EU tax law WEB -

2022 9 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 340/21

1.

Ar tokiomis aplinkybėmis, kai pagal valstybės narės teisę palūkanos nuo atskaitytino [PVM] permokos sumos (toliau – PVM palūkanos), kurios nebuvo galima susigrąžinti dėl „apmokėtų įsigijimų reikalavimo“, apskaičiuojamos taikant palūkanų normą, kuri neginčijamai apima trumpalaikes kredito palūkanas pinigų rinkoje ir kuri yra nustatoma pagal centrinio banko bazinę palūkanų normą, padidintą dviem procentiniais punktais, atsižvelgiant į PVM deklaravimo laikotarpį taip, kad šios palūkanos būtų skaičiuojamos nuo kitos dienos po to, kai pateikiama PVM deklaracijos forma, kurioje apmokestinamasis asmuo nurodė PVM permoką, kuri dėl „apmokėtų įsigijimų“ reikalavimo turi būti perkelta į kitą deklaravimo laikotarpį, iki paskutinės kitos PVM deklaracijos formos pateikimo dienos, reikia aiškinti Sąjungos teisę, ypač 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) (toliau – Tarybos direktyva) 183 straipsnį, veiksmingumo ir lygiavertiškumo, tiesioginio veikimo ir proporcingumo principus bei 2020 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose Sole-Mizo ir Dalmandi Mezőgazdasági (C-13/18 ir C-126/18) (toliau – Sprendimas Sole-Mizo ir Dalmandi Mezőgazdasági) taip, kad tokia valstybės narės praktika, kokia nagrinėjama šioje byloje, pagal kurią be PVM palūkanų, negalima kompensuoti apmokestinamajam asmeniui už atitinkamos sumos piniginį nuvertėjimą, atsiradusį dėl to, kad praėjo laiko po minėto deklaravimo laikotarpio iki faktinio palūkanų mokėjimo?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar šiame klausime nurodytą Sąjungos teisę ir Sprendimą Sole-Mizo ir Dalmandi Mezőgazdasági reikia aiškinti taip, kad su jais suderinama tai, jog nacionalinis teismas nustato palūkanų normą, taikytiną piniginiam nuvertėjimui, sutapatinant ją su infliacijos norma?

3.

Ar pirmajame klausime nurodytą Sąjungos teisę ir Sprendimą Sole-Mizo bei Dalmandi Mezőgazdasági reikia aiškinti taip, kad jiems prieštarauja valstybės narės praktika, pagal kurią apskaičiuojant piniginio nuvertėjimo sumą, atsižvelgiama ir į tai, kad iki buvo įvykdytas „apmokėtų įsigijimų“ reikalavimas, tai yra iki atlygio už prekę ar paslaugą sumokėjimo, atitinkamas apmokestinamasis asmuo disponavo atlygiu už įsigijimą, pridėjus atitinkamą mokestį, ir be infliacijos, nustatytos per piniginio nuvertėjimo laikotarpiu, įvertinama, kiek laiko apmokestinamasis asmuo neturėjo prieigos prie PVM (negalėjo jo susigrąžinti)?