, SESV 64 straipsnio 1 dalis nebuvo taikytina pagrindinėje byloje, nes AWR 16 straipsnio 4 dalyje numatyta priemonė yra bendroji priemonė, kuri gali būti taikoma taip pat tais atvejais, kurie niekaip nesusiję su tiesioginėmis investicijomis, finansinių paslaugų teikimu arba vertybinių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas, kurios aiškiai nurodytos SESV 64 straipsnio 1 dalyje.

12      X ir valstybės finansų sekretorius pateikė kasacinius skundus dėl Gerechtshofte ’s-Hertogenbosch (Hagos apeliacinis teismas) sprendimo Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas). Staatssecretaris van Financiën (valstybės finansų sekretorius) teigė, kad Gerechtshofte ’s-Hertogenbosch (Hagos apeliacinis teismas) neteisingai nusprendė, kad SESV 64 straipsnio 1 dalis neapima tokių priemonių, kaip mokesčių perskaičiavimas už 2004 m., taikomas Šveicarijos banko sąskaitai, atsižvelgiant į perskaičiavimo terminą, nustatytą AWR 16 straipsnio 4 dalyje.

13      Pirmiausia, Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) abejoja dėl klausimo, ar SESV 64 straipsnio 1 dalies materialinę taikymo sritį atriboja atitinkamos nacionalinės teisės normos dalykas ar sandoris, kurį apriboja šios nacionalinės teisės normos. Šiuo klausimu matyti, viena vertus, kad SESV 64 straipsnio 1 dalies tekste pateikta nuoroda į apribojimų „taikymą“ veikiausiai liudija pastarojo aiškinimo naudai. Be to, jis mano, kad pirmasis aiškinimas iš esmės panaikintų šios nuostatos veiksmingumą. Kita vertus, jis pažymi, kad 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendime Sanz de Lera ir kt. (C-163/94, C-165/94 ir C-250/94, EU:C:1995:451) pateiktas argumentas, liudijantis pirmojo aiškinimo naudai. Tame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad tvarka, kuri bendrai galioja bet kokiam monetų, banknotų arba pareikštinių čekių, įskaitant ir tuos, kurie trečiosiose šalyse nėra susiję su tiesioginėmis investicijomis, įsisteigimu, finansinių paslaugų teikimu arba vertybinių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas, eksportui, nepatenka į EB sutarties 73 C straipsnio 1 dalies (dabar – SESV 64 straipsnio 1 dalis) taikymo sritį.

14      Antra, Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) abejoja dėl klausimo, ar SESV 64 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ji susijusi tik su nacionaline teise, kuri galioja finansinių paslaugų teikėjui ir kurioje nustatytos paslaugų teikimo sąlygos ar tvarka. Šiuo klausimu jis teigia, viena vertus, kad byloje, kuri buvo nagrinėjama prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikimo momentu ir kurioje buvo priimtas 2015 m. gegužės 21 d. Sprendimas Wagner-Raith (C-560/13, EU:C:2015:347), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir Europos Komisija pasisakė už tokį aiškinimą. Kita vertus, jis mano, kad norint paneigti šį aiškinimą galima remtis faktu, kad SESV 64 straipsnio 1 dalies tekste nėra jokių atspirties taškų šiuo klausimu, o reali šios normos reikšmė yra labai apribota.

15      Galiausiai, trečia, Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) klausia, ar formuluotė „apribojimai, nustatyti kapitalo judėjimui į trečiąsias šalis ar iš jų, susijusiam su <...> finansinių paslaugų teikimu“, esanti SESV 64 straipsnio 1 dalyje, numato taikyti AWR 16 straipsnio 4 dalį, kiek tai susiję su X Šveicarijos banke turima sąskaita. Šiuo klausimu jis pažymi, kad, nors įmanoma vertybinių popierių sąskaitos turėjimą laikyti finansinėmis paslaugomis, atsižvelgiant į 2009 m. birželio 11 d. Sprendimą X ir Passenheim-van Schoot (C-155/08 ir C-157/08, EU:C:2009:368), šis sprendimas susijęs su EB 49 ir 56 straipsnių aiškinimu (dabar – SESV 56 ir 63 straipsniai) ir galima suabejoti, kad SESV 64 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip pat.

16      Šiomis aplinkybėmis Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar SESV 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas leidimas taikyti apribojimus trečiosioms šalims apima ir pagal nacionalinės teisės normas egzistuojančius apribojimus, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamą pailgintą perskaičiavimo terminą, kai ši tvarka gali būti taikoma ir tais atvejais, kurie niekaip nesusiję su tiesioginėmis investicijomis, finansinių paslaugų teikimu arba vertybinių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas?

2.      Ar SESV 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas leidimas taikyti apribojimus kapitalo judėjimui, susijusiam su finansinių paslaugų teikimu, taikomas ir apribojimams, kurie, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamas pailgintas perskaičiavimo terminas, negalioja paslaugų teikėjui ir nenustato paslaugų teikimo sąlygų arba tvarkos?

3.      Ar prie „kapitalo judėjimo <...>, susijusio su <...> finansinių paslaugų teikimu“, kaip tai suprantama pagal SESV 64 straipsnio 1 dalį, priskirtinas ir toks atvejis, kaip nagrinėjamas šioje byloje, kai vienos valstybės narės gyventojas yra atsidaręs (vertybinių popierių) sąskaitą už Sąjungos ribų esančiame banke, ir ar tokiu atveju svarbu (ir jeigu taip, kiek svarbu), ar minėtas bankas vykdo veiklą sąskaitos turėtojo naudai?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Pirminės pastabos

17      Prejudiciniai klausimai pateikti dėl SESV 64 straipsnio 1 dalies aiškinimo, pagal kurią SESV 63 straipsnio nuostatos nekliudo taikyti trečiosioms šalims 1993 m. gruodžio 31 d. pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę galiojančių apribojimų, nustatytų kapitalo judėjimui į trečiąsias šalis ar iš jų, susijusiam su tiesioginėmis investicijomis, įsisteigimu, finansinių paslaugų teikimu ar vertybinių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas.

18      Pažymėtina, pirma, kad šie klausimai pagrįsti hipoteze, jog pagrindinėje byloje nagrinėjamos teisės nuostatos, numatančios pailgintą perskaičiavimo terminą, yra kapitalo judėjimo apribojimas, kaip tai suprantama pagal SESV 63 straipsnį.

19      Antra, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šis reglamentavimas įsigaliojo 1991 m. birželio 8 d. Jis buvo taikomas iki 1993 m. gruodžio 31., numatytos SESV 64 straipsnio 1 dalyje, todėl atitiko šioje nuostatoje numatytą laiko kriterijų.

 Dėl pirmojo klausimo

20      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar SESV 64 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ji taikoma nacionalinės teisės nuostatoms, kuriose įtvirtintas šioje nuostatoje numatyto kapitalo judėjimo apribojimas, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamas pailgintas perskaičiavimo terminas, kai šis apribojimas taip pat taikomas ir tais atvejais, kurie niekaip nesusiję su tiesioginėmis investicijomis, įsisteigimu, finansinių paslaugų teikimu arba vertybinių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas.

21      Šiuo klausimu pažymėtina, pirma, kad iš SESV 64 straipsnio 1 dalies teksto matyti, jog šioje nuostatoje numatyta SESV 63 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo „taikyti“ 1993 m. gruodžio 31 d. pagal nacionalinę teisę galiojančius apribojimus kapitalo judėjimui, susijusiam su tiesioginėmis investicijomis, įsisteigimu, finansinių paslaugų teikimu ar vertybinių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas, išimtis. Taigi, SESV 64 straipsnio 1 dalies taikymas priklauso ne nuo nacionalinės teisės nuostatų, apimančių tokius apribojimus, dalyko, bet nuo jų poveikio. Ši nuostata taikoma tada, kai šie nacionalinės teisės aktai riboja laisvą kapitalo judėjimą, susijusį su tiesioginėmis investicijomis, įsisteigimu, finansinių paslaugų teikimu arba vertybinių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas. Vadinasi, aplinkybė, jog šios teisės nuostatos taip pat gali būti taikomos kitoms situacijoms, nekliudo taikyti SESV 64 straipsnio 1 dalį jose numatytoms situacijoms.

22      Antra, tokį aiškinimą patvirtina Teisingumo Teismo praktika. Iš tiesų, iš jos matyti, kad kapitalo judėjimo apribojimas, kaip antai mažiau palankus užsienio kilmės dividendų mokestinis vertinimas, patenka į SESV 64 straipsnio 1 dalies taikymo sritį tiek, kiek jis susijęs su akcijomis, įsigytomis siekiant užmegzti ar palaikyti ilgalaikius ir tiesioginius ekonominius ryšius tarp akcininko ir atitinkamos bendrovės ir suteikiančiomis galimybę realiai dalyvauti valdant ar kontroliuojant bendrovę (2016 m. lapkričio 24 d. Sprendimo SECIL, C-464/14, EU:C:2016:896, 78 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Taip pat, Teisingumo Teismo teigimu, į SESV 64 straipsnio 1 dalies taikymo sritį patenka apribojimas kaip kapitalo judėjimo apribojimas, apimantis tiesiogines investicijas, jeigu jis susijęs su bet kokiomis investicijomis, kurias atlieka fiziniai ar juridiniai asmenys ir kurios padeda užmegzti ar palaikyti ilgalaikius ir tiesioginius santykius tarp lėšas suteikiančių asmenų ir įmonės, į kurią investuojamos lėšos, turint tikslą vykdyti ekonominę veiklą (šiuo klausimu žr. 2008 m. gegužės 20 d. Sprendimo Orange European Smallcap Fund, C-194/06, EU:C:2008:289, 102 punktą). Iš šių sprendimų ir konkrečiai iš jų formuluočių „tiek, kiek“ ir „jeigu“ matyti, kad SESV 64 straipsnio 1 dalies taikymo sritis priklauso ne nuo nacionalinio apribojimo specialaus dalyko, o nuo jo poveikio kapitalo judėjimui, numatytam šioje nuostatoje.

23      Šiuo SESV 64 straipsnio 1 dalies aiškinimu neleidžia suabejoti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytas 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Sanz de Lera ir kt. (C-163/94, C-165/94 ir C-250/94, EU:C:1995:451). Šio sprendimo 33 punkte pabrėžęs, kad fizinis mokėjimo priemonių eksportas savaime nėra kapitalo judėjimas, sprendimo 35 ir 36 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad toks nacionalinis reglamentavimas bendrai galioja bet kokiam monetų, banknotų arba pareikštinių čekių, įskaitant ir tuos, kurie trečiosiose šalyse nėra susiję su tiesioginėmis investicijomis, įsisteigimu, finansinių paslaugų teikimu arba vertybinių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas, eksportui, nepatenka į EB sutarties 73 C straipsnio 1 dalies (dabar – SESV 64 straipsnio 1 dalis) taikymo sritį. Tačiau šio sprendimo 37 punkte Teisingumo Teismas pripažino, kad valstybės narės turi teisę patikrinti atitinkamų sandorių ar perdavimų pobūdį ir realumą, kad įsitikintų, jog tokie perdavimai nebuvo naudojami kapitalo judėjimų, kuriems taikomi apribojimai, leistini remiantis EB sutarties 73 C straipsnio 1 dalimi, tikslais. Iš 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Sanz de Lera ir kt. (C-163/94, C-165/94 ir C-250/94, EU:C:1995:451) matyti, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog valstybės narės gali remtis SESV 64 straipsnio 1 dalimi tiek, kiek nacionalinės teisės nuostatos taikomos šioje nuostatoje numatytiems kapitalo judėjimams.

24      Trečia, pažymėtina, kad aiškinimas, pagal kurį SESV 64 straipsnio 1 dalis taikoma tik tuo atveju, kai nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos, susijusios tik su kapitalo judėjimais, numatytais šioje nuostatoje, prieštarauja šios nuostatos veiksmingumui. Iš tiesų, kaip Nyderlandų vyriausybė pažymėjo Teisingumo Teismui pateiktose pastabose, toks aiškinimas įpareigotų visas valstybes nares peržiūrėti iki 1994 m. sausio 1 d. galiojusius nacionalinės teisės aktus ir juos labai tiksliai priderinti prie SESV 64 straipsnio 1 dalies apimties tam, kad galėtų pasinaudoti leidimu taikyti šioje nuostatoje numatytus apribojimus.

25      Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: SESV 64 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ji taikoma nacionalinės teisės nuostatoms, kuriose įtvirtintas šioje nuostatoje numatyto kapitalo judėjimo apribojimas, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamas pailgintas perskaičiavimo terminas, net jei šis apribojimas taip pat taikomas ir tais atvejais, kurie niekaip nesusiję su tiesioginėmis investicijomis, įsisteigimu, finansinių paslaugų teikimu arba vertybinių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas.

 Dėl trečiojo klausimo

26      Trečiuoju klausimu, kurį reikia išnagrinėti prieš antrąjį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar kapitalo judėjimo, susijusio su finansinių paslaugų teikimu, kaip tai suprantama pagal SESV 64 straipsnio 1 dalį, sąvoka apima atvejį, kai vienos valstybės narės gyventojas atsidaro vertybinių popierių sąskaitą už Sąjungos ribų esančiame banke, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje.

27      Šiuo klausimu pažymėtina, pirma, kad, kadangi SESV neapibrėžta „kapitalo judėjimo“ sąvoka, Teisingumo Teismas pripažino, kad Direktyvos 88/361 I priede esanti nomenklatūra naudotina kaip gairės, atsižvelgiant į tai, kad joje, kaip nurodyta šio priedo įžangoje, pateikiamas sąrašas nėra baigtinis (2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo Wagner-Raith, C-560/13, EU:C:2015:347, 23 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Kaip Komisija pažymėjo Teisingumo Teismui pateiktose pastabose, šio priedo VI skyriuje numatytos „einamųjų ir depozitinių sąskaitų finansinėse institucijose operacijos“, kurios apima, be kita ko, „operacijas, rezidentų atliekamas užsienio finansinėse institucijose“. Todėl vertybinių popierių sąskaitos atidarymas banke, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, patenka į sąvoką „kapitalo judėjimai“.

28      Antra, Teisingumo Teismas nusprendė, jog tam, kad būtų taikoma SESV 64 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis, nacionalinė priemonė turi apimti kapitalo judėjimus, pakankamai glaudžiai susijusius su finansinių paslaugų teikimu, t. y. turi būti kapitalo judėjimų ir finansinių paslaugų teikimo priežastinis ryšys (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo Wagner-Raith, C-560/13, EU:C:2015:347, 43 ir 44 punktus).

29      Šiuo klausimu pažymėtina, kad kapitalo judėjimai, susiję su vertybinių popierių sąskaitos atidarymu banke, apima finansinių paslaugų teikimą. Iš tiesų, viena vertus, neginčytina, kad bankas šios sąskaitos turėtojui teikia sąskaitos administravimo paslaugas, kurios turi būti laikomos finansinių paslaugų teikimu.

30      Kita vertus, egzistuoja atitinkamų kapitalo judėjimų ir finansinių paslaugų teikimo priežastinis ryšys, nes sąskaitos turėtojas įneša savo kapitalą į vertybinių popierių sąskaitą dėl to, kad už tai jis gauna banko teikiamas administravimo paslaugas. Todėl tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, egzistuoja pakankamai glaudus kapitalo judėjimų ir finansinių paslaugų teikimo ryšys.

31      Iš to matyti, kad į trečiąjį klausimą reikia atsakyti taip: kapitalo judėjimo, susijusio su finansinių paslaugų teikimu, kaip tai suprantama pagal SESV 64 straipsnio 1 dalį, sąvoka apima atvejį, kai vienos valstybės narės gyventojas atsidaro vertybinių popierių sąskaitą už Sąjungos ribų esančiame banke, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje.

 Dėl antrojo klausimo

32      Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi, ar SESV 64 straipsnio 1 dalimi valstybėms narėms suteikta galimybė taikyti apribojimus kapitalo judėjimams, apimantiems finansinių paslaugų teikimą, galioja ir tokiems apribojimams, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamas pailgintas perskaičiavimo terminas, kurie nesusiję nei su paslaugų teikėju, nei su paslaugų teikimo sąlygomis ir tvarka.

33      Šiuo klausimu pažymėtina, kad lemiamas SESV 64 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijus yra priežastinis ryšys tarp kapitalo judėjimo ir finansinių paslaugų teikimo, o ne ginčijamos nacionalinės priemonės taikymo asmenims sritis ar jos ryšys su tokių paslaugų teikėju, o ne su jų gavėju. Iš tiesų, šios nuostatos taikymo sritis apibrėžta remiantis kapitalo judėjimo kategorijomis, kurioms gali būti taikomi apribojimai (2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo Wagner-Raith, C-560/13, EU:C:2015:347, 39 punktas).

34      Todėl aplinkybė, kad nacionalinė priemonė pirmiausia susijusi su investuotoju, o ne su finansinių paslaugų teikėju, nekliudo tam, kad šiai priemonei būtų taikoma SESV 64 straipsnio 1 dalis (2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo Wagner-Raith, C-560/13, EU:C:2015:347, 40 punktas). Aplinkybė, kad nacionalinė priemonė nesusijusi su finansinių paslaugų teikimo sąlygomis ir tvarka, irgi nekliudo šios nuostatos taikyti šiai priemonei.

35      Iš to matyti, kad į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: SESV 64 straipsnio 1 dalimi valstybėms narėms suteikta galimybė taikyti apribojimus kapitalo judėjimams, apimantiems finansinių paslaugų teikimą, galioja ir tokiems apribojimams, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamas pailgintas perskaičiavimo terminas, kurie nesusiję nei su paslaugų teikėju, nei su paslaugų teikimo sąlygomis ir tvarka.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

36      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:

1.      SESV 64 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ji taikoma nacionalinės teisės nuostatoms, kuriose įtvirtintas toks šioje nuostatoje numatyto kapitalo judėjimo apribojimas, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamas pailgintas perskaičiavimo terminas, net jei šis apribojimas taip pat taikomas ir tais atvejais, kurie niekaip nesusiję su tiesioginėmis investicijomis, įsisteigimu, finansinių paslaugų teikimu arba vertybinių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas.

2.      Kapitalo judėjimo, susijusio su finansinių paslaugų teikimu, kaip tai suprantama pagal SESV 64 straipsnio 1 dalį, sąvoka apima atvejį, kai vienos valstybės narės gyventojas atsidaro vertybinių popierių sąskaitą už Sąjungos ribų esančiame banke, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje.

3.      SESV 64 straipsnio 1 dalimi valstybėms narėms suteikta galimybė taikyti apribojimus kapitalo judėjimams, apimantiems finansinių paslaugų teikimą, galioja ir tokiems apribojimams, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamas pailgintas perskaičiavimo terminas, kurie nesusiję nei su paslaugų teikėju, nei su paslaugų teikimo sąlygomis ir tvarka.

Parašai.


*      Proceso kalba: nyderlandų.