18.7.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 260/26 |
2016 m. balandžio 28 d.Commissione tributaria provinciale di Siracusa (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Enzo Di Maura/Agenzia delle Entrate – Direzione Provinciale di Siracusa
(Byla C-246/16)
(2016/C 260/33)
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Commissione Tributaria Provinciale di Siracusa
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėjas: Enzo di Maura
Atsakovė: Agenzia delle Entrate – Direzione Provinciale di Siracusa (Mokesčių inspekcija – Sirakūzų provincijos direkcija)
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar atsižvelgiant į Direktyvos 77/388/EEB (1) 11 straipsnio C skirsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 1 dalies b punkto antrą sakinį, siejamus su apmokestinamosios vertės sumažinimu ir PVM, sumokėto už apmokestinamuosius sandorius tikslinimo tuo atveju, kai šalių sutartas atlygis visiškai ar dalinai nesumokėtas, yra suderinama su proporcingumo ir veiksmingumo principais, įtvirtintais SESV, ir neutralumo principu, kuris reglamentuoja PVM taikymą, nustatyti apribojimus, dėl kurių tampa neįmanoma arba pernelyg sudėtinga, taip pat ir laiko atžvilgiu, kiek tai susiję su neprognozuojama bankroto procedūros trukme, asmeniui susigrąžinti mokestį už visiškai ar iš dalies nesumokėtą atlygį? |
2. |
Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar su aukščiau minėtais principais yra suderinama ši teisės nuostata, t. y. DPR (Respublikos Prezidento dekretas) 633/1972 26 straipsnio 2 dalis, galiojusi laikotarpiu iki 2015 m. gruodžio 28 d. Įstatymo Nr. 208 1 straipsnio 126 ir 127 dalimis priimtų pakeitimų, kurioje numatyta, kad teisė susigrąžinti mokestį priklauso nuo pateikto įrodymo apie nesėkmingai anksčiau vykdytą bankroto procedūrą, t. y. remiantis Teisingumo Teismo praktika ir Sąjungos valstybės narės mokesčių administratoriaus praktika, išskirtinai dėl galutinio galimybės paskirstyti turtą nebuvimo arba nesant galutinio potvarkio dėl bankroto procedūros pabaigimo, net kai ši veikla yra pagrįstai neekonomiška dėl reikalavimo sumos, išieškojimo galimybių ir bankroto procedūros išlaidų, ir atsižvelgiant į tai, kad bet kuriuo atveju minėtos prielaidos gali būti taikomos praėjus keleriems metams po bankroto procedūros pradžios? |
(1) 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23)