Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

GENERALINĖS ADVOKATĖS

JULIANE KOKOTT IŠVADA,

pateikta 2015 m. sausio 22 d.(1)

Byla C-686/13

X AB

prieš

Skatteverket

(Högsta förvaltningsdomstol (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Mokesčių teisės aktai – Nacionalinis pajamų mokestis – Įsisteigimo laisvė pagal SESV 49 straipsnį – Laisvas kapitalo judėjimas pagal SESV 63 straipsnio 1 dalį – Pardavus akcijas gauto pelno ir patirtų nuostolių neįtraukimas į mokesčių apskaičiavimo pagrindą – Dalyvavimas valdant kitoje valstybėje narėje įsteigtos patronuojamosios bendrovės kapitalą – Patronuojamosios bendrovės veiklos nutraukimas – Pardavus akcijas patirtų nuostolių įtraukimas į mokesčių apskaičiavimo pagrindą, jei šie nuostoliai susidaro dėl valiutos keitimo“





I –    Įvadas

1.        Švedijos mokestinis ginčas, dėl kurio pateiktas šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kilo dėl to, kad Švedijos Karalystėje apskaičiuojant pajamų mokestį neatsižvelgiama į pardavus tam tikrą bendrovės kapitalo dalį gautą pelną ir nuostolius. Vieniems toks reglamentavimas palankus, o kitiems, patiriantiems nuostolių, – ne. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuostolių kilo dėl valiutų kurso rizikos, o tokia rizika pirmiausia atsirastų besiverčiant tarpvalstybine veikla, pagrindinės laisvės galėtų leisti atsižvelgti į tokius nuostolius. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia tai išsiaiškinti, kol ieškovė pagrindinėje byloje neinicijavo savo kitoje valstybėje įsteigtos patronuojamosios bendrovės veiklos nutraukimo.

2.        Teisingumo Teismas kartą jau yra nagrinėjęs panašią situaciją byloje Deutsche Shell, susijusioje su valiutos keitimo nuostoliais, kurių kilo nutraukus užsienyje veikiančio ūkio subjekto veiklą. Tuomet Teisingumo Teismas nustatė, kad buvo pažeista įsisteigimo laisvė(2). Šioje byloje reikės aptarti, kaip sprendimo byloje Deutsche Shell išvados galėtų būti taikomos valiutos keitimo nuostoliams, susijusiems su patronuojamosios bendrovės veiklos nutraukimu.

II – Teisinis pagrindas

3.        Švedijos Karalystėje mokamas pajamų mokestis. Iš esmės apmokestinamos ir pajamos, gautos pardavus akcinių bendrovių akcijas.

4.        Tačiau išimtis taikoma kai kurių bendrovių, ypač akcinių bendrovių, turimoms akcijoms, kurios suteikia teisę dalyvauti bendrovės valdymo procese. Švedijos pajamų mokesčio įstatymo (Inkomstskattelag 1999:1229) 25a skyriaus 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pelnas, gautas pardavus tokias akcijas, iš esmės neapmokestinamas. Kita vertus, pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą pardavimo nuostolius galima atskaityti tik tuo atveju, jei būtų buvęs apmokestintas atitinkamas pardavus akcijas gautas pelnas.

5.        Kad apskaičiuojant mokesčius būtų neatsižvelgta į pardavus kapitalo dalį gautą pelną ar patirtus nuostolius, akcijos pagal Švedijos pajamų mokesčio įstatymo 24 skyriaus 14 straipsnio 1 dalį turi atitikti kurią nors iš toliau nurodytų sąlygų:

„1.      Akcijos nėra kotiruojamos vertybinių popierių biržoje.

2.      Bendras balsavimo teisių, kurias suteikia bendrovės turimos patronuojamosios bendrovės akcijos, skaičius atitinka 10 % ar daugiau balsavimo teisių, kurias suteikia visos patronuojamosios bendrovės akcijos.

3.      Akcijų valdymas siejamas su bendrovės, turinčios akcijų, arba bendrovės, kuri, atsižvelgiant į nuosavybės teises ar į organizaciją, yra panaši į minėtą bendrovę, vykdoma veikla.“

6.        Panašios nuostatos taikomos dividendams už tokias akcijas, kurie iš esmės taip pat yra neapmokestinami. Neapmokestinant dividendų ir pardavimo pelno siekiama išvengti daugkartinio bendrovių pelno apmokestinimo.

III – Pagrindinė byla

7.        Pagrindinė byla susijusi su Švedijos bendrovės X AB prašymu pateikti išankstinį sprendimą dėl jos pajamų apmokestinimo.

8.        2003 m. X Jungtinėje Karalystėje įsteigė patronuojamąją bendrovę. Bendrovės akcijos buvo išleistos JAV doleriais. Nuo 2003 m. iki 2009 m. X kelis kartus didino savo akcijų dalį patronuojamojoje bendrovėje.

9.        Po įsteigimo X pardavė dalį patronuojamosios bendrovės akcijų savo pačios patronuojamajai bendrovei, todėl X dabar valdo tik 45 % visų akcijų.

10.      Nepateikdama išsamesnės informacijos, X ketina nutraukti savo patronuojamosios bendrovės Jungtinėje Karalystėje veiklą. Tikėtina, kad dėl šiuo metu pakitusio Švedijos kronos ir JAV dolerio keitimo kurso susidarys valiutos keitimo nuostoliai. Tokių nuostolių ji negalėtų įtraukti į mokesčių apskaitą remdamasi Švedijos nuostatomis, kurios taikomos nuostoliams, patiriamiems pardavus akcijas, suteikiančias teisę dalyvauti bendrovės valdymo procese.

11.      Atsižvelgdama į tai, X pateikė Skatterättsnämnd (mokesčių administratoriui) prašymą pateikti išankstinį sprendimą, siekdama išsiaiškinti, ar atsisakymas atsižvelgti į valiutos keitimo nuostolius apskaičiuojant mokesčius yra suderinamas su Sąjungos teise. Skatterättsnämnd neįžvelgus prieštaravimo Sąjungos teisei, X kreipėsi į teismą.

IV – Procesas Teisingumo Teisme

12.      Ginčą nagrinėjantis Högsta förvaltningsdomstol (Aukščiausiasis administracinis teismas), remdamasis SESV 267 straipsniu, 2013 m. gruodžio 27 d. pateikė Teisingumo Teismui tokį klausimą:

Ar SESV 49 ir 63 straipsniais draudžiamos nacionalinės teisės normos, pagal kurias kilmės valstybė narė nenumato atskaityti valiutos keitimo nuostolių, kurie yra sudedamoji nuostolių, patirtų pardavus kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės akcijas, suteikiančias teisę dalyvauti bendrovės valdymo procese, dalis, kai kilmės valstybė narė taiko sistemą, pagal kurią pardavus tokias akcijas gautas pelnas ir patirti nuostoliai yra visiškai atleisti nuo mokesčių?

13.      Pagrindinės bylos šalys – Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Portugalijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė ir Europos Komisija – 2014 m. kovo–balandžio mėn. Teisingumo Teismui pateikė rašytines pastabas.

V –    Teisinis vertinimas

14.      Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar valstybė narė, kiek tai susiję su pajamų mokesčio rinkimu, gali neatsižvelgti į pardavus bendrovių akcijas gautą pelną ir patirtus nuostolius, nepažeisdama įsisteigimo laisvės ar laisvo kapitalo judėjimo reikalavimų. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, toks pažeidimas galimas, nes dėl minėtos tvarkos neatsižvelgiama ir į valiutos keitimo nuostolius.

15.      Prieš atsakant į šį klausimą, reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo nustatyti, ar bendrovė X iš tiesų gali patirti nuostolių dėl valiutos keitimo ir, jei taip, kokio dydžio(3). Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nėra akivaizdžių duomenų apie patiriamus valiutos keitimo nuostolius. Vien tai, kad bendrovės akcijos išleistos užsienio valiuta, nebūtinai reiškia, kad nutraukus veiklą bus galimai patirta valiutos keitimo nuostolių. Tokia galimybė galėtų būti pripažinta neabejotina tik tuo atveju, jei akcininkė X, nutraukus patronuojamosios bendrovės veiklą, turėtų teisę tik į nominaliojo akcinio kapitalo išmokėjimą užsienio valiuta. Tačiau jeigu šiuo atveju akcininkė turi teisę į patronuojamosios bendrovės turtą, gali būti nelengva atskirai nustatyti nuostolius dėl valiutos keitimo, net jei turtas likviduojant bendrovę būtų parduotas užsienio valiuta. Kiekvienos šalies ekonomikos kainų lygis ir jų valiutų keitimo kursas yra tarpusavyje susiję, todėl greičiausiai būtų sudėtinga atskirti faktinius turto vertės pokyčius nuo paprasto valiutų kurso svyravimo.

16.      Tačiau tarkime, kad, siekiant atsakyti į prejudicinį klausimą ir sekant Teisingumo Teismo pavyzdžiu Sprendime Deutsche Shell(4), nagrinėjamu atveju įmanoma atskirai nustatyti nuostolius dėl valiutos keitimo nutraukiant veiklą patronuojamojoje bendrovėje.

A –    Taikytina pagrindinė laisvė

17.      Pirmiausia kyla klausimas, ar ši Švedijos teisės norma turi būti vertinama atsižvelgiant į įsisteigimo laisvę pagal SESV 49 straipsnį, ar laisvo kapitalo judėjimą pagal SESV 63 straipsnio 1 dalį. Iš esmės šis atvejis dėl dalyvavimo kitoje valstybėje narėje įsisteigusios bendrovės valdymo procese gali būti susijęs su abiem pagrindinėmis laisvėmis.

18.      Visų pirma dera panagrinėti nacionalinio reglamentavimo objektą. Remiantis teismų praktika, nacionalinės teisės aktai, kuriais siekiama reglamentuoti tik tokį dalyvavimą valdant kapitalą, kuris leidžia daryti aiškią įtaką bendrovės sprendimams ir nulemti jos veiklą, patenka tik į SESV 49 straipsnio taikymo sritį. Kita vertus, nacionalinės nuostatos, taikomos dalyvavimui valdant kapitalą turint vienintelį tikslą – investuoti pinigus neketinant daryti įtakos įmonės valdymui ir kontrolei, turi būti nagrinėjamos tik laisvo kapitalo judėjimo požiūriu(5).

19.      Remiantis Švedijos pajamų mokesčio įstatymo 24 skyriaus 14 straipsnio 1 dalimi, Švedijos reglamentavimas taikomas, inter alia, vertybinių popierių biržoje nekotiruojamoms akcijoms, nepriklausomai nuo turimo akcijų paketo dydžio. Taigi šios taisyklės negali būti taikomos nei vien akcijų paketams, kurie leidžia daryti aiškią įtaką bendrovės sprendimams, nei vien akcijų paketams, kurie įsigyjami turint vienintelį tikslą – investuoti pinigus.

20.      Tokioje situacijoje, siekiant nustatyti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamai situacijai taikomas SESV 49 straipsnis ar SESV 63 straipsnio 1 dalis, turi būti atsižvelgiama į faktines konkretaus atvejo aplinkybes(6). Įsisteigimo laisvė šiuo klausimu konkretesnė, nes pagal SESV 49 straipsnio 2 dalį ji apima tik tokį dalyvavimą įmonės veikloje, kuris leidžia steigti ir valdyti įmones.

21.      Šiuo atveju X iš pradžių buvo vienintelė patronuojamosios bendrovės Jungtinėje Karalystėje akcininkė. Taigi, kalbant apie patronuojamosios bendrovės steigimą, X aiškiai taikoma įsisteigimo laisvė.

22.      Tačiau šioje byloje nagrinėjamas atsisakymas apskaičiuojant mokesčius atsižvelgti į valiutos keitimo nuostolius dėl patronuojamosios bendrovės veiklos nutraukimo. Tuo metu X jau buvo sumažinusi savo akcijų paketą patronuojamojoje bendrovėje iki 45 %. Netekus daugumos akcijų galėtų kilti klausimas, ar X vis dar gali daryti aiškią įtaką patronuojamosios bendrovės sprendimams ir nulemti jos veiklą, ar įsisteigimo laisvė X nebesaugo.

23.      Vis dėlto, manau, šiuo atveju pirmiausia taikytina įsisteigimo laisvė. Pirma, vien nutraukiant veiklą tikėtini nuostoliai galėtų sulaikyti nuo patronuojamosios bendrovės, į kurią atžvelgiant X bet kuriuo atveju buvo taikoma įsisteigimo laisvė, steigimo. Antra, Teisingumo Teismas nenumato prievolės turėti daugumą akcijų tam, kad galėtų būti taikoma įsisteigimo laisvė. Pavyzdžiui, vienu atveju jis yra nurodęs, kad 34 % kapitalo dalis iš principo gali suteikti galimybę daryti „aiškią įtaką“(7). Kitoje byloje jis pripažino, kad esant tam tikroms aplinkybėms pakanka netgi šiek tiek daugiau nei 25 % akcijų(8).

24.      Vadinasi, šioje byloje reikia nustatyti, ar nepažeista SESV 49 straipsnyje įtvirtinta įsisteigimo laisvė, kuri dėl savo konkretumo įgauna didesnį svorį byloje nei SESV 63 straipsnio 1 dalies laisvo kapitalo judėjimo nuostatos.

B –    Įsisteigimo laisvės ribojimas

25.      Todėl kyla klausimas, ar pažeidžiama įsisteigimo laisvė pagal SESV 49 straipsnį, neleidžiant tam tikroms Švedijos bendrovėms, patyrusioms nuostolių, kurie susiję su tam tikrų kitoje valstybėje narėje reziduojančių bendrovių kapitalo dalių pardavimu, įtraukti į savo pajamų apmokestinimą atitinkamai patirtų valiutos keitimo nuostolių.

26.      SESV 54 straipsniu suteikiama laisvė įsisteigti Sąjungoje taip pat ir bendrovėms. SESV 49 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad ypač draudžiami apribojimai steigti ir valdyti patronuojamąsias bendroves kitoje valstybėje narėje. Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad įsisteigimo laisvė ne tik priimančiajai valstybei narei, bet ir kilmės valstybei narei draudžia riboti bendrovės įsisteigimo laisvę kitoje valstybėje narėje(9).

27.      Taigi gali būti, kad kilmės valstybė narė Švedija, atsisakydama pripažinti valiutos keitimo nuostolius, patiriamus dėl patronuojamosios bendrovės veiklos nutraukimo, riboja tokios bendrovės kaip X, kuri yra apmokestinama pajamų mokesčiu, laisvę įsteigti ar valdyti patronuojamąją bendrovę kitoje valstybėje narėje.

28.      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką įsisteigimo laisvės apribojimais laikytinos visos priemonės, kurios ją draudžia, jai kliudo arba daro nepatrauklesnę(10). Teisingumo Teismas yra ne kartą nurodęs, kad kilmės valstybės narės teisės aktai riboja šią laisvę, jei už valstybės narės ribų įsteigtai bendrovei jie yra nepalankesni nei įmonei rezidentei(11). Taigi kilmės valstybė narė riboja įsisteigimo laisvę, jei steigimasis už valstybės narės ribų yra diskriminuojamas, palyginti su steigimusi šalies viduje. Tai gali būti daroma atvirai (šiuo klausimu žr. 1 punktą) arba paslėptai (šiuo klausimu žr. 2 punktą). Be to, trečiame punkte bus aiškinamasi, ar aptariamu atveju įsisteigimo laisvę gali pažeisti koks nors nediskriminuojantis kilmės valstybės narės ribojimas.

1.      Atvira diskriminacija

29.      Šioje byloje negalima išskirti atviro ne valstybėje narėje reziduojančių bendrovių diskriminavimo. Švedijos teisės aktai, kuriuose mokesčių tikslais neatsižvelgiama nei į pardavus bendrovės kapitalo dalį gautą pelną, nei į patirtus nuostolius, taikomi nepriklausomai nuo to, ar tai yra valstybėje narėje reziduojančios, ar užsienio bendrovės akcijos. Taigi iš esmės ir valstybėje narėje reziduojanti, ir užsienio bendrovė su patronuojamąja bendrove mokestiniu požiūriu traktuojamos vienodai.

2.      Paslėpta diskriminacija

30.      Remiantis teismo praktika, vienodo požiūrio nuostatos draudžia ne tik atvirą diskriminaciją dėl pilietybės ar bendrovės buveinės vietos, bet ir bet kokias paslėptos diskriminacijos formas, kuriomis, taikant kitus skiriamuosius kriterijus, iš tiesų gaunamas toks pats rezultatas(12). Vienodo požiūrio nuostatos visų pirma reiškia pagrindines laisves tiek, kiek į jas įeina reikalavimas taikyti tokį pat vertinimą, pavyzdžiui, SESV 49 straipsnio 2 dalyje numatytą įsisteigimo laisvę.

31.      Tiesa, ši teismo praktika kol kas susijusi tik su priimančiosios valstybės įsipareigojimais. Kilmės valstybė narė paprastai riboja pagrindines laisves ne sukurdama skirtingas taisykles įvairiems piliečiams, o numatydama visiems joje įsisteigusiems asmenims vienodas taisykles, kuriose skirtingai traktuojama šalies viduje ir už jos ribų vykdoma veikla. Tačiau kilmės valstybė narė ir šiuo atžvilgiu turi užtikrinti pagrindines laisves vadovaudamasi vienodo požiūrio principu. Be priimančiosios valstybės diskriminacijos dėl pilietybės ar įmonės buveinės vietos ir kilmės, valstybė narė gali trukdyti naudotis pagrindine laisve paslėpta veiklos, kuri yra vykdoma už valstybės narės ribų, diskriminacijos forma. Todėl minėtas iš dalies pakeistos formuluotės teismo praktikos principas taikytinas taip pat ir vertinant, ar kilmės valstybė narė neriboja įsisteigimo laisvės.

32.      Taigi reikia išnagrinėti, ar mokesčių tikslais, neatsižvelgiant į pardavus kapitalo dalį gautą pelną ir patirtus nuostolius, nėra paslėpta forma diskriminuojami apmokestinamieji asmenys, kurie valdo kitoje valstybėje narėje įsisteigusių bendrovių akcijas, palyginti su apmokestinamaisiais asmenimis, kurie valdo toje pačioje valstybėje narėje įsisteigusių bendrovių akcijas.

33.      Remiantis Teisingumo Teismo naudojama formule, kuri yra susijusi su paslėpta diskriminacija dėl pilietybės(13), tokią paslėptą diskriminaciją galima įtarti, jei Švedijos teisės aktų nustatyta tvarka daugeliu atvejų yra nepalanki apmokestinamiesiems asmenims, kurie parduoda kitoje valstybėje narėje įsisteigusios bendrovės akcijas.

34.      Šiuo klausimu galimi du aiškinimai. Viena vertus, galima manyti, kad galbūt ieškiniai dėl valiutos keitimo nuostolių dažniau teiktini dėl kitoje valstybėje narėje įsisteigusios bendrovės kapitalo dalių, tačiau galutinį sprendimą bet kuriuo atveju turėtų priimti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas(14). Žinoma, neginčijama, kad valiutų kurso rizika gali grėsti ir toje pačioje valstybėje narėje reziduojančių bendrovių kapitalo dalims, ir ne tik tuo atveju, kai investuojama užsienio valiuta, bet ir tada, kai pati nacionalinė bendrovė investuoja į užsienio valiutą. Vis dėlto užsienio valiutų vertė veikiau galėtų turėti įtakos būtent užsienio bendrovės akcijų vertei, nes tokios bendrovės dažniau nei nacionalinės bendrovės galėtų investuoti į turtą, kuris yra išreikštas užsienio valiuta.

35.      Kita vertus, taip vertinant būtų visiškai nepaisoma, kad aptariamame Švedijos teisės akte mokesčių tikslais neatsižvelgiama ne tik į pardavus akcijas patirtus nuostolius, bet ir į gautą pelną. Tai reiškia, kad apskaičiuojant mokesčius neatsižvelgiama nei į nuostolius, patirtus dėl įtakos akcijų vertei turinčių valiutos keitimo kurso svyravimų, nei į tokiu būdu gautą pelną. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įtarti paslėptą už valstybės narės ribų įsteigtos bendrovės diskriminaciją galima būtų tik tuo atveju, jei užsienio bendrovių kapitalo valdymas dėl valiutų kurso rizikos iš esmės būtų nuostolingesnis nei vidaus bendrovės kapitalo valdymas.

36.      Tačiau taip tvirtinti negalima. Tiesa, įvertinti ir nustatyti, ar šiuo atveju Švedijos teisės aktų nustatyta tvarka paslėpta forma nediskriminuoja užsienio bendrovės, galiausiai privalo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis Švedijos Karalystėje. Kartu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų atsižvelgti į vieną ypatumą šioje byloje, būtent į tai, kad X įgytos patronuojamosios bendrovės akcijos buvo išleistos ne priimančiosios valstybės valiuta, t. y. Jungtinės Karalystės svarais sterlingais, o dar kitos šalies valiuta – JAV doleriais. Tiesa, tai dar nereiškia, kad neegzistuoja paslėpta tarptautiniu mastu vykdomos veiklos diskriminacija, nes už šalies ribų įsteigtoje bendrovėje tai galėtų pasitaikyti dažniau nei šalies viduje. Tačiau, nepaisant minėtos aplinkybės, nagrinėjamu atveju, remiantis faktiniais duomenimis, nėra jokio pagrindo manyti, kad valiutų kurso rizika kyla dažniau nei kita ekonominės veiklos rizika, kuri vienodai tenka ne tik užsienio, bet ir nacionalinėms bendrovėms.

37.      Todėl, remiantis turima informacija, darytina išvada, kad minėtomis Švedijos teisės akto nuostatomis užsienyje įsteigtos bendrovės nediskriminuojamos paslėpta forma.

3.      Nediskriminacinis apribojimas

38.      Dar reikia išsiaiškinti, ar vis dėlto Švedijos teisės akto nuostatos neriboja įsisteigimo laisvės, nes sudaro kliūtis įsisteigti X kitoje valstybėje narėje, ir nei atvirai, nei paslėptai nediskriminuoja jos, palyginti su nacionalinėmis bendrovėmis.

39.      Laikoma, kad iš esmės priimančioji valstybė tam tikra priemone, nors ji ir taikoma nediskriminuojant dėl pilietybės ar bendrovės buveinės vietos, iš esmės gali sudaryti kliūčių pasinaudoti įsisteigimo laisve(15). Be to, iš principo įsisteigimo laisvės apribojimais laikytinos visos priemonės, kurios ją draudžia, jai kliudo arba daro ją nepatrauklesnę(16).

40.      Anksčiau ne kartą esu išreiškusi abejonių dėl to, ar mokesčių teisės srityje įmanomas nediskriminacinis pagrindinės laisvės apribojimas(17). Bet koks taikomas mokestis kliudo ekonominei veiklai arba daro ją nepatrauklesnę. Tačiau jei Sąjungos teisės požiūriu gali būti inicijuojama ir tokio mokesčio peržiūra pagal pagrindines laisves, kuris nei atvira, nei paslėpta forma nediskriminuoja ir yra vienodai taikomas visiems Sąjungos piliečiams, reikštų, kad Sąjungos teisė gali paveikti ir valstybių narių sprendimą apmokestinti tam tikrą situaciją, ir kiekvieną sprendimą padidinti mokesčius. Tai reikštų, kad nepaisoma fiskalinio valstybių narių suverenumo, pripažįstamo joms pagal dabartinį kompetencijų pasiskirstymą Europos Sąjungoje. Taigi visiškai nediskriminacinio pobūdžio mokestis iš esmės negali apriboti pagrindinės laisvės.

41.      Tačiau tikėtina, kad toks požiūris gali būti ginčijamas remiantis Sprendimu Deutsche Shell, kurį išsamiai analizavo ir nagrinėjamos bylos šalys. Jame Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į generalinės advokatės E. Sharpston išvadą, nusprendė, kad mokesčių tikslais nepakankamai atsižvelgiant į valiutos keitimo nuostolius įsisteigimo laisvė ribojama tada, kai bendrovė įsteigia savo filialą valstybėje narėje, kurios valiuta yra kita nei kilmės valstybės narės, o su tuo susijusių valiutos nuostolių nutraukiant veiklą atsiranda tik kilmės valstybėje narėje. Tokiu atveju bendrovė susiduria su didesne ekonomine rizika(18). Tačiau dėl su tuo susijusios diskriminacijos Teisingumo Teismas nuomonės neišsakė.

42.      Vis dėlto generalinė advokatė E. Sharpston savo išvadoje rėmėsi aplinkybe, kad sandoriuose tarp bendrovės pagrindinės buveinės ir jos filialo su valiutų kurso rizika gali būti susiduriama tik tada, jei filialas yra užsienyje. Vadinasi, nustatyta paslėpta padėties už šalies ribų diskriminacija, palyginti su situacija šalies viduje, o ne nediskriminacinis apribojimas. Šioje byloje tokios paslėptos diskriminacijos nėra. Skirtingai nei tais atvejais, kai sandoriai yra vykdomi tarp bendrovės dalių, taip pat ir vidaus įmonės kapitalo vertė gali kisti priklausomai nuo valiutų kurso rizikos(19).

43.      Be to, Sprendime Deutsche Shell neįtikina tai, kad svarstomi tik valiutos keitimo nuostoliai. Jei mokesčių tikslais neatsižvelgiant į tokius nuostolius ribojama įsisteigimo laisvė, žvelgiant iš priešingos perspektyvos, ribojimu turėtų būti laikomas ir valiutos keitimo pelno apmokestinimas – tuo atveju, jei valstybė narė apmokestintų valiutos keitimo pelną. Būtų daroma paradoksali išvada, kad valstybė narė riboja įsisteigimo laisvę tiek apmokestindama, tiek ir netaikydama mokesčių tam tikrais atvejais.

44.      Galiausiai, net jei ir būtų pripažinta, kad mokesčių teisėje galimas nediskriminacinis pagrindinės laisvės ribojimas, šiuo atveju negalima tvirtinti, kad įsisteigimo laisvė ribojama. Teisingumo Teismas mano, kad priimančioji valstybė įsisteigimo laisvės nevaržo, jei teisės akto nuostatos galioja visiems ūkio subjektams, jų tikslas nėra reglamentuoti įsisteigimo sąlygas, o bet koks varžantis šių teisės akto nuostatų poveikis yra pernelyg neapibrėžtas ir netiesioginis, kad galėtų būti trukdoma pasinaudoti įsisteigimo laisve(20). Šiuo požiūriu svarbu, ar nediskriminacinės teisės akto nuostatos gali daryti didelę įtaką ūkio subjekto sprendimui investuoti(21). Pritaikius šią teismo praktiką taip pat ir kilmės valstybės narės sukuriamoms kliūtims pasinaudoti įsisteigimo laisve, šiuo atveju įsisteigimo laisvė neribojama, nes valiutos keitimo nuostoliai fiskaliniu požiūriu nėra reikšmingi. Priimant sprendimą investuoti egzistuoja tiek perspektyva patirti valiutos keitimo nuostolius, kuriais negalima remtis apskaičiuojant mokesčius, tiek gauti valiutos keitimo pelną, kuris turės būti neapmokestinamas. Ribojamasis poveikis neleidžiant atskaityti valiutos keitimo nuostolių, susijusių su kapitalo dalimis, šiame kontekste yra pernelyg neapibrėžtas ir netiesioginis, kad kliudytų naudotis įsisteigimo laisve.

45.      Todėl darytina išvada, kad šios Švedijos teisės akto nuostatos įsisteigimo laisvės neriboja.

C –    Subsidiariai: įsisteigimo laisvės apribojimo pateisinimas

46.      Jei Teisingumo Teismas, priešingai, nei siūlau, šiuo atveju pripažintų, kad mokesčių tikslais neatsižvelgiant į valiutos keitimo nuostolius ribojama įsisteigimo laisvė, kitas žingsnis būtų išnagrinėti, ar šis ribojimas galėtų būti pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu.

47.      Proceso šalys nurodė dvi priežastis: siekį išsaugoti mokesčių sistemos vientisumą (šiuo klausimu žr. 1 punktą) ir siekį išsaugoti, kad apmokestinimo kompetenciją pasidalytų valstybės narės (šiuo klausimu žr. 2 punktą).

1.      Mokesčių darnumas

48.      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką būtinybė užtikrinti nacionalinės mokesčių sistemos darną gali pateisinti sutartimi garantuojamų pagrindinių laisvių ribojimą(22). Tuo remdamosi, valstybės narės gali užkirsti kelią tam, kad apmokestinamasis asmuo vienašališkai naudotųsi mokesčių lengvata, tuo pat metu neprisiimdamas atitinkamos mokesčių naštos.

 Tiesioginis ryšys tarp nepalankios padėties ir pranašumo

49.      Siekiant, kad taip pateisinamas argumentas būtų priimtinas, turi būti nustatytas tiesioginis ryšys tarp atitinkamos mokesčių lengvatos ir jos kompensavimo konkrečia mokestine rinkliava(23). Tokio ryšio tiesioginis pobūdis turi būti vertinamas pagal atitinkamų teisės aktų tikslus(24).

50.      Nagrinėjamu atveju toks ryšys gali sieti mokesčių naštą, atsirandančią dėl valiutos keitimo nuostolių, patirtų pardavus akcijas, neįskaitymo, ir mokestinio pranašumo, kai lygiai taip pat neatsižvelgiama ir į valiutos keitimo pelną.

51.      Sprendime Deutsche Shell Teisingumo Teismas nusprendė, kad tarp fiskalinio valiutos keitimo nuostolių ir valiutos keitimo pelno įskaitymo nėra jokio tiesioginio ryšio. Atsižvelgiant į suinteresuoto apmokestinamojo asmens nuostolius, patirtus neįtraukiant valiutos keitimo nuostolių į jo apmokestinimo pagrindą, nėra kompensuojama jokia mokesčių lengvata(25).

52.      Tiesa, vėlesniame Sprendime K Teisingumo Teismas išdėstė kitokią nuomonę. Taip pat ir byloje K buvo ginčijamasi dėl fiskalinio pardavus užsienyje investuoto kapitalo dalį patirtų nuostolių įskaitymo. Tačiau šioje byloje Teisingumo Teismas įžvelgė tiesioginį ryšį tarp atsižvelgimo į nuostolius, patirtus dėl investicijų į kapitalą, ir iš šių investicijų gautų pajamų apmokestinimo(26). Teismas pabrėžė, kad tiek mokestinė lengvata, tiek neigiamos pasekmės yra susijusios su tuo pačiu apmokestinamuoju asmeniu(27), nors pačiam apmokestinamajam asmeniui dėl pardavimo patirtų nuostolių neįskaitymas ir negalėjo būti vėliau kompensuotas mokestine lengvata, nes pardavimo procesas buvo vienkartinis.

53.      Šie skirtingi sprendimai pagrįsti skirtingu požiūriu į pranašumą, susijusį su mokesčių našta. Sprendime Deutsche Shell pripažįstama tik dėl fiskalinio faktiškai apmokestinamojo asmens gauto pelno neįskaitymo patirta nauda, kita vertus, Sprendime K Teisingumo Teismui pakako to, kad apmokestinamajam asmeniui būtų nereikėję mokėti mokesčių už pelną, jei tik pelnas būtų buvęs gautas. Kitaip tariant, Sprendime Deutsche Shell apmokestinamojo asmens situacija vertinama ex post, o sprendime K – ex ante. Prieš investuodamas valstybėje narėje apmokestinamasis asmuo galės tikėtis naudos, nes jam neteks mokėti mokesčių už galimai atsirasiantį pelną. Tačiau šio pranašumo jis neteks, jei nutrauks savo investicijas nuostolingai.

54.      Atsižvelgiant į pagrindinių laisvių tikslą, tinkamesnis yra Sprendime K išreikštas požiūris. Pagrindinės laisvės turi skatinti vidaus rinkoje veikiančius ūkio subjektus plėtoti savo veiklą tarpvalstybiniu mastu. Kadangi – kaip ir šiuo patronuojamosios bendrovės steigimo atveju – kalbama apie investicinį sprendimą veiklos pradžioje, lemiamą reikšmę vertinant situaciją turi būtent šis momentas.

55.      Vadinasi, pardavus užsienio bendrovės akcijas patiriamų valiutos keitimo nuostolių neįskaitymas iš esmės yra pateisinamas Švedijos apmokestinimo sistemos darna, nes taip pat būtų neapmokestintas ir valiutos keitimo pelnas.

 Proporcingumas

56.      Tačiau valstybė narė mokesčių darnumą saugančiomis teisės aktų nuostatomis neturėtų peržengti šiam tikslui pasiekti būtinų ribų.

57.      Todėl kyla klausimas, ar Švedijos Karalystė negalėtų užtikrinti savo mokesčių sistemos darnumo kitu būdu, kuris X būtų naudingesnis, – įtraukdama į savo pajamų mokesčių apskaitą tiek pardavus bendrovių akcijas patirtus valiutos keitimo nuostolius, tiek ir gautą valiutos keitimo pelną.

58.      Tačiau manau, kad tai nebūtų švelnesnė mokesčių darnumo išsaugojimo priemonė. Tai reikštų, kad apmokestinamasis asmuo, gaunantis pelną dėl valiutos keitimo, turėtų mokėti už jį mokesčius. Tačiau tai taip pat ribotų įsisteigimo laisvę, jei būtų manoma, kad ji ribojama nagrinėjamoje byloje X.

59.      Be to, toks požiūris leistų daryti išvadą, kad valstybė narė negali laisvai nuspręsti, ką ji iš tikrųjų gali apmokestinti. Tokia išvada, mano nuomone, nesuderinama su fiskaliniu suverenumu pagal kompetencijų pasidalijimą Europos Sąjungoje.

60.      Taigi nagrinėjamas Švedijos teisės akto nuostatas turėtų pateisinti tikslas išsaugoti mokesčių darnumą, net jeigu Teisingumo Teismas šioje byloje – kitaip, nei manau, – pripažintų įsisteigimo laisvės apribojimą.

2.      Apmokestinimo kompetencijos pasidalijimas tarp valstybių narių

61.      Vis dėlto įsisteigimo laisvės apribojimas negali būti pateisinamas, kaip nurodo kelios proceso šalys, apmokestinimo kompetencijos pasidalijimu tarp valstybių narių.

62.      Nagrinėjamas atvejis nėra susijęs su fiskalinio suverenumo pasidalijimu tarp valstybių narių. Neginčijama, kad pardavus kitoje valstybėje narėje įsisteigusios bendrovės akcijas gautas pelnas priklauso Švedijos mokesčių jurisdikcijai. Tačiau Švedijos Karalystė suvereniteto garantuojamomis teisėmis šiuo atžvilgiu nėra pasinaudojusi.

D –    Išvados

63.      Įvertinus tai, kas išdėstyta, reikia pažymėti, kad nagrinėjamos Švedijos teisės akto nuostatos įsisteigimo laisvės neriboja. Net jei vis dėlto tartume, kad minėto Švedijos teisės akto nuostatos yra ribojamosios, tokį ribojimą pateisintų tikslas išsaugoti mokesčių sistemos darnumą.

VI – Išvada

64.      Todėl siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Högsta förvaltningsdomstol pateiktą prejudicinį klausimą:

SESV 49 straipsniu, taikomu tokiais atvejais, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, nedraudžiamos nacionalinės teisės normos, pagal kurias patronuojamosios bendrovės kilmės valstybė narė nenumato atskaityti valiutos keitimo nuostolių, kurie yra sudedamoji nuostolių, patirtų pardavus kitoje valstybėje narėje įsteigtos patronuojamosios bendrovės akcijas, suteikiančias teisę dalyvauti šios bendrovės valdymo procese, dalis, kai patronuojamosios bendrovės kilmės valstybė narė taiko sistemą, pagal kurią pardavus tokias akcijas gautas pelnas ir patirti nuostoliai yra visiškai atleisti nuo mokesčių.

1 – Originalo kalba: vokiečių.

2 – Sprendimas Deutsche Shell (C-293/06, EU:C:2008:129).

3 – Taip pat žr. Sprendimą Deutsche Shell (C-293/06, EU:C:2008:129, 25 punktas).

4 – Žr. Sprendimą Deutsche Shell (C-293/06, EU:C:2008:129, 27 punktas).

5 – Žr. Sprendimą Kronos International (C-47/12, EU:C:2014:2200, 30–32 punktai ir juose nurodyta teismo praktika).

6 – Žr. sprendimus Test Claimants in the FII Group Litigation (C-35/11, EU:C:2012:707, 93 ir 94 punktai), Beker ir Beker (C-168/11, EU:C:2013:117, 27 ir 28 punktai), Bouanich (C-375/12, EU:C:2014:138, 29 ir 30 punktai) ir Kronos International (C-47/12, EU:C:2014:2200, 36 ir 37 punktai).

7 – Žr. Sprendimą SGI (C-311/08, EU:C:2010:26, 34 ir 35 punktai).

8 – Žr. Sprendimą Scheunemann (C-31/11, EU:C:2012:481, 25–30 punktai).

9 – Žr., inter alia, sprendimus Daily Mail ir General Trust (81/87, EU:C:1988:456, 16 punktas), National Grid Indus (C-371/10, EU:C:2011:785, 35 punktas) ir Nordea Bank Danmark (C-48/13, EU:C:2014:2087, 18 punktas).

10 – Sprendimas National Grid Indus (C-371/10, EU:C:2011:785, 36 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

11 – Žr. sprendimus AMID (C-141/99, EU:C:2000:696, 27 punktas), Marks & Spencer (C-446/03, EU:C:2005:763, 32–34 punktai), Papillon (C-418/07, EU:C:2008:659, 21 ir 22 punktai), National Grid Indus (C-371/10, EU:C:2011:785, 37 punktas), DI VI Finanziaria SAPA di Diego della Valle (C-380/11, EU:C:2012:552, 34–36 punktai) ir Nordea Bank Danmark (C-48/13, EU:C:2014:2087, 19 punktas).

12 – Žr. Sprendimą Hervis Sport-és Divatkereskedelmi (C-385/12, EU:C:2014:47, 30 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

13 – Žr. Sprendimą Hervis Sport- és Divatkereskedelmi (C-385/12, EU:C:2014:47).

14 – Žr. Sprendimą Hervis Sport- és Divatkereskedelmi (C-385/12, EU:C:2014:47, 40 punktas).

15 – Žr. sprendimus Komisija / Nyderlandai (C-299/02, EU:C:2004:620, 15 punktas), Blanco Pérez und Chao Gómez (C-570/07 ir C-571/07, EU:C:2010:300, 53 punktas), taip pat Venturini (C-159/12–C-161/12, EU:C:2013:791, 30 punktas).

16 – Žr. šios išvados 28 punktą.

17 – Žr. mano išvadą bylose X (C-498/10, EU:C:2011:870, 28 punktas) ir Hervis Sport-és Divatkereskedelmi (C-385/12, EU:C:2013:531, 83 ir 84 punktai).

18 – Sprendimas Deutsche Shell (C-293/06, EU:C:2008:129, 30 punktas).

19 – Žr. šios išvados 34 punktą.

20 – Žr. Sprendimą Semeraro Casa Uno ir kt. (C-418/93–C-421/93, C-460/93–C-462/93, C-464/93, C-9/94–C-11/94, C-14/94, C-15/94, C-23/94, C-24/94 ir C-332/94, EU:C:1996:242, 32 punktas); dėl laisvės teikti paslaugas žr. Sprendimą Pelckmans Turnhout (C-483/12, EU:C:2014:304, 24 punktas), o dėl laisvo prekių judėjimo – Sprendimą DIP ir kt. (C-140/94– C-142/94, EU:C:1995:330, 29 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

21 – Žr. mano išvadą byloje Sky Italia (C-234/12, EU:C:2013:323, 60 ir 61 punktai).

22 – Žr., be kita ko, sprendimus Bachmann (C-204/90, EU:C:1992:35, 21 punktas), Test Claimants in the Thin Cap Group Litigation (C-524/04, EU:C:2007:161, 68 punktas) A Group Holding ir kt. (C-39/13–C-41/13, EU:C:2014:1758, 33 punktas).

23 – Žr. sprendimus Svensson ir Gustavsson (C-484/93, EU:C:1995:379, 18 punktas), ICI (C-264/96, EU:C:1998:370, 29 punktas), Rewe Zentralfinanz (C-347/04, EU:C:2007:194, 62 punktas) ir SCA Group Holding ir kt. (C-39/13–C-41/13, EU:C:2014:1758, 33 punktas).

24 – Žr. sprendimus Deutsche Shell (C-293/06, EU:C:2008:129, 39 punktas), Presidente del Consiglio dei Ministri (C-169/08, EU:C:2009:709, 47 punktas) ir Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company (C-190/12, EU:C:2014:249, 92 punktas).

25 – Sprendimas Deutsche Shell (C-293/06, EU:C:2008:129, 40 punktas).

26 – Sprendimas K (C-322/11, EU:C:2013:716, 69 punktas).

27 – Žr. Sprendimą K (C-322/11, EU:C:2013:716, 69 ir 70 punktai).