Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

GENERALINIO ADVOKATO

L. A. GEELHOED IŠVADA,

pateikta 2005 m. spalio 20 d.(1)

Byla C-88/03

Portugalijos Respublika

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

(Fizinių ir juridinių asmenų, kurie yra mokesčių prasme Azorų rezidentai, pajamų ir pelno mokesčių tarifų sumažinimas)





I –    Įžanga

1.        Remiantis pagal EB 230 straipsnį pateiktu ieškiniu Portugalijos Respublika prašo panaikinti 2002 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimą 2003/442/EB (toliau – skundžiamas sprendimas)(2) tiek, kiek juo pripažinta, kad Azorų autonominiame regione (toliau – Azorai) rezidentams taikomų mokesčių, esančių Portugalijos mokesčių sistemos taikymo schemos Azorų autonominio regiono specifinėms savybėms pritaikyta dalimi, sumažinimas yra valstybės pagalba. Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, Portugalijos Respublika prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad mokesčių sumažinimas įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas ir paslaugas grupės viduje, yra nesuderinamas su bendrąja rinka.

2.        Šioje byloje iškeltas įdomus klausimas dėl EB 87 straipsnio taikymo srities, o būtent kokiomis aplinkybėmis kitoks nacionalinio mokesčio tarifas, nustatytas tam tikroje valstybės narės zonoje, yra valstybės pagalba? Šiuo metu perduodant įgaliojimus, įskaitant ir įgaliojimus, susijusius su mokesčiais, tam tikriems valstybės narės regionams klausimas tampa ypač svarbus; taip pat dar kartą keliamas klausimas dėl valstybės pagalbos taisyklių ir valstybės narės kompetencijos, iš esmės išimtinės, tiesioginių mokesčių srityje atribojimo.

II – Teisinis pagrindas

A –    Bendrijos teisės aktai

3.        EB 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Išskyrus tuos atvejus, kai ši Sutartis nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.“

4.        EB 87 straipsnio 3 dalis nurodo penkias aplinkybes, kurioms esant valstybės pagalba gali būti suderinama su bendrąja rinka, leidžiant nukrypti nuo EB 87 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo. Su šia byla susijusios yra pastarosios:

–        pagalba, skirta regionų, kuriuose neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti; (87 straipsnio 3 dalies a punktas); ir

–        pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui (87 straipsnio 3 dalies c punktas).

5.        Komisija priėmė du svarbius šiai bylai gairių rinkinius.: Pranešimą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiais verslo mokesčiais susijusioms priemonėms (toliau – Pranešimas, susijęs su valstybės pagalba tiesioginių mokesčių srityje), kuris priimtas 1998 m. siekiant Bendrijos lygiu suderintų veiksmų prieš žalingą mokesčių konkurenciją(3); taip pat Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės (toliau – Regioninės pagalbos gairės), kuriose pateikiamas valstybių regionams teikiamos pagalbos atitikimo Bendrijos teisei vertinimas(4).

B –    Labiausiai nutolusiems regionams taikomos Bendrijos taisyklės

6.        EB 299 straipsnio 2 dalis nustato:

„Šios sutarties nuostatos taikomos Prancūzijos užjūrio departamentams, Azorų, Maderos ir Kanarų saloms.

Tačiau, atsižvelgdama į Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų, Maderos ir Kanarų salų socialinės ir ekonominės struktūros padėtį, kurią sunkina jų atokumas, izoliuotumas, mažumas, sunkios topografinės ir klimato sąlygos, ekonominis priklausomumas nuo keleto produktų, o šių veiksnių pastovumas ir derinys labai riboja šių regionų plėtrą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma nustato konkrečias priemones, kuriomis siekiama būtent šiems regionams nustatyti šios Sutarties, taip pat bendrų politikos krypčių taikymo sąlygas.

Nustatydama atitinkamas antrojoje pastraipoje nurodytas priemones, Taryba atsižvelgia į tokias sritis kaip muitų ir prekybos politika, fiskalinė politika, laisvosios zonos, žemės ūkio ir žuvininkystės politika, žaliavų ir būtino vartojimo prekių tiekimo sąlygos, valstybės pagalbos bei paramos iš struktūrinių fondų ir pagal horizontaliąsias Bendrijos programas gavimo sąlygos.

Atsižvelgdama į atokiausių regionų ypatumus ir ribotas galimybes, antrojoje pastraipoje minėtas priemones Taryba nustato nesumenkindama Bendrijos teisinės tvarkos, taip pat vidaus rinkos ir bendros politikos krypčių vientisumo bei darnos.“

C –    Portugalijos teisė

7.        1976 m. balandžio 2 d. Portugalijos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Azorų ir Maderos archipelagai yra autonominiai regionai, turintys savo politinį ir administracinį statusą ir savo vyriausybines institucijas“. Konstitucijos 3 dalies VII skyrius šiuo klausimu numato grupę nuostatų, reglamentuojančių šių regionų teises, bei atitinkamas jų politines bei administracines institucijas(5). Tarp jų yra tam tikros įstatymų leidybos(6), reglamentavimo(7), politinės(8), administracinės ir finansinės teisės(9).

8.        Konstitucijos 227 straipsnio 1 dalies j punktas nustato, kad autonominiai regionai gauna savo mokestines pajamas, taip pat dalį valstybinių mokestinių pajamų, nustatytų pagal nacionalinio solidarumo principą. Be to, šio straipsnio 1 dalies i punktas numato, kad autonominiai regionai pagal įstatymuose nustatytas sąlygas turi teisę vykdyti savo įgaliojimus mokesčių srityje ir, pagal Assembleia da Republica (Respublikos Asamblėja) priimtame pagrindų įstatyme nustatytas sąlygas, pritaikyti valstybinius mokesčius prie regiono specifinių savybių.

9.        1998 m. vasario 24 d. Įstatymu Nr. 13/98 (toliau – Įstatymas Nr. 13/98) Portugalijos valstybė tiksliai apibrėžė tokios finansinės autonomijos, regioninių mokestinių pajamų ir regiono skolos sistemą bei pagrindinius principus, taip pat pritaikė nacionalinę mokesčių sistemą prie regiono specifinių savybių. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato nacionalinio solidarumo principą, taikomą visoje valstybės teritorijoje siekiant lygiais pagrindais užtikrinti reikiamą viešųjų paslaugų ir privačios veiklos lygį. Įstatymo 5 straipsnis nustato valstybės ir autonominių regionų bendradarbiavimo principus. Vadovaujantis 10 straipsniu, autonominiai regionai turi teisę į tam tikrą valstybės mokestinių pajamų dalį. Įstatymo Nr. 13/98 33 straipsnyje numatyta, kad regioninės institucijos turi tam tikrus įgaliojimus mokesčių srityje, kuriuos įgyvendina regioninė įstatymus leidžianti asamblėja, įskaitant teisę pagal Įstatymą Nr. 13/98 nustatyti ir reglamentuoti autonominiuose regionuose jau taikomus mokesčius, taip pat teisę priderinti valstybinius mokesčius prie regiono specifinių savybių įstatymų nustatytose ribose ir pagal Įstatymą Nr. 13/98. Įstatymo Nr. 13/98 37 straipsnio 4 dalį nustato, kad autonominių regionų teisės aktus leidžiančios asamblėjos įstatymo nustatytomis sąlygomis gali sumažinti nacionalinį įmonių pelno mokesčio, pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio tarifą daugiausia 30 % bei vadovaujantis įstatymais sumažinti specialius vartojimo mokesčius.

10.      1999 m. sausio 20 d. Įstatyminiu regioniniu dekretu Nr. 2/99/A, iš dalies pakeistu 1999 m. gruodžio 30 d. Įstatyminiu regioniniu dekretu Nr. 33/99/A (toliau – Dekretas Nr. 2/99/A), Azorų įstatymus leidžianti asamblėja pagal Įstatymą Nr. 13/98 aprobavo kompetencijos mokesčių srityje taikymą regione ir valstybės mokesčių pritaikymo teisės įgyvendinimo taisykles. Pagal šio dekreto 4–5 straipsnius pajamų ir įmonių pelno mokesčio tarifai visiems ūkio subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims), jei jie yra apmokestinami tuo mokesčiu, yra sumažinami. Mokesčiai buvo sumažinti taip: a) pajamų mokesčio tarifas 1999 m. sumažintas 15 %, o nuo 2000 m. sausio 1 d. – 20 %; b) įmonių pelno mokesčio tarifas sumažintas 30 %.

III –  Bylos faktinės aplinkybės

11.      2000 m. sausio 5 d. laišku Portugalijos institucijos pranešė Europos Bendrijų Komisijai apie schemą, pritaikančią nacionalinę mokesčių sistemą prie Azorų specifinių savybių. Kadangi schema įsigaliojo be Komisijos leidimo ir apie ją buvo pranešta pavėluotai, atsakant į Komisijos prašymą pateikti informaciją, ji buvo įrašyta į valstybės pagalbos, apie kurią nepranešta, registrą.

12.      Komisija, pateikusi keletą prašymų dėl papildomos informacijos, 2002 m. balandžio mėn. informavo Portugalijos vyriausybę, kad, neprieštaraudama tai schemos daliai, pagal kurią sumažinama apmokestinamoji vertė ir pajamų mokesčio kreditas, ji nusprendė pradėti EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą schemos dalies, susijusios su pajamų ir įmonių pelno mokesčio tarifų sumažinimu, atžvilgiu. Per šią procedūrą Komisija gavo Portugalijos vyriausybės ir Åland salų (Suomija) regioninės vyriausybės, palaikančios Portugalijos vyriausybės poziciją, pastabas.

IV – Skundžiamas sprendimas ir procesas Teisingumo Teisme

A –    Skundžiamas sprendimas

13.      Nusprendusi, kad Azoruose pritaikytas mokesčių sumažinimas yra valstybės pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme, Komisija visų pirma pažymėjo, kad visiškas ar dalinis įmonių mokesčių naštos sumažinimas suteikia joms „pranašumą“ EB 87 straipsnio 1 dalies prasme(10). Šis pranašumas suteikiamas panaudojant „valstybės išteklius“, nes mokesčio sumažinimas apima mokestinių pajamų praradimą(11). Be to, Komisija pastebėjo, kad atsižvelgiant į sektorinį priemonių pobūdį ir tiek, kiek bent jau keletas atitinkamų įmonių vykdys su prekyba tarp valstybių narių susijusią veiklą, mokesčių sumažinimas turėjo įtakos konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių EB 87 straipsnio 1 dalies prasme.

14.      Kalbant apie specifiškumą, Komisija cituoja savo pranešimą dėl tiesioginių mokesčių, kuriame nurodoma, jog „dabartinė Komisijos sprendimų priėmimo praktika rodo, kad EB 87 straipsnio 1 dalyje nustatytas specifiškumo kriterijus netaikomas tik visą valstybės teritoriją apimančioms priemonėms“ ir kad „pati Sutartis valstybės pagalba laiko priemones, skirtas regiono ūkio plėtrai.“(12) Komisija tvirtina, kad kadangi aptariamų mokesčių sumažinimas taikomas tik Azoruose apmokestinamoms įmonėms, o ne ekonominę veiklą kituose Portugalijos regionuose vykdančioms įmonėms, tai jis pirmosioms suteikia pranašumą EB 87 straipsnio 1 dalies prasme.

15.      Komisija šias išvadas grindžia toliau pateikiamais argumentais.

16.      Pirmiausia, kadangi atrankinis kriterijus yra pagrįstas dviejų įmonių grupių (įgaunančių pranašumo ir jo neįgaunančių) palyginimu, jis gali būti nustatytas tik apmokestinimo, kuris apibrėžiamas kaip įprastas, atžvilgiu. Komisijos nuomone:

„Tiek iš Sutarties bendros struktūros, kuri apima valstybės ar iš valstybės išteklių suteiktą pagalbą, tiek iš valstybių narių centrinių institucijų pagrindinio vaidmens apibrėžiant politinę ir ekonominę aplinką, kurioje įmonės veikia per jos priimamas priemones, teikiamas paslaugas ir prireikus per atliekamus finansinius pervedimus, yra aišku, kad kontekstas, kuriame turi būti atliktas toks palyginimas, yra valstybės narės ekonominė erdvė. Šiuo atveju pats Sutarties tekstas, kuriame priemonės, skirtos skatinti regiono ekonominę plėtrą (87 straipsnio 3 punkto a ir c dalys), laikomos valstybės pagalba, kuri gali būti suderinama, nurodo, kad pranašumas, kuris taikomas tik tam tikroje valstybės teritorijos dalyje laikantis valstybės pagalbos taisyklių, gali būti atrankinis pranašumas. <...> Tačiau nusistovėjusi Komisijos praktika, kurią patvirtino Teisingumo Teismas, kaip pagalbą kvalifikuoja nustatytose teritorijose ar regionuose taikomas mokesčių schemas, palankesnes nei bendra valstybės narės schema.“(13)

17.      Antra, Komisija tvirtino, kad šiais tikslais apibrėžiant „pagalbą“ pagrįsti skirtumą vien tuo, kuri institucija, t. y. centrinė ar regioninė, priėmė sprendimą dėl priemonės, nepakanka. Jos nuomone, toks skirtumas kompromituotų pagalbos sąvokos, kurį įprastai taikoma visoms pagalboms, sumažinančioms vienos ar kelių įmonių biudžeto išlaidas, nepriklausomai nuo to, koks yra jos tikslas, pateisinimas, objektas ar ją nustačiusios viešosios institucijos statusas, taip pat kieno biudžetas patiria išlaidas, objektyvų pobūdį. Komisija pridūrė, kad „taip pat reikia pažymėti, jog šis sprendimas nesusijęs su sistema, kuri leistų tam tikro lygio visoms vietos (regioninėms, komunų ar kitoms) institucijoms nustatyti ir rinkti vietinius mokesčius, nesusijusius su nacionaliniu apmokestinimu. Priešingai, šioje byloje kalbama tik apie Azoruose taikomą nacionalinio teisės aktų leidėjo nustatytą ir Portugalijos žemyninei daliai taikomą mokesčių tarifų sumažinimą. Esant šioms aplinkybėms yra aišku, kad regioninių institucijų priimta priemonė yra nacionalinės mokesčių sistemos išimtis“(14).

18.      Trečia, kadangi sumažinimas nebuvo nulemtas proporcingumo ar progresyvaus apmokestinimo principų taikymo, bet buvo palankus konkrečiame regione esančioms įmonėms neatsižvelgiant į jų finansinę padėtį, jis negali būti laikomas pateisinamu bendrosios Portugalijos mokesčių sistemos schemos pobūdžiu.

19.      Taigi, padariusi išvadą, kad mokesčių sumažinimas buvo valstybės pagalba, kuri buvo įgyvendinta pažeidžiant EB 88 straipsnio 3 dalį, Komisija toliau tyrė, ar ši pagalba buvo pateisinama kuria nors Sutartyje numatyta išimtimi. Šiuo atžvilgiu, pagalba laikytina einamąja pagalba, nes ji buvo nuolatinė, be to, ja buvo siekiama įveikti Azorų geografinės padėties nulemtus nuolatinius struktūrinius sunkumus. Todėl ji galėjo būti suteikiama, tik jei jos tikslas būtų padengti papildomas ekonominės veiklos išlaidas dėl EB 299 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, vadovaujantis Regioninės pagalbos gairėmis.

20.      Šiuo klausimu Komisija visų pirma pripažino, kad dėl sumažėjusių įmonių galimybių pasiekti tam tikrą ekonominį lygį ir padidėjusių išlaidų, nulemtų jų geografinės padėties, Azorų regionas „iš tikrųjų buvo vienas mažiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungoje“(15). Tačiau Komisijos požiūriu šiuo atžvilgiu reikia atskirti finansų sektorių nuo kitų sektorių.

21.      Portugalijos institucijų pateiktos studijos kontekste Komisija nusprendė, kad įmonių, vykdančių veiklą ne finansų sektoriuje, pelno mokesčio sumažinimas turėtų padėti joms pagerinti savo finansinę padėtį ir tuo prisidėti prie regiono plėtros(16). Todėl, jei mokesčio sumažinimas taikomas šioms įmonėms, tai pagalba buvo suderinama su bendrąja rinka vadovaujantis 87 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta išimtimi(17).

22.      Komisija teigė, kad įmonių, vykdančių veiklą finansų sektoriuje, pajamų ir pelno mokesčių sumažinimas „nebuvo pateisintas jų indėliu į regiono plėtrą, o jų lygis neproporcingas siekiamiems palengvinti sunkumams“(18). Komisija negali finansų sektoriuje veiklą vykdančių įmonių(19) mokesčių sumažinimo pripažinti suderinamu su bendrąja rinka pagal EB 87 straipsnio 3 dalies a punktą arba kitą Sutartyje numatytą išimtį todėl, kad ji vis dar neturi kiekybinių įrodymų, leidžiančių „objektyviai apskaičiuoti papildomas išlaidas, kurias patirtų finansų sektoriuje veiklą vykdančios Azorų įmonės“. Būtent dėl to, kad ši pagalba laikoma einamąja, ji negali patekti ir į 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatytos išimties taikymo sritį. Komisijos nuomone, toks vertinimas taip pat taikytinas ir „paslaugų teikimo grupės viduje“ rūšies veiklai(20), nes tokia veikla nepakankamai prisideda prie regiono plėtros, kad galėtų būti laikoma suderinama su EB 87 straipsnio 3 dalies a punktu.

23.      Sprendimo 3 straipsnio 1 punktu Portugalija buvo įpareigota imtis visų priemonių iš finansinę veiklą ir paslaugų teikimo grupės viduje veiklą vykdančių įmonių susigrąžinti visą Dekreto Nr. 2/99/A 4 ir 5 punktuose nustatytu pajamų ir įmonių pelno mokesčio sumažinimu suteiktą pagalbą(21).

B –    Procesas Teisingumo Teisme

24.      2003 m. vasario 24 d. Portugalijos Respublika pareiškė šį ieškinį dėl panaikinimo. Vadovaudamasi Procedūros reglamento 93 straipsniu Jungtinė Karalystė pateikė prašymą įstoti į bylą. Per 2005 m. rugsėjo 6 d. posėdį žodines pastabas pateikė Portugalijos Respublika, Komisija, Jungtinė Karalystė ir, pagal Procedūros reglamento 93 straipsnio 7 dalį, Ispanijos Karalystė.

V –     Šalių argumentai

A –    Portugalijos Respublika

25.      Portugalijos Respublika grindžia savo ieškinį trimis pagrindais.

26.      Pirmiausia Portugalijos Respublika tvirtina, kad skundžiamame sprendime buvo padaryta dvejopa teisės klaida taikant EB 87 straipsnio 1 dalį: pirma, taikant atrankinį taikymo kriterijų ir, antra, nepripažinus, kad mokesčių sumažinimas pateisinamas Portugalijos mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendrąja jos schema.

27.      Kalbant apie atrankinį pobūdį, Portugalijos Respublika visų pirma tvirtina, kad Komisija neteisingai kaip referencinį pagrindą pasirinko visą Portugalijos teritoriją. Nagrinėjamas mokesčių sumažinimas kyla iš Azorų regioninio teisės aktų leidėjo kompetencijos ir vienodai taikomas visiems ūkio subjektams, kurie yra regiono rezidentai mokesčių prasme. Todėl mokesčių sumažinimas „nepalaiko tam tikrų įmonių ar tam tikrų prekių gamybos“.

28.      Be to, šis sumažinimas tiesiogiai kyla iš Portugalijos Konstitucijoje įtvirtinto perskirstymo principo, kuriuo siekiama mažinti ekonominės raidos skirtumus dėl regioninės izoliacijos, būtent dėl Įstatymo Nr. 13/98 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nacionalinio solidarumo principo. Taigi jis yra konstitucinio suverenumo įgyvendinimo rezultatas ir buvo pagrįstas EB 299 straipsnio 2 dalyje nustatytais veiksniais, t. y. atokumu, sunkiomis klimato sąlygomis ir Azorų ekonominiu priklausomumu nuo keleto produktų. Portugalijos Respublika prašo Teisingumo Teismą pasinaudoti galimybe įtvirtinti teisingą požiūrį į atrankinį regioninių mokesčių sumažinimo pobūdį, kad šioje srityje neliktų esamo teisinio netikrumo.

29.      Kalbant apie ginčijamų mokestinių pranašumų pateisinimą Portugalijos mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendrąja jos schema, Portugalijos Respublika pažymi, kad mokesčių sumažinimas kyla iš Įstatymo Nr. 13/98 ir Konstitucijos, kurioje įtvirtintas perskirstymo ir lygiateisiškumo tarp Portugalijos teritorijos žemyninės dalies ir Azorų principas(22). Be to, Komisijos teiginys, kad mokesčių sumažinimas neatsiranda iš „objektyvių skirtumų tarp mokesčių mokėtojų“, yra klaidingas, iš tiesų visos Azoruose veikiančios įmonės patiria tuos pačius sunkumus, todėl yra būtinas bendras mokesčių sumažinimas visose Azorų veiklos sektoriuose.

30.      Pagal antrą Portugalijos Respublikos pagrindą, skundžiamas sprendimas pažeidė EB 253 straipsnį, nes išvados, kad mokesčių sumažinimas labai iškraipys konkurenciją ir turės poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, buvo nepakankamai motyvuotas. Be to, nebuvo tinkamai įvertintas nagrinėjamų priemonių poveikis Bendrijos vidaus prekybai, nes Komisija nustatė ne visus asmenis, kuriems galėjo būti taikomas mokesčių sumažinimas.

31.      Trečia, Portugalijos Respublika tvirtina, kad Komisija, teigdama, jog mokesčių sumažinimas finansinių paslaugų ir grupės viduje teikiamų paslaugų sektoriuose yra nesuderinamas su bendrąja rinka, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Finansų įmonėms, pavyzdžiui, bankams, kurios paprastai yra didesnės už kitas Azoruose veiklą vykdančias įmones, taip pat turi įtakos, pavyzdžiui, išlaidos už papildomą elektros energiją ir kvalifikuoto techninio personalo trūkumas. Kadangi Komisija pasitenkino išnagrinėtų bendrai, o ne atskiruose sektoriuose, nefinansinę veiklą vykdančių įmonių papildomų išlaidų, atsirandančių dėl Azorų specifinių savybių, apskaičiavimu, ji šį pagrindimą taip pat turėjo taikyti ir finansinę veiklą vykdančioms įmonėms. Todėl ji pažeidė gero administravimo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus.

B –    Komisija

32.      Komisija pateikė šiuos pagrindinius argumentus.

33.      Pirma, kalbant apie tariamą teisės klaidą taikant atrankinį taikymo kriterijų, Komisija nurodo skundžiamo sprendimo 24–33 punktus. Komija teigia, kad būtent požiūris pasirenkant vien nacionalinį atsparos tašką priemonės atrankiniam taikymo pobūdžiui nustatyti buvo iš esmės patvirtintas generalinio advokato A. Saggio pateiktoje išvadoje byloje Juntas Generales de Guipúzcoa(23). Komisijos požiūriu, kadangi nagrinėjamas mokesčių sumažinimas suteikia pranašumą įmonėms, Azorų mokesčių mokėtojoms, palyginti su kitomis Portugalijos įmonėmis, to pakanka kvalifikuoti mokesčių sumažinimą kaip pasirinktinai taikomą EB 87 straipsnio 1 dalies prasme. Šis aiškinimas, kaip teigia Komisija, yra įtvirtintas pačioje Sutarties nustatytoje sistemoje. Todėl nesvarbu, kad sprendimą dėl mokesčių sumažinimo priėmė ne pati Portugalijos vyriausybė: vertinant valstybės pagalbą reikia atsižvelgti tik į priemonės poveikį, bet ne formą.

34.      Be to, Komisija teigia, kad iš tiesų Azorų autonomija yra ribota, nes pagrindinį vaidmenį atlieka Portugalijos centrinės valdžios institucijos, nustatančios ekonominius pagrindus, kuriais remdamosi įmonės vykdo savo veiklą. Pavyzdžiui, įmonės, kurios vykdo veiklą Azoruose, naudojasi centrinės valstybės valdžios finansuojama infrastruktūra ir jos išlaikoma socialinės apsaugos sistema. Taigi iš tikrųjų Azorų suteiktas mokestinis pranašumas lemia mažesnį mokestinių pajamų surinkimą regione, kurį padengia centrinė valdžia, vadovaudamasi nacionalinio solidarumo principu. Komisija pabrėžia tai, kad, kaip nurodyta sprendime, tuo atveju, jei visos to paties lygmens vietos valdžios institucijos turėtų valstybės narės teritorijoje vienodus įgaliojimus nustatyti tam tikrų mokesčių tarifus, tai nebūtų pasirinktinai taikomo pranašumo suteikimas EB 87 straipsnio 1 dalies prasme. Šiuo atžvilgiu, atsakydama į Jungtinės Karalystės įstojimą, Komisija pastebi, kad ši byla skiriasi nuo situacijos Škotijoje, kurios Parlamentas turi įgaliojimus keisti tik pajamų, bet ne įmonių pelno mokesčio tarifus, ar Šiaurės Airijoje.

35.      Kalbant apie mokesčių sumažinimo pateisinimą remiantis Portugalijos mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendrąja jos schema, Komisija tvirtina, kad šis pateisinimas gali būti priimtas, tik jei nagrinėjamas mokestinis pranašumas atsiranda dėl objektyvių skirtumų tarp mokesčių mokėtojų. Tačiau taip nėra šiuo atveju, nes mokesčių sumažinimas kyla iš regiono ekonominių savybių, kurios yra mokesčių sistemai nebūdingi veiksniai. Be to, Komisijos požiūriu, jei valstybės narės priemonė turi visus kitus valstybės pagalbos požymius, tai valstybė turi pareigą įrodyti, kad priemonė yra pateisinama mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendrąja jos schema.

36.      Antra, Komisija nesutinka su teiginiu, kad ji tinkamai nepagrindė išvados, jog mokesčių sumažinimas gali turėti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją, ir remiasi Teisingumo Teismo praktika, kurioje pripažinta, jog savo sprendimuose Komisija neprivalo detaliai nagrinėti šių klausimų(24). Pakanka įrodyti, kad priemonė turėjo poveikį bent kelių naudos gavėjų prekybai.

37.      Galiausiai, kalbant apie tariamą akivaizdžią vertinimo klaidą ir gero administravimo, vienodo požiūrio ir proporcingumo principų pažeidimus, Komisija tvirtina, kad pirmiausia ji turi plačią diskreciją vertinant valstybės pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka, nes prieš priimant sprendimą reikia atlikti ekonominę ir socialinę analizę. Be to, Europos politikos studijų centro tyrime, kuriuo rėmėsi Portugalijos vyriausybė, nebuvo nagrinėta padidėjusių išlaidų įtaka atskiriems ekonomikos sektoriams(25). Komisija pabrėžia tai, kad vertindama regioniniu pagrindu suteiktos valstybės pagalbos galimą nesuderinamumą su bendrąja rinka valstybė narė privalo apskaičiuoti papildomas išlaidas, taip pat įrodyti jų ryšį su EB 299 straipsnio 2 dalyje nurodytais veiksniais bei planuojamos suteikti pagalbos proporcingumą šioms išlaidoms.

C –    Jungtinė Karalystė ir Ispanijos Karalystė

38.      Jungtinės Karalystės vyriausybė, įstojusi į bylą šalis Portugalijos reikalavimams palaikyti, pateikdama argumentus didžiausią dėmesį skyrė pasirinktinumo klausimui. Atmesdama Komisijos argumentą, kad priemonės, kurių taikymo sritis neapima visos valstybės narės teritorijos, atitinka EB 87 straipsnio 1 dalyje nustatytą atrankinį taikymo kriterijų, ji teigia, kad kartais šio kriterijaus gali neatitikti decentralizuotų arba autonominių regionų nustatytas mokesčių normų sumažinimas, taikomas visai jų kompetencijai priklausančiai teritorijai ir neturintis sektorinio specifiškumo. Jungtinės Karalystės teigimu, regioninės mokesčių sistemos pobūdžio įvertinimas valstybės pagalbos atžvilgiu kelia didesnių su regionine autonomija susijusių problemų, kurios yra labai svarbios konstitucine prasme. Jei būtų pritarta Komisijos argumentams, galėtų būti paneigta Jungtinės Karalystės konstitucinė „asimetrinio“ decentralizavimo sistema, atsižvelgiant į situaciją Škotijoje (kur Škotijos parlamentas turi teisę keisti bazinį JK pajamų mokesčio tarifą Škotijos mokesčių mokėtojų atžvilgiu iki 3 pensų nuo 1 svaro, netaikant centrinės vyriausybės kompensacijų ar subsidijų)(26), ir Šiaurės Airijoje (kur Šiaurės Airijos asamblėja turi teisę nustatyti mokesčius, kurie iš esmės skiriasi nuo likusioje Jungtinės Karalystės dalyje taikomų mokesčių) (27).

39.      Todėl, Jungtinės Karalystės teigimu, Komisija, prieš nuspręsdama kad, palyginti su nacionaliniais mokesčių tarifais, mažesni regioniniai mokesčių tarifai yra valstybės pagalba, turėjo įvertinti infra valstybės institucijos, nustačiusios šiuos sumažintus mokesčių tarifus, autonomijos laipsnį, atsižvelgiant į keletą veiksnių, įskaitant tai, ar mokesčius sumažinantį sprendimą priėmė regiono gyventojų išrinkta arba jiems atsakinga institucija ir ar už minėto sprendimo finansines pasekmes atsako regionas bei jos nėra padengiamos ar kompensuojamos iš kitų regionų ar centrinės vyriausybės lėšų ar subsidijų.

40.      Ispanijos Karalystė, taip pat įstojusi į bylą šalis Portugalijos Respublikos reikalavimams palaikyti, teigia, kad decentralizavimas yra valstybių narių konstitucinės sistemos dalis. Kadangi tiesioginių mokesčių politika ir toliau priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai, pritariant Komisijos teiginiams būtų neatsižvelgiama į konstitucinę struktūrą.

VI – Vertinimas

A –    Ar nagrinėjamas mokesčių sumažinimas laikytinas valstybės pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme?

41.      Dauguma šalių pateiktų argumentų buvo tiesiogiai susiję su Portugalijos Respublikos ieškinio pirmuoju pagrindu: ar nagrinėjamas mokesčių sumažinimas patenka į EB 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

42.      Apskritai byloje iškeltas kitas svarbus klausimas, nepatenkantis į šios bylos nagrinėjamą sritį: kokie principai taikomi vertinant, ar nacionalinių mokesčių tarifų pakeitimas tam tikroje valstybės narės geografinėje zonoje patenka į Bendrijos taisyklių, susijusių su valstybės pagalba, taikymo sritį?

43.      Teisingumo Teismas iki šiol savo praktikoje nėra atsakęs į šį klausimą(28). Todėl, mano nuomone, būtina nustatyti „testą“ ar vertinimo principus. Ši būtinybė atsiranda pirmiausia ir svarbiausia iš valstybių narių teisės į teisinį saugumą planuojant savo mokesčių sistemas. Iš tiesų nesant aiškaus kriterijaus, kada ribotoje geografinėje zonoje taikomi kitokie mokesčių tarifai patenka į EB 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, valstybės narės negali numatyti, kokiu atveju EB 88 straipsnio 3 dalis jas įpareigoja pranešti Komisijai apie planuojamą pakeisti mokesčio tarifą iki jo taikymo. Primintina, kad vadovaujantis 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, pareigos pranešti pažeidimo atveju priemonė laikoma „neteisėta pagalba“(29). Siekiant teisinio saugumo ir valstybės pagalbos nuostatų efektyvumo, yra būtina, kad nustačius aiškius vertinimo kriterijus valstybės narės iš anksto žinotų šios pareigos apimtį(30).

1.      Kada nacionalinio mokesčio tarifo pakeitimas ribotoje geografinėje zonoje laikomas valstybės pagalba?

a)      Bendrieji principai

44.      Tam, kad būtų pripažinta valstybės pagalba, mokestinė priemonė turi atitikti keturis EB 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, būtent:

–        priemonė „asmenims, kuriems ji skirta, suteikia pranašumą, palengvinantį įprastai jų biudžetą apsunkinančią mokesčių naštą.“(31) Įmonei taikomas sumažintas mokesčio tarifas visada atitinka šį kriterijų;

–        pranašumą suteikia „valstybė narė, panaudodama valstybės išteklius“. Sprendime Vokietija prieš Komisiją Teisingumo Teismas konstatavo, kad šis kriterijus įvykdomas, kai valstybės pajamos sumažėja regioninėms valdžios institucijoms sumažinus mokesčius(32);

–        priemonė, „palaiko tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą“, t. y. teikiama pasirinktinai taikoma pagalba. Priemonė neatitinka šio kriterijaus, kai valstybė narė gali įrodyti, kad ji yra pateisinama „sistemos pobūdžiu ar bendrąja jos schema“(33);

–        priemonė iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją ir turi poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

45.      Nustatant, kokia apimtimi ribotoje geografinėje zonoje taikomam mokesčių tarifui, kitokiam nei galiojantis nacionaliniame lygmenyje, taikoma EB 87 straipsnio 1 dalis, svarbiausia yra pasirinktinumo sąvoka. Priežastis yra akivaizdi. Pagal apibrėžimą šie kitokie tarifai yra taikomi tik tam tikroje valstybės narės teritorijos dalyje veikiančioms įmonėms. Jei, kaip teigia Komisija, visais atvejais atsparos tašku laikytume visą valstybės narės teritoriją, prima facie visi nacionalinio mokesčio tarifo skirtumai, taikomi geografiškai ribotoje valstybės narės zonoje būtų „geografiniu atžvilgiu“ laikomi pasirinktinai taikomais (priešingai „materialiniam“ pasirinktinumui, kai priemonė palaiko tam tikros pramonės srities ar ekonominio sektoriaus įmones). Šiuo atveju valstybės pagalbos taisyklės gali būti taikomos siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymą.

46.      Tačiau jei atsparos tašku laikytume tam tikrą geografinę zoną, visoms toje teritorijoje veikiančioms įmonėms vienodai taikomi kitokie mokesčių tarifai nebūtų laikomi „pasirinktinai taikomais“. Vienintelės Sutarties nuostatos, taikytinos šiuo atveju siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymą, yra EB 94 straipsnis, kuris nustato, kad bendru sutarimu gali būti derinamos valstybių narių nuostatos, tiesiogiai susijusios su bendrosios rinkos sukūrimu ir veikimu(34), bei (retai taikomi) EB 96–97 straipsniai, nustatantys valstybių narių ir Komisijos konsultavimosi galimybę ir veiksmus, kurių gali imtis Taryba, siekdama panaikinti valstybių narių nacionalinių nuostatų lemiamą konkurencijos sąlygų iškraipymą bendrojoje rinkoje.

47.      Esminis klausimas yra šis: kuriuo aspektu reikia remtis lyginant, ar ribotoje valstybės narės geografinėje zonoje taikomas mažesnis mokesčio tarifas, nei galiojantis nacionaliniu lygmeniu, „palaiko tam tikras įmones ar tam tikrų prekių gamybą“ EB 87 straipsnio 1 dalies prasme?

b)      Kada ribotoje geografinėje zonoje taikomas mažesnis mokesčio tarifas taikomas pasirinktinai?

48.      Nagrinėjant šį klausimą, visų pirma reikia atskirti nacionalinio mokesčio tarifo padidinimą tam tikroje valstybės narės geografinėje zonoje nuo jo sumažinimo.

49.      Kalbant apie nacionalinio mokesčio tarifo geografinėje zonoje padidinimą, jei ši zona apima nedidelę valstybės narės teritorijos dalį, tai laikytina, kaip buvo suformuluota byloje GIL Insurance pateiktoje mano išvadoje, „išskirtine našta“, taikoma toje zonoje, o ne pagalba mokesčių mokėtojams, kuriems pagal bendrąją schemą taikomas „mažesnis“ mokesčio tarifas(35). Tokiu atveju dėl minėtoje išvadoje nurodytų priežasčių nėra taikomos valstybės pagalbos taisyklės.

50.      Kalbant apie nacionalinio mokesčio tarifo sumažinimą geografinėje zonoje, reikia išskirti tris skirtingus atvejus.

51.      Pirmu atveju valstybės narės centrinė vyriausybė vienašališkai priima sprendimą sumažinti nacionalinio mokesčio tarifą apibrėžtoje geografinėje zonoje. Akivaizdu, kad ši priemonė yra pasirinktinai taikoma, nes sprendimą dėl jos priima viena institucija ir ji taikoma tik pastarosios kompetencijai priskirtos teritorijos daliai.

52.      Antru atveju visos tam tikro lygmens (regionų, apskričių ar kito) vietos valdžios institucijos turi įgaliojimus savo jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje priklausomai arba nepriklausomai nuo „nacionalinių“ mokesčių tarifų nustatyti mokesčių tarifus.

53.      Skundžiamame sprendime ir savo pareiškimuose Komisija pripažino, kad vietos valdžios institucijų įgyvendinant visoje jų jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje taikomus įgaliojimus priimtos priemonės nėra pasirinktinai taikomos EB 87 straipsnio 1 dalies prasme, net jei viena iš valdžios institucijų nustato mažesnius mokesčių tarifus nei kitos. Tokiu atveju, kai vietos valdžios institucijos turi teisę nustatyti mokesčių tarifus nepriklausomai nuo centrinės vyriausybės, visos teritorijos pasirinkimas referenciniu pagrindu siekiant nustatyti pasirinktinumą neturi prasmės. Pirmiausia „vidutinio nacionalinio mokesčio tarifo“ palyginimas su regiono mokesčio tarifu yra dirbtinis: iš tikrųjų, mokesčių tarifai veikiausiai skirsis atskiruose regionuose. Pasirinktinis taikymas tiesioginių mokesčių srityje iš esmės yra tas, kad mokestinė priemonė turi būti bendrosios mokesčių sistemos išimtis ar nukrypimas nuo jos(36). „Nukrypimo“ ir „išimties“ sąvokos turi konceptualią prasmę, tik kai egzistuoja visoje valstybės teritorijoje galiojanti „taisyklė“; tai neįmanoma, kai kiekviena vietos valdžios institucija turi autonominius įgaliojimus nustatyti savo mokesčių tarifus(37).

54.      Pagaliau trečiuoju atveju vietos valdžios institucijos patvirtina mažesnį už nacionalinį tarifą mokesčio tarifą, kuris taikomas tiktai jos valdomoje teritorijoje. Tuomet esminis klausimas yra, ar vietos valdžios institucija, priėmusi sprendimą dėl mokesčio tarifo sumažinimo, yra tikrai nepriklausoma nuo valstybės narės centrinės valdžios. Svarbu pabrėžti, kad „tikrai nepriklausoma institucija“ yra nepriklausoma institucine, procedūrine ir ekonomine prasmėmis. Kitaip tariant:

–        instituciškai nepriklausoma: sprendimą priima vietos valdžios institucija, konstitucine, politine ir administracine prasme nepriklausoma nuo centrinės vyriausybės;

–        procedūriškai nepriklausoma: sprendimą dėl mokesčio tarifo nustatymo priima vietos valdžios institucija pagal procedūrą, kurioje tiesiogiai negali dalyvauti centrinė vyriausybė, o vietos valdžios institucija neprivalo atsižvelgti į valstybės interesą;

–        ekonomiškai nepriklausoma: tam tikrame regione taikomas mažesnis mokesčio tarifas neturi būti centrinės vyriausybės kryžmiškai subsidijuota ar kompensuota, o jos ekonomines pasekmes turi prisiimti pats regionas(38). Tokiu atveju sprendimas dėl mokesčių mokėtojų apmokestinimo būdo ir mokesčio dydžio priklauso regioninės vyriausybės politikos prerogatyvai. Nuo jos priimamų sprendimų tiesiogiai priklauso vyriausybės skiriami pinigai, pavyzdžiui, viešųjų paslaugų teikimui ir infrastruktūros plėtrai. Pavyzdžiui, pasirinkusi „apmokestink ir išleisk” požiūrį, regioninės valdžios vykdomoji institucija gali nustatyti aukštesnius mokesčius ir skirti daugiau lėšų viešųjų paslaugų teikimui arba gali nuspręsti sumažinti mokesčius ir atitinkamai sumažinti viešojo sektoriaus finansavimą. Kai mokesčio sumažinimo pasekmės nėra kompensuojamos centrinės vyriausybės, regioninės valdžios institucijų vykdoma politika turi tiesioginę įtaką infrastruktūrai ir regione veikiančių įmonių verslo aplinkai. Tame regione veikiančių įmonių negalima lyginti su įmonėmis, veikiančiomis kituose regionuose, nes skiriasi ekonominė ir teisinė aplinka.

55.      Jei esant visiems šiems autonomijos požymiams vietos valdžios institucija nusprendžia nustatyti mokesčio tarifą, kuris yra mažesnis už nacionalinį mokesčio tarifą, jų sprendimo negalima laikyti „pasirinktinai taikomu“ EB 87 straipsnio 1 dalies prasme. Tokiu atveju nėra tinkamas Komisijos požiūrio pagrindas, kad „nustatant ekonomines ir politines įmonių veiklos sąlygas“ „pagrindinį vaidmenį“ atlieka valstybių narių centrinės valdžios institucijos(39).

56.      Tačiau jei nėra bent vieno iš autonomijos požymių, mokesčio tarifo sumažinimas, mano nuomone, turi būti laikomas taikomu pasirinktinai EB 87 straipsnio 1 dalies prasme.

57.      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kokius principus laikau esminiais vertinant, ar mokesčių sumažinimas tam tikrame regione laikytinas „pagalba“. Išsamumo dėlei pravartu trumpai pakomentuoti tris per šį procesą Komisijos pateiktus teiginius.

58.      Pirma, aplinkybės, jog mokesčių sumažinimas tam tikrame regione iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją Bendrijoje, iš esmės pakanka, kad sumažinimas atitiktų pasirinktinumo kriterijų(40). Tačiau, kaip jau minėjau, valstybės pagalbos taisyklės yra tik viena iš keleto priemonių, kuriomis Sutartis įgalioja Bendriją imtis priemonių sumažinti konkurencijos iškraipymą, vadovaujantis EB 3 straipsnio g punktu. Valstybės pagalbos taisyklės taikomos pasirinktinai taikomoms priemonėms, o EB 94 ir 96–97 straipsniai gali būti pasitelkti siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymą dėl mokestinių priemonių, kurioms netaikomos valstybės pagalbos taisyklės, kaip aptariau savo išvadose, pateiktose bylose GIL Insurance(41) ir Streekgewest Westelijk Noord-Brabant(42). Komisija klaidingai neatsižvelgia į konceptualius minėtų nuostatų skirtumus, teigdama, kad reikia atsižvelgti tik į tai, ar mokesčių sumažinimas tam tikrame regione iškraipo konkurenciją(43).

59.      Antra, Komisija teigia, kad tvirtinant, jog mokesčių sumažinimas tam tikrame regione nepatenka į EB 87 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, valstybės narės būtų skatinamos apeiti valstybės pagalbos taisykles pakeičiant vidinį kompetencijos mokesčių srityje pasidalijimą savo teritorijose(44). Iš pateikto paaiškinimo aišku, kad vien įgaliojimų nustatyti mokesčius formalaus suteikimo regioninėms vietos valdžios institucijoms, laikantis centrinės vyriausybės nustatytų sąlygų, nesuteikiant išnagrinėtos tikros nepriklausomo sprendimų priėmimo teisės, nepakanka, kad priemonė nebebūtų priskiriama EB 87 straipsnio 1 dalies reguliavimo sričiai. Tai, kad EB 87 straipsnio 1 dalyje neapsiribojama formaliu požiūriu, pagrindžia formuluotė „bet kokia forma“ ir įtvirtina Teisingumo Teismas, pavyzdžiui, sprendime Italija prieš Komisiją(45), ir pastarojoje generalinio advokato A. Saggio išvadoje, pateiktoje byloje Juntas Generales de Guipúzcoa(46).

60.      Kita vertus, jei vietos valdžios institucija turi tikrą (mano nurodyta prasme) autonomiją centrinės vyriausybės atžvilgiu, nėra loginio ar teorinio pagrindo atskirti „simetrinį“ mokestinių įgaliojimų perdavimą vietos valdžios institucijoms (antrasis aptartas atvejis), kai visos vietos valdžios institucijos turi tuos pačius autonominius mokestinius įgaliojimus, nuo „asimetrinio“ mokestinių įgaliojimų perdavimo (trečiasis aptartas atvejis), kai ne visos, o tik kai kurios vietos valdžios institucijos turi autonominius mokestinius įgaliojimus. Kaip pažymi Jungtinė Karalystė, valstybės narės regiono, kuriam bus suteikti mokestiniai įgaliojimai, nustatymas akivaizdžiai priskirtinas konstitucinės politikos sričiai; jis priklauso nuo unikalių regiono istorinių ir ekonominių aplinkybių. Jei sprendimas dėl mokesčių tarifo yra tikrai autonominio pobūdžio, jam nėra taikomos valstybės pagalbos taisyklės.

61.      Teisinis saugumas buvo paskutinis Komisijos argumentas, kurį ji pateikė, ginčydama mokesčių sumažinimą regionuose, tam tikrais atvejais nepatenkantį į 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Komisija pabrėžia, kad valstybės narės, kurios vadovaujantis 87 straipsnio 1 dalimi įpareigotos pranešti Komisijai apie priemones, kurių imasi, turi iš anksto žinoti tikslią informavimo pareigos apimtį.

62.      Todėl šiuo klausimu, pažymėtina, kad, kaip buvo nagrinėta, galiojantis teisinio saugumo reikalavimas pats savaime nepateisina 87 straipsnio 1 dalies taikymo srities išplėtimo. Iš tiesų, valstybės pagalbos sąvoka jau (dabar) apima amorfinę sampratą, būtent pateisinimą „sistemos pobūdžiu ir bendrąja jos schema“.

63.      Išdėstęs atrankinio taikymo kriterijaus taikymo mokesčio sumažinimui tam tikrame regione principus, šiuos principus pritaikysiu šiai bylai.

2.      Ar mokesčio tarifo sumažinimas šioje byloje yra valstybės pagalba?

64.      Pateikdama argumentus dėl teisinės klaidos taikant 87 straipsnio 1 dalį Portugalijos Respublika apsiribojo argumentais dėl teisinės klaidos taikant 87 straipsnio 1 dalį pasirinktinumo ir pateisinimo mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendrąja jos schema klausimais. Todėl nebūtina nagrinėti, ar mokesčių sumažinimas buvo panaudojant valstybės išteklius suteiktas pranašumas, kuris galėjo iškraipyti konkurenciją.

65.      Visų pirma nagrinėsiu, ar mokesčių sumažinimas atitinka atrankinį taikymo kriterijų pagal mano pateiktą analizę.

66.      Mano požiūriu, atsakymas turi būti teigiamas.

67.      Portugalijos Konstitucijoje Azorai iš tiesų pripažinti autonominiu regionu, turinčiu atskirą politinį ir administracinį statusą ir savo valdymo institucijas. Be to, jų institucijos yra įgaliotos įgyvendinti fiskalinę kompetenciją ir turi teisę pritaikyti nacionalines fiskalinių teisės aktų nuostatas prie regiono specifinių savybių, šiuos įgaliojimus įgyvendina pagal Įstatyme Nr. 13/98 ir Dekrete Nr. 2/99/A nustatytas sąlygas. Todėl galima daryti išvadą, kad sprendimas dėl ginčijamo mokesčių sumažinimo buvo priimtas instituciškai autonominiu būdu.

68.      Tačiau, mano požiūriu, sprendimas nebuvo priimtas tikros procedūrinės ir ekonominės autonomijos sąlygomis mano jau aprašyta prasme.

69.      Kalbant apie procedūrinę autonomiją, Portugalijos Respublika savo reikalavimuose pažymėjo, kad mokesčiai buvo sumažinti taikant perskirstymo principą, kuris įtvirtintas Portugalijos Konstitucijoje, ir ypač nacionalinio solidarumo principą, kuris įtvirtintas Įstatymo Nr. 13/98 4 straipsnio 1 dalyje, t. y. siekiant užtikrinti regionų lygybę, visoje valstybės teritorijoje taikomas grįžtamumo principas, kuris skirtas užtikrinti reikiamo lygio viešųjų paslaugų teikimą ir privačią veiklą. Šio įstatymo 5 straipsnis apibrėžia valstybės ir autonominių regionų bendradarbiavimo principus siekiant nacionalinio solidarumo.

70.      Mano manymu, aplinkybė, kad ginčijamas sumažinimas buvo nustatytas remiantis nacionalinio solidarumo principu, paneigia tikrosios procedūrinės autonomijos principą mano apibūdinta prasme. Kitaip tariant, šis principas įpareigoja regionines valdžios institucijas ir centrinę vyriausybę bendradarbiauti perskirstant išteklius visoje Portugalijos teritorijoje.

71.      Panašiai, kalbant apie ekonominę autonomiją, Įstatymo Nr. 13/98 5 straipsnis apibrėžia, kad finansų srityje įgyvendinant nacionalinio solidarumo principą reikalingos biudžeto lėšos(47) ir valstybė privalo bendradarbiauti su autonominių regionų institucijomis, kad būtų užtikrinama ekonominė plėtra ir išlyginti jos netolygumai. Toliau šie principai pritaikyti Įstatymo Nr. 13/98 10 straipsnyje, kuris autonominiams regionams suteikia teisę gauti tam tikrą valstybės fiskalinių pajamų dalį. Be to, Portugalijos Respublika neįrodė (ir nemėgino įrodyti), kad Azorai iš valstybės negauna išlyginamojo finansavimo, skirto kompensuoti dėl mokesčių sumažinimo sumažėjusias mokestines pajamas. Iš tikrųjų, ši aplinkybė yra nesuderinama su mokesčių sumažinimo pagrindu – Azorų regiono izoliacijos nulemtų ekonominės plėtros netolygumų sumažinimu: įmonių pelno mokesčio sumažinimas 30 % nesant atitinkamos Portugalijos valstybės kompensacijos trukdys įgyvendinti minėtą tikslą.

72.      Todėl, mano požiūriu, ginčijamas Azorų regioninės asamblėjos sprendimas sumažinti mokesčius nebuvo priimtas nepriklausomai nuo Portugalijos vyriausybės, kaip numato EB 87 straipsnio 1 dalis. Todėl mokesčio sumažinimas turi būti pripažintinas taikomu pasirinktinai ir gali būti pateisinamas mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendrąja jos schema.

73.      Šiuo klausimu Portugalijos vyriausybė teigia, kad nagrinėjamas mokesčių sumažinimas yra pateisinamas mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendrąja jos schema, nes jis atsiranda iš Portugalijos Konstitucijoje įtvirtintų perskirstymo tikslų, kuriais siekiama sumažinti dideles struktūrines problemas, patiriamas Azoruose veikiančių įmonių.

74.      Šiuo atžvilgiu, nors Teisingumo Teismo ar Komisijos praktika aiškiai neapibrėžė pateisinimo „mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendrąja jos schema“ ribų, toliau nurodytos aplinkybės yra aiškios.

75.      Pirma, šio pateisinimo įrodinėjimo našta tenka valstybei narei(48).

76.      Antra, pateisinimo esmė yra ta, kad mokesčių sistemos taikymo išimtys turi „atsirasti tiesiogiai iš pagrindinių atitinkamos valstybės narės mokesčių sistemos principų“(49). Šiuo požiūriu yra atskirti „išoriniai“ mokesčių sistemos tikslai, pavyzdžiui, socialiniai ar regioniniai tikslai, kuriais priemonės negali būti pateisinamos, ir „iš pačios mokesčių sistemos kylantys tikslai“, pavyzdžiui, mokesčių surinkimo efektyvumas ir progresyviniai mokesčiai(50). Akivaizdu, kad dėl to šio testo pritaikymas priklauso nuo nagrinėjamos mokesčių sistemos specifinių tikslų.

77.      Mano požiūriu, Portugalijos Respublika šioje byloje neįvykdė įrodinėjimo pareigos. Nors, kaip ir progresyvių mokesčių atveju, Azoruose įvykdyto mokesčių sumažinimo tikslas gali būti pajamų perskirstymas tarp turtingesnių ir neturtingų regionų, tai buvo pasiekta panaudojant regione taikomą kitais atvejais taikomos Portugalijos mokesčių sistemos išimtį, o ne pritaikius bendrąsias nacionalinės mokesčių sistemos taisykles. Remiuosi panašiu Pirmosios instancijos teismo sprendimu Diputación Foral de Álava byloje, kurioje buvo nagrinėjama mokestinė pagalba, suteikta sumažinus įmonių mokesčio bazę tam tikrose Ispanijos provincijose(51). Atmesdamas ieškovų argumentą, kad provincijoje galiojanti mokesčių sistema remiasi Ispanijos Konstitucija ir yra pateisinama investicijų skatinimo ir naujų darbo vietų kūrimo tikslu, Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „tai, jog Ispanijos Konstitucija Baskijos autonomijos institucijoms suteikė tam tikrus mokestinius įgaliojimus, nereiškia, jog mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendrąja jos schema galima pateisinti visokį ir bet kokį jų nustatytą mokestinį pranašumą“(52). Būtent „priemonės įgyvendinimu siekiamas ekonominis tikslas nesuteikia pagrindo jos nelaikyti valstybės pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme <...>“(53).

78.      Taip pat šioje byloje, kaip pripažino Portugalijos Respublika, mokesčių sumažinimu siekiama visų pirma kompensuoti dėl Azorų struktūrinių problemų įmonių patiriamus sunkumus. Nors į šį tikslą galima atsižvelgti vertinant, ar valstybės pagalbai taikoma EB 87 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, tai nėra galiojantis pateisinimas, pagrįstas Portugalijos mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendrąja jos schema.

79.      Dėl šių priežasčių Teisingumo Teismas turėtų atmesti Portugalijos Respublikos apeliacinio skundo pagrindą, kuriuo yra ginčijamas Komisijos sprendimas pripažinti nagrinėjamą mokesčių sumažinimą valstybės pagalba.

B –    Pareiga motyvuoti

80.      Portugalijos Respublika antruoju skundo pagrindu teigia, kad Komisija nepakankamai motyvavo savo išvadas skundžiamo sprendimo 24 punkto 3 dalyje, kurioje teigiama, jog tariama valstybės pagalba iškraipė ar galėjo iškraipyti konkurenciją Bendrijoje.

81.      Šis argumentas nėra įtikinantis. Iš tikrųjų, Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog „net jei iš pačių aplinkybių, kuriomis buvo suteikta pagalba, akivaizdu, kad ji gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją, Komisija privalo bent jau nurodyti šias aplinkybes sprendimo motyvuojamojoje dalyje“(54). Mano požiūriu, Komisija skundžiamame sprendime įvykdė šią pareigą. Komisija, išsamiai aprašiusi mokesčių sumažinimo pobūdį ir apimtį(55), Azorų geografines, ekonomines ir kitas sąlygas(56), skundžiamame sprendime tinkamai pagrindė išvadą, kad mokesčių sumažinimas gali iškraipyti konkurenciją ir turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai. Ypač atsižvelgiant į nagrinėjamo mokesčių sumažinimo plačią sektorinę taikymo sritį (apimančią visus ekonominės veiklos dalyvius, fizinius ir juridinius asmenis, kurie yra Azorų mokesčių mokėtojai) ir mokesčio sumažinimo dydį (30 % nuo įmonių pelno mokesčio), aš nemanau, kad Komisija viršijo savo teises, kai remdamasi šiomis aplinkybėmis konstatavo, jog bent kelios įmonės, kurioms sumažintas mokestis, vykdo veiklą, apimančią prekybą tarp valstybių narių, ir šiai tarpusavio prekybai galėjo būti padaryta įtaka(57).

82.      Be to, gana nedidelė Azorų užimama teritorija nėra čia svarbi. Teisingumo Teismas ne kartą yra pripažinęs, kad „jei pagalba santykinai nedidelė ar santykinai nedidelė ją gaunanti įmonė, savaime nereiškia, kad ji negali turėti poveikio prekybai tarp Bendrijos narių“(58).

83.      Todėl, mano nuomone, Portugalijos vyriausybės nurodytas antrasis pagrindas, susijęs su nepakankamu motyvavimu, turi būti atmestas.

C –    Akivaizdi vertinimo klaida taikant EB 87 straipsnio 3 dalies a punktą finansinių paslaugų ir paslaugų grupių viduje teikimui

84.      Paskutiniuoju pagrindu Portugalijos vyriausybė tvirtina, kad Komisija, pažeisdama EB 299 straipsnio 2 dalį, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė gero administravimo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus taikydama EB 87 straipsnio 3 dalies a punktą, šioje nuostatoje numatytos išimties netaikydama aptariamam mokesčių tarifų sumažinimui, kai jis taikomas finansinę arba „paslaugų teikimo grupės viduje“ rūšies veiklą vykdančioms įmonėms. Portugalijos Respublikos teigimu, įmonės, vykdančios veiklą finansų sektoriuje, negali būti skirtingai traktuojamos, nes dėl Azorų regiono geografinių savybių jos gali patirti tokių pačių papildomų išlaidų.

85.      Vertinant šį teiginį, visų pirma pažymėtina, kad Komisija turi plačią diskreciją vertindama, ar priemonė yra suderinama su bendrąja rinka pagal vieną iš EB 87 straipsnio 1 dalyje numatytų išimčių, nes jos sprendimuose pateikiami sudėtingi ekonominiai ir socialiniai vertinimai. Todėl tikrindamas sprendimo pagrįstumą Teisingumo Teismas turi apsiriboti patikrinimu, ar Komisija neviršijo savo diskrecijos, t. y. ar ji nepadarė akivaizdžios faktinių aplinkybių vertinimo klaidos ar jų neiškraipė, netinkamai nepasinaudojo savo įgaliojimais ar nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis(59).

86.      Atsižvelgdamas į tai toliau patikrinsiu, ar galima taikyti 87 straipsnio 3 dalies a punkte numatytą išimtį. Komisijos Regioninės pagalbos gairėse nustatyta, kad iš principo yra draudžiama einamoji pagalba, t. y. pagalba, skirta įmonės einamosioms išlaidoms sumažinti, įskaitant mokesčių sumažinimą. Vis dėlto išimtiniu atveju tokia pagalba gali būti suteikta regionams pagal EB 87 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytą išimtį, kuri numato, kad pagalba „turi būti pateisinama įnašu į regiono plėtrą, o jos pobūdis bei lygis turi būti proporcingi papildomoms išlaidoms, kurias ja siekiama kompensuoti“(60). Gairėse taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis EB 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose numatyta išimtimi, gali būti leidžiama valstybės pagalba atokiausiems regionams, kuri „iš dalies prisideda prie papildomų transporto išlaidų, padengiamų ypatingomis aplinkybėmis“(61). Tačiau valstybė narė privalo pagrįsti minėtų veiksnių nulemtų papildomų išlaidų dydį.

87.      Šioje byloje Komisija padarė išvadą, kad išimtis neapima finansinių ir grupės viduje teikiamų paslaugų, po to, kai pripažino, kad, atsižvelgiant į EB 299 straipsnio 2 dalies kontekstą, dėl nedidelės regioninės rinkos ir Azorų geografinės padėties jose veikiančių įmonių galimybės sutaupyti buvo ribotos, be to, jos patyrė didelių papildomų gamybos ir patekimo į rinką išlaidų(62). Šiais faktoriais pagrįsta analizė leido Komisijai padaryti išvadą, kad EB 87 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta išimtis apima nefinansine veikla užsiimančias įmones.

88.      Kaip pažymi Portugalijos vyriausybė, Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, buvo pasiruošusi priimti visų pagal sektorius nesuskirstytų regiono įmonių papildomų išlaidų įrodymus; o finansinio sektoriaus atžvilgiu Komisija reikalavo „skaičiais išreikštų duomenų, kurie leistų objektyviai apskaičiuoti finansų veikla užsiimančių įmonių, esančių mokesčių mokėtojomis Azoruose, papildomų išlaidų dydį“, kurio Portugalijos vyriausybė negalėjo pateikti.

89.      Tačiau aš nemanau, kad ši Komisijos pozicija buvo akivaizdi vertinimo klaida. Kaip jau buvo minėta, valstybė narė privalo įrodyti, kad ginčijama pagalba buvo pateisinama ir proporcinga regiono įmonių patiriamoms papildomoms išlaidoms. Kadangi Komisija priėmė sprendimą atsižvelgti į visų sektorių duomenis, o ne finansų veiklos nevykdančių įmonių duomenis, iš esmės ji negalėjo reikalauti atskiro konkretaus finansinio sektoriaus išlaidų įrodymo – ypač kai Portugalijos pateiktas ekonometrinis tyrimas parodė, jog šios išlaidos neapima finansų sektoriaus. Portugalijos vyriausybė neneigia, kad per Komisijos tyrimą ji nepateikė tokio atskiro įrodymo(63).

90.      Dėl šių priežasčių trečiasis Portugalijos Respublikos pateikto skundo pagrindas yra atmestinas.

VII – Išvada

91.      Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, aš manau, kad Teisingumo Teismas turėtų:

1.      Atmesti visą pateiktą ieškinį dėl 2002 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimo 2003/442/EB dėl schemos, pritaikančios nacionalinę mokesčių sistemą atsižvelgiant į specifines Azorų autonominio regiono savybes, dalies, pagal kurią yra sumažinami pajamų ir įmonių pelno mokesčio tarifai panaikinimo.

2.      Nurodyti Portugalijos Respublikai padengti Komisijos išlaidas ir

3.      Nurodyti į bylą įstojusioms šalims padengti savo išlaidas.

1 – Originalo kalba: anglų.

2 – Sprendimas dėl schemos, pritaikančios nacionalinę mokesčių sistemą atsižvelgiant į specifines Azorų autonominio regiono savybes, dalies, pagal kurią yra sumažinamas pajamų ir įmonių pelno mokesčio tarifas (OL L 150, p. 52, toliau – sprendimas).

3 – OL C 384, 1998, p. 3.

4 – OL C 74, 1998, p. 6, po pakeitimo.

5 – Konstitucijos 225–234 straipsniai.

6 – 227 straipsnio 1 dalies a, b, c, ir i punktai.

7 – 227 straipsnio 1 dalies d punktas.

8 – 227 straipsnio 1 dalies g, r ir s punktai.

9 – 227 straipsnio 1 dalies h, j ir q punktai.

10 – Sprendimo 24 punktas.

11 – Sprendimo 24 punktas.

12 – Sprendimo 24 punktas, kuriame cituojamas pranešimo dėl tiesioginių mokesčių 17 punktas.

13 –      Komisija šiuos teiginius pagrindė keletu savo priimtų sprendimų, taip pat 2000 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimu Vokietija prieš Komisiją (C-156/98, Rink. p. I-6857).

14 – Sprendimo 31 punktas.

15 – Sprendimo 36 punktas.

16 – Šioje studijoje pateikti įrodymai apima: a) 1083 pavyzdinių įmonių, kurios yra įmonių pelno mokesčio mokėtojos, iš kurių 100 buvo Azoruose veikiančios įmonės, tyrimą, kuris, Portugalijos teigimu, įrodė, kad pagal visus panaudotus kriterijus (t. y. pardavimo pelningumą, finansinę nepriklausomybę, bendrąjį mokumą ir akcijų pelningumą) Azoruose veikiančių įmonių rodikliai buvo daug žemesni nei Portugalijos žemyne veikiančių įmonių; b) tų pačių įmonių ekonometrinį tyrimą, paremtą 1997 m. duomenimis, kuriame nustatyta, kad esant vienodiems rodikliams Azoruose veikiančių įmonių pelnas vidutiniškai buvo 33,6 % mažesnis nei likusių įmonių.

17 – Komisija pažymėjo, kad Portugalijos institucijos įsipareigojo per tinkamą laiką jai pranešti apie bet kokią schemą, pritaikančią nacionalinę mokesčių sistemą specifinėms Azorų regiono sąlygoms po 2006 m. gruodžio 31 d., kai pasibaigs regioninės pagalbos planas (sprendimo 38 punktas).

18 – Sprendimo 39 punktas.

19 – Kaip nagrinėjama Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių statistinės klasifikacijos (NACE 1.1 red.). J sekcijoje (65, 66 ir 67 kodai).

20 – Veikla, kurios ekonominis pagrindas yra paslaugų teikimas tai pačiai grupei priklausančioms įmonėms, pavyzdžiui, koordinuojančių, finansinių ar distribucijos centrų veikla (kaip nurodyta Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių statistinės klasifikacijos (NACE 1.1 red.) K sekcijos 74 kode).

21 – Komisija pridūrė, kad neigiamas sprendimas dėl pagalbos schemos neatmeta galimybės, jog tam tikras schemos suteiktas pranašumas savo ruožtu gali būti pripažintas ne pagalba ar su bendrąja rinka suderinama valstybės pagalba: sprendimo 43 punktas.

22 – Šiuo klausimu Portugalijos Respublika, siekdama pabrėžti Azorų regiono ypatingą padėtį, nurodo ekonometrinį tyrimą, kurį ji pateikė Komisijai, ir 1999 m. lapkričio 13 d. Europos politikos studijų centro tyrimą.

23 – 2000 m. vasario 16 d. Nutartis Juntas Generales de Guipúzcoa ir Diputación Foral de Guipúzcoa (C-400/97, C-401/97 ir C-402/97, Rink. p. I-1073).

24 – 2002 m. kovo 7 d. Sprendimas Italijaprieš Komisiją (C-310/99, Rink. p. I-2289) ir 2003 m. liepos 24 d. Sprendimas Altmark TransirRegierungspräsidium Magdeburg (C-280/00, Rink. p. I-7747, 77–81 punktai).

25 – Peter Ludlow, Vítor Martins ir Jorge Núñez Ferrer. „Establishing suitable strategies to improve sustainable development in the Portuguese ultraperipheral regions of Madeira and the Azores“, EPSC.

26 – 1998 m. Scotland Act, p. 73.

27 – Žr. 1998 m. Northern Ireland Act, 47 straipsnio 1 dalį p. 4 ir 2 priedo 9 dalį; 1973 m. Northern Ireland Constitution Act 36 straipsnį p. 2 ir 2 priedo B dalį; 1920 m. Government of Ireland Act p. 21.

28 – Generalinis advokatas A. Saggio 23 išnašoje minėtoje išvadoje nutartyje Juntas Generales de Guipúzcoa ir kt. labiausiai nagrinėjo šį klausimą. Ši byla buvo susijusi su Baskijai (Ispanija) taikomų fiskalinių priemonių, skirtų skatinti investicijas ir ekonominę veiklą, suderinamumu su Sutartimi. Vis dėlto generalinis advokatas padarė išvadą, kad tai buvo „trumpalaikės priemonės, kuriomis siekiama pagerinti bendrovių, kurių atžvilgiu jos taikomos, konkurencingumą“ (38 punktas), todėl jis nesuformulavo bendrųjų geografiškai apribotų mokesčių skirtumų analizės bendrųjų principų. Ieškinys buvo atsiimtas iki galutinio sprendimo priėmimo.

29 – OL L 83, p. 1.

30 – Pridurčiau, kad, be pareigos pranešti taikymo srities nustatymą, valstybės pagalbos samprata neabejotinai apima kitą svarbią praktinio taikymo sritį: jei mokesčių skirtumai priskiriami „pagalbai“, valstybė narė turi įrodyti, kad valstybės pagalbai taikoma 87 straipsnio 3 dalies a arba c punkto išimtis, kaip nurodyta Komisijos Regioninės pagalbos gairėse.

31 – Pranešimo apie tiesioginius mokesčius 9 punktas.

32 – Dėl bendrojo mokesčių tarifo sumažinimo žr. 2001 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Adria WienPipeline ir Wietersdorfer & Peggauer Zementwerke (C-143/99, Rink. p. I-8365, 38 ir 39 punktai); dėl regioninio mokesčių tarifų sumažinimo žr. 1987 m. spalio 14 d. Sprendimą Vokietija prieš Komisiją (248/84, Rink. p. 4013, 17 punktas): „<...> Tai, kad federacijos dalis ar regioninė institucija, o ne federalinė ar centrinės valdžios institucija nustatė pagalbos programą, nedraudžia taikyti Sutarties 92 straipsnio 1 dalies, jei yra įvykdytos joje numatytos sąlygos. Iš tiesų ši nuostata, numatanti, kad „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba“ taikoma visai iš valstybinių išteklių finansuojamai pagalbai.“ (17 punktas).

33 – Žr. 1974 m. liepos 2 d. Sprendimą Italijaprieš Komisiją (173/73, Rink. p. 709) ir Pranešimo dėl tiesioginių mokesčių 12 punktą.

34– Dėl kilusių sunkumų siekiant bendro sutarimo dėl Komisijos pasiūlyto tiesioginių mokesčių reguliavimo iki šiol vadovaujantis šiuo straipsniu buvo suderinta labai nedaug sričių.

35 – Generalinio advokato L. A. Geelhoed išvada byloje GIL Insurance ir kt. (2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas, C-308/01, Rink. p. I-4777).

36 – Taigi, Komisija Pranešimo dėl tiesioginių mokesčių 16 punkte nurodė, kad „pagrindinis 92 straipsnio 1 dalies mokestinėms priemonėms kriterijus yra tas, kad jos turi nustatyti tam tikroms valstybės narės įmonėms palankias mokesčių sistemos taikymo išimtis. Todėl pirmiausia reikia nustatyti taikytiną bendrąją sistemą.“

37 – Ši prielaida yra numanoma iš minėto sprendimo Adria WienPipeline ir Wietersdorfer & Peggauer Zementwerke, kuriame Teisingumo Teismas konstatavo, kad „reikia atsakyti į vienintelį klausimą, ar tam tikroje įstatymais nustatytoje schemoje valstybės taikoma priemonė palaiko tam tikras įmones ar tam tikrų prekių gamybą Sutarties 92 straipsnio 1 dalies prasme, palyginti su kitomis įmonėmis, esančiomis panašioje teisinėje ir faktinėje padėtyje, atsižvelgiant į nagrinėjamos priemonės tikslą.“

38 – Pavyzdžiui, kaip teigė Jungtinė Karalystė, pagal 1998 m. Scotland Act ir po referendumo, susijusio su šiuo klausimu, perleidus Škotijai įgaliojimus nustatyti mokesčius, Škotijos parlamentas įgijo teisę sumažinti ar padidinti Škotijos mokesčių mokėtojams taikomą Jungtinės Karalystės bazinį pajamų mokesčio tarifą iki trijų pensų nuo vieno svaro. Įgyvendinant šį įgaliojimą, Jungtinės Karalystės centrinė vyriausybė nekompensuoja ir neteikia subsidijų. Tokiu atveju Škotija prisiima mokesčių tarifų pakeitimo finansinę riziką.

39 – Sprendimo 26 punktas.

40 – Komisija iš esmės remiasi 33 išnašoje minėto sprendimo Italijaprieš Komisiją, 173/73, 13 punktu.

41 – 35 išnašoje minėtas sprendimas GIL Insurance ir kt. prieš Komisiją, C-308/01.

42 – 2004 m. kovo 4 d. generalinio advokato išvada byloje Streekgewest Westelijk Noord-Brabant, C-174/02, Rink. p. I-0000.

43 – Be to, kaip pažymėjo Jungtinė Karalystė, jei „pagalbos“ buvimą nulemtų tik konkurencijos iškraipymo kriterijus, tai apimtų atvejus, kai vienodus mokestinius įgaliojimus turi visos atitinkamo lygmens vietos valdžios institucijos, o tai, Komisijos požiūriu, nėra valstybės pagalba.

44 – Žr. generalinio advokato A. Saggio pastabų 23 išnašoje minėtoje byloje Juntas Generales de Guipúzcoair kt. 37 punktą.

45 – Žr. 33 išnašoje minėto sprendimo Italijaprieš Komisiją 13 punktą, kuriame Teisingumo Teismas atmetė Italijos argumentą, jog, atsižvelgiant į tariamą socialinių rinkliavų sumažinimo tekstilės pramonės įmonėms visuomeninį tikslą, sumažinimas nepatenka į dabartinio EB 87 straipsnio taikymo sritį, ir pažymėjo, kad „92 straipsnyje nagrinėjamas valstybės įsikišimas yra skiriamas jo pasekmių, bet ne tikslų ar priežasčių pagrindu.“

46 – 23 išnašoje minėto sprendimo Juntas Generales de Guipúzcoa ir DiputaciónForal de Guipúzcoa 37 punktas: „Ta aplinkybė, kad nagrinėjamus teisės aktus priėmė regioninės valdžios institucijos, turinčios nacionalinės teisės aktų joms suteiktą išimtinę kompetenciją, <...> yra tik formos klausimas, todėl ja nepateisinamas įmonių, kurioms taikomos provincijos įstatymai, diskriminacinis traktavimas.“

47 – Įstatymo Nr. 13/98 5 straipsnio 2 dalis.

48 – Pranešimo dėl tiesioginių mokesčių 23 punktas.

49 – Ten pat, 16 punktas.

50 – Ten pat, 26 punktas.

51 – 2002 m. spalio 23 d. Sprendimas Diputación Foral de Álava (T-346/99–T-348/99, Rink. p. II-4259).

52 – Ten pat, 62 punktas.

53 – Ten pat, 63 punktas.

54 – Žr. 1988 m. birželio 7 d. Sprendimo Graikijaprieš Komisiją (57/86, Rink. p. 2855, 15 punktą); 1996 m. spalio 24 d. Sprendimo Vokietija ir kt.prieš Komisiją (C-329/93, C-62/95 ir C-63/95, Rink. p. I-5151) 52 punktą ir 13 išnašoje minėto sprendimo Vokietijaprieš Komisiją 98 punktą.

55 – Žr., pavyzdžiui, sprendimo 7–9 punktus.

56 – Žr., pavyzdžiui, sprendimo 36–37 punktus (nors šis apibūdinimas buvo priimtas vertinant suderinamumą su bendrąja rinka pagal 87 straipsnio 3 dalies a punktą.)

57 – Taip pat žr. 24 išnašoje minėtą neseniai Teisingumo Teismo priimtą sprendimą Italijaprieš Komisiją, (C-310/99, Rink. p. I-2289, 88 ir 89 punktai). Šiame sprendime Teisingumo Teismas pripažino, kad Komisija įvykdė pareigą motyvuoti savo išvadą dėl galimo konkurencijos iškraipymo priėmus sprendimą suteikti valstybės pagalbą, abstrakčiai paaiškinusi, jog šis aktas suteikė pastebimą pranašumą jo adresatams, palyginti su jų konkurentais, ir tikėtina, kad jis suteikė naudos tam tikroms įmonėms, vykdančioms prekybą tarp valstybių narių. Teisingumo Teismo požiūriu, Komisija „neprivalėjo pateikti išsamesnių pagrindžiančių motyvų.“

58 – 24 išnašoje minėto sprendimo Italijaprieš Komisiją 86 punktas; 1994 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Ispanijaprieš Komisiją (C-278/92 – C-280/92, Rink. p. I-4103), 42 punktas.

59 – Žr., pavyzdžiui, 1993 m. birželio 15 d. Sprendimo Matra prieš Komisiją, (C-225/91, Rink. p. I-3202) 24 punktą.

60 – Regioninės pagalbos gairių 4.15 punktas.

61 – Ten pat, 4.16 punktas.

62 – Sprendimo 36 punktas.

63 – Žr. sprendimo 18 punktą, kuriame teigiama, kad „Portugalijos valdžios institucijos <...> prisidėjo prie finansinio sektoriaus įmonių neįtraukimo į pavyzdinį sąrašą, nepateikdamos statistinių duomenų apie minėtą sektorių, tuo pripažindamos negalėjimą vienareikšmiai įrodyti, jog nagrinėjamas mokesčių sumažinimas šioje veiklos srityje savo pobūdžiu ir dydžiu galėjo išspręsti specifines Azorų regiono problemas.“