EU tax law WEB -

23.3.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 95/9

1.

Ar nacionalinis aiškinimas ir praktika, pagal kuriuos mokesčių institucija atsisako suteikti [teisę į PVM atskaitą] dėl šalių sudaryto ekonominio sandorio, motyvuodama tuo, kad laiko, jog šių šalių santykių forma yra sukčiaujama (rangos sutartis), nes dėl jos atsiranda teisė į atskaitą, todėl pagal [Bendrojo mokesčių kodekso] 1 straipsnio 7 dalį šį sandorį kvalifikuoja kaip veiklą, dėl kurios neatsiranda teisė į atskaitą (tarpininko veikla), manydama, kad šalių elgesiu siekiama išvengti mokesčių, atsižvelgiant į tai, kad sąskaitos faktūros gavėjo vykdoma veikla nebūtinai turėjo turėti [tokią verslo formą], nes galėjo būti vykdoma ir kaip tarpininko, atitinka Direktyvos 2006/112 (1) nuostatas [dėl PVM atskaitos] ir mokesčio neutralumo principą? Ar šiomis aplinkybėmis tam, kad būtų taikoma [PVM atskaita], apmokestinamieji asmenys privalo pasirinkti ekonominę veiklą, dėl kurios jiems tenka didesnė mokesčių našta, ir ar tai yra piktnaudžiavimas, jei naudodamiesi savo sutarčių sudarymo laisve kitais nei mokesčių teisėje įtvirtinti tikslais pasirenka sutartinę šių apmokestinamųjų asmenų vykdomos ekonominės veiklos formą, dėl kurios kartu atsiranda jų nesiektas poveikis, t. y. teisė į mokesčio atskaitą?

2.

Ar nacionalinis aiškinimas ir praktika, pagal kuriuos tais atvejais, kai apmokestinamasis asmuo, siekiantis pasinaudoti teise [į PVM atskaitą], atitinka materialines ir formalias sąlygas [šiai atskaitai taikyti] ir ėmėsi reikalaujamų priemonių prieš sudarydamas sutartį, mokesčių institucija atsisako suteikti teisę į PVM atskaitą motyvuodama tuo, kad, jos nuomone, grandinės kūrimas yra nereikalingas ekonominiu požiūriu ir dėl to yra nesąžininga praktika, nes subrangovas, nors ir pajėgus teikti paslaugas, joms teikti pasitelkė kitus subrangovus dėl priežasčių, nesusijusių su mokesčiais, ir kad apmokestinamasis asmuo, norintis pasinaudoti teise [į PVM atskaitą], tuo metu, kai priėmė paslaugas, žinojo, kad jo subrangovas dėl darbuotojų ir materialinių išteklių trūkumo teiks paslaugas pasitelkdamas savo subrangovus, atitinka Direktyvos 2006/112 nuostatas [dėl PVM atskaitos] ir mokesčio neutralumo principą? Ar atsakymui turi įtakos tai, kad apmokestinamasis asmuo arba jo subrangovas įtraukė į grandinę subrangovą, su kuriuo jie turi tiesioginių santykių arba juos sieja asmeniniai ar organizaciniai santykiai (asmeninė pažintis, giminystės ryšiai arba tas pats savininkas)?

3.

Jeigu į pirmiau pateiktą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar reikalavimas nustatyti faktus remiantis objektyviais faktais yra įvykdytas tuo atveju, kai mokesčių institucija mano, kad apmokestinamojo asmens, kuris nori pasinaudoti teise [į PVM atskaitą], ir jo subrangovo ekonominiai ryšiai yra neracionalūs ir nepateisinami, remdamasi vien tuo, jog tai patvirtino subrangovo darbuotojas, ir pagal objektyvius faktus nenustatė ekonominės veiklos, kuri yra sutarties objektas, požymių, konkrečių aplinkybių ir su ja susijusio ekonominio konteksto, ir neišklausė apmokestinamojo asmens ir įmonių subrangovių, kurios sudaro grandinę, direktorių, kurie turi sprendimų priėmimo įgaliojimus, ir ar šiuo atveju reikšminga tai, kad apmokestinamasis asmuo ir grandinės nariai yra pajėgūs teikti paslaugas ir ar yra būtina įtraukti ekspertą šioje srityje?

4.

Ar nacionalinis aiškinimas ir praktika, pagal kuriuos tais atvejais, kai tenkinamos materialinės ir formalios sąlygos [tam, kad būtų galima pasinaudoti teise į PVM atskaitą] ir buvo imtasi [pagrįstai] reikalaujamų priemonių, mokesčių institucija, remdamasi tokiomis aplinkybėmis, kurios pagal Teisingumo Teismo sprendimus nėra pagrindas [atsisakyti suteikti teisę į PVM atskaitą] ir nėra objektyvios, mano, kad sukčiavimas mokesčiais yra nustatytas ir atsisako suteikti teisę į PVM atskaitą vien dėl to, jog šios aplinkybės buvo nustatytos pakankamai dažnai tiriamų visos grandinės narių atveju, atitinka Direktyvos 2006/112 nuostatas [dėl PVM atskaitos] ir mokesčio neutralumo principą?