EU tax law WEB -

2021 11 8   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 452/12

1.

Ar siekiant neapmokestinti PVM gabenimo sandorių ir paslaugų, susijusių su prekių importu, kaip tai suprantama pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1), 86 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad registruojant importo operaciją (pvz., muitinės įstaigai rengiant bendrąją importo deklaraciją ir priskiriant pagrindinį registracijos numerį (angl. Master Reference Number, MRN), į apskaičiuojamą muitinę vertę visada įtraukiamas prekių gabenimo iki pirmosios paskirties vietos importo valstybėje narėje įkainis? Ar MRN, kuriuo remiantis negalima pagrįstai nustatyti jokio sukčiavimo požymio, buvimu netiesiogiai patvirtinamas įrodymas, kad į muitinę vertę buvo įtrauktos visos 86 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytos išlaidos?

2.

Ar pagal Direktyvos [2006/112] 144 straipsnį, 86 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2 dalį draudžiama tokia valstybės narės mokestinė praktika, kai atsisakoma neapmokestinti PVM su importu į [Sąjungą] susijusių gabenimo paslaugų, remiantis tuo, kad nebuvo pateikti jokie oficialūs gabenimo įkainių įtraukimo į muitinę vertę įrodymai, nors, pirma, buvo pateikti kiti svarbūs importo dokumentai –bendroji deklaracija ir CMR važtaraštis, kuriame nurodomas pristatymas gavėjui – ir, antra, nėra jokių požymių, dėl kurių būtų galima suabejoti bendrosios deklaracijos ar CMR važtaraščio autentiškumu?

3.

Ar, atsižvelgiant į SESV 57 straipsnio nuostatas, PVM ir akcizų surinkimas iš kelių valstybių narių mokesčių administratorių yra paslaugų teikimas Bendrijos viduje, ar bendrojo įgaliotojo atstovo, kuris kaip tarpininkas dalyvauja sudarant prekybos sandorį, veikla?

4.

Ar SESV 56 straipsnis turėtų būti aiškinamas taip, kad laisvė teikti paslaugas ribojama, kai kitoje valstybėje narėje įsisteigusio paslaugų teikėjo teikiamos paslaugos gavėjas privalo, vadovaudamasis valstybės narės, kurioje tas paslaugos gavėjas įsisteigęs, teisės aktais, išskaičiuoti mokestį iš už šią paslaugą mokamo atlygio, bet tokios pareigos išskaičiuoti mokestį nėra tuo atveju, kai sutartis dėl tos pačios paslaugos sudaroma su paslaugos teikėju, įsisteigusiu toje pačioje valstybėje narėje kaip paslaugos gavėjas?

5.

Ar pajamas mokančio asmens apmokestinimas rezidavimo valstybėje yra aplinkybė, dėl kurios laisvė teikti paslaugas tampa mažiau patraukli ir yra ribojama, nes, siekdamas išvengti 4 % mokesčio prie pajamų šaltinio taikymo, PVM ir akcizų surinkimo srityje rezidentas turi bendradarbiauti tik su subjektais, kurie taip pat yra rezidentai, o ne su kitose valstybėse narėse įsisteigusiais subjektais?

6.

Ar tai, kad bendrai nerezidento pajamų sumai taikomas 4 % (arba, atsižvelgiant į konkretų atvejį, 16 %) mokestis, o paslaugų teikėjui rezidentui toje pačioje valstybėje narėje taikomas pelno mokestis (jeigu jis gauna pelno) yra lygus 16 % grynosios sumos, taip pat gali būti laikoma SESV 56 straipsnio pažeidimu, nes tai yra kitas aspektas, dėl kurio nerezidentų teikiamos paslaugos yra mažiau patrauklios ir atsiranda kliūčių teikti nagrinėjamas paslaugas?