Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

GENERALINIO ADVOKATO

MACIEJ SZPUNAR IŠVADA,

pateikta 2016 m. vasario 18 d.(1)

Byla C-200/14

Silvia Georgiana Câmpean

prieš

Serviciul Fiscal Municipal Mediaș,
anksčiau Administrația Finanțelor Publice a Municipiului Mediaș,

ir

Administrația Fondului pentru Mediu

(Tribunalul Sibiu (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

Byla C-288/14

Silvia Ciup

prieš

Administrația Județeană a Finanțelor Publice Timiș – Direcția Generală Regională a Finanțelor Publice Timișoara

(Tribunalul Timiş (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Nepagrįstai surinkto mokesčio grąžinimas – Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 17 straipsnis, 20 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalis ir 47 straipsnis – Mokestis, surinktas pažeidžiant Sąjungos teisę – Nacionalinės teisės aktai, įtvirtinantys grąžinimo taisykles – Viešosios valdžios institucijoms nepalankių teismo sprendimų vykdymas – Grąžinimas per penkerius metus – Teismo sprendimo reikalavimas – Palūkanų apskaičiavimo būdas – Galimybės įvykdyti esamų mokestinių reikalavimų tarpusavio užskaitą apribojimas –Priverstinio vykdymo galimybės nebuvimas“





 Įžanga

1.        Rumunijoje registruojant transporto priemones taikomo mokesčio problema jau keletą metų nagrinėjama Teisingumo Teismo praktikoje. Keliuose Teisingumo Teismo sprendimuose šis mokestis, rinktas įvairiomis formomis, buvo pripažintas neatitinkančiu Sąjungos teisės(2). Vis dėlto šis klausimas dar nebaigtas nagrinėti, nes panašių problemų kelia Rumunijos valdžios institucijų nustatomos šio mokesčio grąžinimo taisyklės(3).

2.        Šiose bylose pateikti prejudiciniai klausimai, kuriuos atskirai pateikė du Rumunijos teismai, yra susiję būtent su minėtu aspektu. Nors abi bylos nebuvo sujungtos, Teisingumo Teismas nusprendė surengti bendrą posėdį, nes abiejose bylose pateikti prejudiciniai klausimai iš esmės sutampa. Todėl ir aš nusprendžiau pateikti abiem šioms byloms bendrą išvadą.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3.        Mokestis, kurio grąžinimo reikalauja ieškovai abiejose pagrindinėse bylose, buvo pripažintas nesuderinamu su SESV 110 straipsniu. Pagal Teisingumo Teismo praktiką Sąjungos teisėje reikalaujama, kad toks mokestis būtų grąžintas(4). Jis turi būti grąžintas laikantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų. Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikės vertinti teisės aktus, dėl kurių šiose bylose pateikti prejudiciniai klausimai.

4.        Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai taip pat nurodo įvairias Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatas, visų pirma jos 17, 20 straipsnius, 21 straipsnio 1 dalį ir 47 straipsnį.

 Rumunijos teisė

5.        Minėtais Teisingumo Teismo sprendimais mokestį, rinktą registruojant kitose valstybėse narėse naudotas transporto priemones, pripažinus neatitinkančiu Sąjungos teisės, Rumunijos valdžios institucijoms teko grąžinti surinktas nemažas šio mokesčio sumas. Susiklosčius tokiai padėčiai minėtos valdžios institucijos nustatė konkrečią šio grąžinimo tvarką ir įtvirtino ją 2014 m. vasario 26 d. Nepaprastajame vyriausybės potvarkyje Nr. 8, kuriuo iš dalies keičiami ir papildomi tam tikri teisės aktai ir fiskalinės ir biudžeto priemonės (Ordonanța de urgență a Guvernului Nr. 8 pentru modificarea și completarea unor acte normative și alte măsuri fiscal-bugetare, toliau – OUG Nr. 8/2014). Šio potvarkio XV straipsnyje konkrečiai nustatyta:

„1.      Teismo sprendimuose, kurie įsigalios iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir kurių tikslas grąžinti transporto priemonių aplinkos taršos mokestį ir transporto priemonių išmetamųjų teršalų mokestį, numatytų sumų, palūkanų, priskaičiuotų iki visiško išmokėjimo dienos, bylinėjimosi išlaidų ir visų kitų teismo paskirtų sumų sumokėjimas įvykdomas per 5 kalendorinius metus, kiekvienais metais išmokant 20 % šios sumos.

2.      1 dalyje numatyti mokesčių mokėtojų prašymai grąžinti nagrinėjami pagal Vyriausybės potvarkio Nr. 92/2003 dėl mokestinių procedūrų kodekso, vėliau iš dalies pakeisto ir papildyto, nuostatas per 45 dienas nuo jų pateikimo, o metinė dalis išmokama pagal Administația Fondului pentru Mediu (Aplinkos fondų administracija) sudarytą lentelę.

3.      1 dalyje numatyta procedūra pradedama dieną, kai baigiasi 2 dalyje nustatytas terminas.

4.      Per 1 dalyje numatytą terminą vykdymo procedūros sustabdomos.

5.      1 dalyje numatytos sumos, sumokėtos remiantis šiuo potvarkiu, patikslinamos pagal Institutul Naţional de Statistică (Nacionalinis statistikos institutas) nustatytą vartojimo kainų indeksą.

6.      Vykdomųjų dokumentų apmokėjimo procedūra nustatoma įprastu aplinkos ir klimato kaitos ministro ir valstybės finansų ministro įsakymu per 1 dalyje numatytus terminus.

7.      Sumų, susijusių su vykdomaisiais dokumentais, išduotais iki šio potvarkio įsigaliojimo dienos, kurių atžvilgu nepradėta vykdymo procedūra, likutis sumokamas pagal 1–6 dalių nuostatas“.

6.        OUG Nr. 8/2014 įgyvendinimo nuostatos buvo įtvirtintos Finansų ministro ir aplinkos ir klimato kaitos ministro bendrame įsakyme Nr. 365/741/2014(5) (toliau – Įsakymas Nr. 365/741/2014). Šio įsakymo I priede apibrėžta mokesčio grąžinimo procedūra. Remiantis nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija, apibrėžiant šią procedūrą nustatyta, kad mokestis grąžinamas tik jei mokesčių mokėtojas pateikia prašymą, prie kurio, be kita ko, prideda teismo sprendimo, kuriuo nustatoma grąžinimo pareiga, patvirtintą kopiją (1–3, 7 ir 8 punktai), prašymas grąžinti mokestį išnagrinėjamas per 45 dienas, taip nukrypstant nuo panašiais atvejais taikomo 30 dienų termino (5 punktas), grąžintinas sumas ir kitas suinteresuotojo asmens mokestines prievoles galima užskaityti, tačiau neviršijant OUG Nr. 8/2014 nustatytų metinių normų (20 %) (19 punktas).

7.        2002 m. sausio 30 d. Ordonanţa Nr. 22 dėl vykdomuosiuose raštuose nustatyto viešosios valdžios institucijoms tenkančios mokėjimo pareigos vykdymo su pakeitimais (Ordonanţă Nr. 22 privind executarea obligaţiilor de plată ale instituţiilor publice, stabilite prin titluri executorii, toliau – OG Nr. 22/2002) 1–3 straipsniuose nustatyta:

„1 straipsnis

1.      Valstybės institucijoms vykdomuosiuose raštuose nustatyti reikalavimai turi būti dengiami iš šiam tikslui patvirtintų jų biudžetų sumų ar prireikus iš sumų išlaidoms, kurioms priskirtina nagrinėjama mokėjimo pareiga.

2.      Valstybės institucijoms vykdomuosiuose raštuose nustatyti reikalavimai negali būti dengiami iš sumų, pagal patvirtintą biudžetą skirtų organizavimo ir veiklos išlaidoms padengti, įskaitant išlaidas personalui, kurios skirtos įgyvendinti nustatytiems įpareigojimams ir teisės aktuose nustatytiems tikslams, dėl kurių šios institucijos yra įsteigtos.

2 straipsnis

Jei vykdomajame rašte nustatytų reikalavimų išieškojimo vykdymas nepradedamas ar netęsiamas dėl lėšų trūkumo, institucija skolininkė per 6 mėnesius privalo imtis būtinų veiksmų, kad įvykdytų savo mokėjimo pareigą. Šis terminas prasideda tą dieną, kai skolininkas gauna kompetentingos vykdymo įstaigos kreditoriaus prašymu išduotą nurodymą sumokėti.

3 straipsnis

Tuo atveju, kai valstybės institucija neįvykdo 2 straipsnyje numatytos pareigos sumokėti, kreditorius gali reikalauti vykdymo pagal Civilinio proceso kodeksą ir (arba) kitas šioje byloje taikytinas teisės nuostatas.“

8.        Galiausiai 2011 m. liepos 19 d. Finansų ministro įsakymo Nr. 2336 dėl vykdomųjų raštų, pagal kuriuos areštuojamos viešosios valdžios įstaigų ir valstybės institucijų sąskaitos valstybės biudžete, vykdymo procedūrų priėmimo (Ordinul Ministerului Finanţelor Publice Nr. 2336 pentru aprobarea Procedurii de punere în aplicare a titlurilor executorii în baza cărora se solicită înfiinţarea popririi conturilor autorităţilor şi instituţiilor publice deschise la nivelul unităţilor Trezoreriei Statului, toliau – Įsakymas Nr. 2336/2011) 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Kai teismas pritaria areštui, vykdymas turi būti atliekamas tik areštuotų sumų, kurias turi skolininkas ar kurias jam skolingi tretieji asmenys, atžvilgiu, kad būtų padengti institucijų ir viešosios valdžios įstaigų mokėtini reikalavimai, nepažeidžiant vėliau iš dalies pakeisto ir papildyto Vyriausybės potvarkio Nr. 22/2002, patvirtinto ir papildyto Įstatymu Nr. 288/2002 su pakeitimais ir papildymais, 1 straipsnio 2 dalyje nustatytų ribų.“

 Faktinės aplinkybės, procesas ir prejudiciniai klausimai

 Byla C-200/14

9.        Ieškovė pagrindinėje byloje Silvia Georgiana Câmpean 2011 m. įsigijo naudotą transporto priemonę, kuri buvo pirmą kartą įregistruota kitoje valstybėje narėje. Registruodama šią transporto priemonę Rumunijoje, ieškovė pagrindinėje byloje sumokėjo 2 737 RON taršos mokestį.

10.      2012 m. vasario 21 d. ieškovė kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, reikalaudama grąžinti minėtą sumą su palūkanomis, remdamasi minėto mokesčio neatitiktimi Sąjungos teisei.

11.      2012 m. lapkričio 5 d. minėtas teismas pateikė Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą dėl taršos mokesčio atitikties Sąjungos teisei. Teisingumo Teismas atsakė, jog SESV 110 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jis draudžia taikyti tokio pobūdžio mokesčius kaip minėtas Rumunijos taršos mokestis(6).

12.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vis dėlto suabejojo, ar tai, kad privaloma grąžinti minėtą mokestį, bus tikslinga, atsižvelgiant į OUG Nr. 8/2014 įsigaliojimą. Todėl minėtas teismas vėl kreipėsi į Teisingumo Teismą, pateikdamas tokį prejudicinį klausimą, kurį tvarkos sumetimais žymėsiu Nr. 1:

„1.      Ar [ESS] 6 straipsnis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17, 20 straipsniai, 21 straipsnio 1 dalis ir 47 straipsnis, pagal Sąjungos teisę draudžiamų mokesčių grąžinimo principas, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 16/2003 ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 1787/2011, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama tokia nuostata, kaip OUG Nr. 8/2014 XV straipsnis?“

13.      Nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. balandžio 22 d. Perdavus šį klausimą Teisingumo Teismui, ieškovė pagrindinėje byloje paprašė papildyti prejudicinį klausimą, atsižvelgiant į Įsakymo Nr. 365/741/2014 įsigaliojimą, taip pat į abejones, susijusias su sprendimo, kuriuo nurodoma grąžinti mokestį, tikslingumu, atsižvelgiant į kitas Rumunijos teisės nuostatas. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas papildė savo prašymą tokiais prejudiciniais klausimais, kuriuos žymiu Nr. 2, 3, 4, 5 ir 6:

„2.      Ar Sąjungos teisė, kuri nurodoma prašyme priimti prejudicinį sprendimą, nagrinėjamame byloje C-200/14, ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 16/2003, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 1787/2011, Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. (80)2 gali būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiami tokios teisės nuostatos, kaip [Įsakymas Nr. 365/741/2014], [OG Nr. 22/2002] 1, 2 ir 3 straipsniai ir [Įsakymas Nr. 2336/2011]?

3.      Ar minėtą Sąjungos teisę ir Teisingumo Teismo praktiką [Sprendimas Constanzo, 103/88, EU:C:1989:256] reikia aiškinti taip, kad nacionalinės valdžios institucijos (šioje byloje – mokesčių ir aplinkos apsaugos) turi vykdyti savo iniciatyva ir nedelsdamos teismo sprendimus, priimtus administracinės ir mokesčių teisės srityje, asmeniui, kuris turi teisę į grąžinimą, nepaprašius vykdymo, ar laikytis kitų atsakovo skolininko nustatytų formalumų?

4.      Koks yra terminas, reiškiantis „nedelsdamos“ pagal Sąjungos teisę, per kurį administracinės valdžios tarnybos turi įvykdyti teismo sprendimą administracinės ir mokesčių teisės srityje ar atlikti asmens, turinčio teisę į grąžinimą, teisių ir kitų prievolių valstybei tarpusavio užskaitą?

5.      Ar Sąjungos teisę reikia aiškinti taip, kad sankcijos, kaip antai numatytos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. 16/2003 II skyriaus b punkte (t. y. Įstatymo Nr. 554/2004 24 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda), taip pat gali būti taikomos, kai valdžios institucija nevykdo teismo sprendimu jai nustatytų piniginių prievolių?

6.      Kokį turtą galima areštuoti remiantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. 16/2003 II skyriaus 2 punkto d papunkčiu teismo sprendimo prieš valstybinės valdžios instituciją vykdymo atveju?“

14.      Papildomus prejudicinius klausimus Teisingumo Teismas gavo 2014 m. gruodžio 18 d.

 Byla C-288/14

15.      Ieškovė pagrindinėje byloje Silvia Ciup įsigijo naudotą transporto priemonę, pirmą kartą įregistruotą kitoje valstybėje narėje. Registruodama šią transporto priemonę Rumunijoje, ieškovė pagrindinėje byloje sumokėjo 1 774 RON taršos mokestį.

16.      2012 m. liepos 12 d. ji paprašė atsakovės pagrindinėje byloje grąžinti mokestį. Šis prašymas nebuvo patenkintas, todėl ieškovė kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą. Šis teismas ieškinį patenkino, nurodęs grąžinti mokestį su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo tos dienos, kai pasibaigia 45 dienų terminas, skaičiuojamas nuo prašymo grąžinti mokestį pateikimo dienos (šis terminas suėjo 2012 m. rugpjūčio 27 d.) iki faktinio skolos grąžinimo dienos.

17.      Ieškovė pagrindinėje byloje reikalauja sumokėti 485 RON dydžio palūkanas už laikotarpį nuo ginčijamo mokesčio sumokėjimo (t. y. nuo 2010 m. spalio 15 d.) iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. Be to, ji reikalauja sumokėti šias palūkanas iš karto, neišskaidant jų mokėjimo.

18.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pripažinęs, kad OUG Nr. 8/2014 nuostatos neleidžia patenkinti ieškovės reikalavimų, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar Teisingumo Teismo praktikoje nustatyti teisių gynimo priemonių Europos Sąjungos teisės pažeidimų atveju lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybę gali būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias išskaidant mokėjimą 5 metų laikotarpiui nukeliamas mokesčio, surinkto pažeidžiant Bendrijos teisę, grąžinimas ir su juo susijusių palūkanų sumokėjimas, kurie įsigaliojusiame teismo sprendime nustatyti iki 2015 m. gruodžio 31 d.?“

19.      2014 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismas gavo nacionalinio teismo nutartį, kuria prašoma priimti prejudicinį sprendimą.

 Procesas Teisingumo Teisme

20.      Byloje C-200/14 pastabas raštu pateikė ieškovė pagrindinėje byloje, Rumunijos vyriausybė ir Europos Komisija. Byloje C-200/14 ieškovė pagrindinėje byloje ir Komisija dalyvavo dėl abiejų bylų bendrai surengtame posėdyje, kuris įvyko 2015 m. spalio 22 d.

 Analizė

21.      Pareiga grąžinti mokestį, surinktą pažeidžiant Sąjungos teisę, kartu su palūkanomis papildo Sąjungos teisės nuostatomis, iš kurių kyla šis pažeidimas, teisės subjektams pripažįstamas teises(7). Jeigu Sąjungos teisėje šioje srityje nėra atitinkamų teisės normų, grąžinimo tvarka ir procedūros apibrėžiamos valstybių narių nacionalinėje teisėje. Tačiau kartu valstybėms narėms yra privalomi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai. Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikia vertinti Rumunijos teisės nuostatas, su kuriomis yra susiję prejudiciniai klausimai(8). Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai taip pat kelia klausimą, ar minėtos nuostatos atitinka kai kurias Chartijos nuostatas. Tačiau pirmiausia reikia išnagrinėti Rumunijos vyriausybės byloje C-200/14 išdėstytą prieštaravimą dėl prejudicinių klausimų priimtinumo.

 Dėl prejudicinių klausimų priimtinumo byloje C-200/14

22.      Pirmiausia reikia išnagrinėti Rumunijos vyriausybės teiginį, kad Teisingumo Teismas nėra įgaliotas aiškinti Europos Tarybos priimtų aktų, todėl prejudiciniai klausimai nepriimtini, kiek jie susiję su šiais aktais(9).

23.      Tokiai pozicijai reikia pritarti. Europos Tarybos aktai iš tikrųjų nepriskiriami Teisingumo Teismo jurisdikcijai, todėl jis negali jų aiškinti. Todėl šioje byloje Teisingumo Teismas negalės atsakyti į prejudicinius klausimus tiek, kiek jie susiję su Europos Tarybos aktais.

24.      Tuomet reikėtų išnagrinėti Rumunijos vyriausybės pateiktą prieštaravimą, grindžiamą visų prejudicinių klausimų nepriimtinumu, nes jie yra susiję su problemomis, susijusiomis su galimo sprendimo dėl pareigos grąžinti ginčijamą mokestį vykdymu, nors pagrindinė byla susijusi tik su išvada, kad Rumunijos valdžios institucijos turi tokią pareigą. Atsižvelgiant į minėtą Rumunijos vyriausybės poziciją, pateikiant tokius klausimus šiame bylos etape jie tampa visiškai hipotetiniai.

25.      Vis dėlto pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką klausimams, susijusiems su Sąjungos teisės aiškinimu, kuriuos nacionalinis teismas pateikė pagal teisines ir faktines aplinkybes, už kurių nustatymą jis yra atsakingas, taikoma jų reikšmingumo bylai prezumpcija. Nacionalinio teismo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gali atmesti, tik jei yra akivaizdu, kad prašymas išaiškinti Sąjungos teisę visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku, kai problema hipotetinė arba kai Teisingumo Teismui nežinomos faktinės aplinkybės ar teisiniai pagrindai, kad jis galėtų naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus(10).

26.      Šioje byloje ginčijamo mokesčio neatitiktis Sąjungos teisei, taigi ir pareiga jį grąžinti iš esmės yra konstatuota, nes ji matyti iš Teisingumo Teismo atsakymo į pirmąjį prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kurį pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas(11). Taigi minėto teismo šioje byloje pateikti klausimai akivaizdžiai nėra hipotetiniai ir nėra nesusiję su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pagrindinėje byloje nagrinėjamu ginču. Tačiau klausimas, kiek prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vėliau galės savo sprendime pasinaudoti Teisingumo Teismo pateiktais atsakymais, yra nacionalinės proceso teisės aiškinimo klausimas, kuris nepriklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai. Tokį vertinimą gali atlikti tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Kadangi minėtas teismas manė, kad atsakymas į jo klausimus būtinas sprendimui priimti, Teisingumo Teismas negali kvestionuoti tokios jo pozicijos.

27.      Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, laikausi nuomonės, kad nėra pagrindo kvestionuoti prejudicinių klausimų priimtinumo byloje C-200/14.

 Pirminė pastaba dėl lojalaus bendradarbiavimo principo

28.      Kai kurie Rumunijos teisės aktai, kurių atitiktis Sąjungos teisei kelia abejonių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, visų pirma OUG Nr. 8/2014 ir Įsakymas Nr. 365/741/2014, buvo priimti Teisingumo Teismui jau paskelbus sprendimus, kuriais Rumunijoje taikomi transporto priemonių registracijos mokesčiai pripažinti neatitinkančiais Sąjungos teisės(12). Minėtų teisės aktų tikslas yra būtent apibrėžti minėtų mokesčių grąžinimo taisykles ir tvarką. Šiuo atžvilgiu gali kilti klausimas, ar mokesčio grąžinimo taisyklių apibrėžimu jau po to, kai šis mokestis pripažintas neatitinkančiu Sąjungos teisės, nepažeidžiamas Sąjungos ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principas, kylantis iš ESS 4 straipsnio 3 dalies.

29.      Vis dėlto, mano nuomone, pats tokių konkrečių taisyklių nustatymo faktas savaime nepažeidžia lojalaus bendradarbiavimo principo. Jeigu valstybei narei tenka pareiga masiškai grąžinti surinktus mokesčius nemažai mokesčių mokėtojų, konkrečių šio grąžinimo taisyklių nustatymas gali būti ne tik būtinas šiai valstybei, bet ir naudingas suinteresuotiesiems mokesčių mokėtojams. Vis dėlto šios konkrečios taisyklės turi būti ne mažiau palankios nei visuotiniai principai ir negali pernelyg apsunkinti mokesčio susigrąžinimo ar padaryti jį praktiškai neįmanomą. Kitaip tariant, jos turi atitikti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus.

30.      Tiesa, Teisingumo Teismas dėl buvusio EB 10 straipsnio (dabar – ESS 4 straipsnio 3 dalis) yra pripažinęs, kad tokiu atveju valstybė narė negali nustatyti taisyklių, kuriomis būtų apribojama galimybė reikalauti grąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę surinktą mokestį(13). Vis dėlto Teisingumo Teismas šią išvadą grindė lygiavertiškumo ir veiksmingumo principais(14). Todėl, mano nuomone, reikia pripažinti, kad lojalaus bendradarbiavimo principas nedraudžia valstybei narei nustatyti konkrečių prieštaraujančiais Sąjungos teisei pripažintų mokesčių grąžinimo taisyklių su sąlyga, kad šios taisyklės atitinka lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus.

 Dėl lygiavertiškumo principo

31.      Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką lygiavertiškumo principas reiškia, kad ieškinių, skirtų iš Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pareiškimo procesinės taisyklės neturi būti mažiau palankios nei taikomos panašiems nacionaline teise grindžiamiems ieškiniams(15). Šis principas ypač svarbus kalbant apie valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatytas taisykles, specialiai skirtas grąžinti mokesčiui, kuris buvo pripažintas neatitinkančiu Sąjungos teisės, pavyzdžiui, įtvirtintam OUG Nr. 8/2014 ir Įsakyme Nr. 365/741/2014.

32.      Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai nepateikia informacijos, kuri leistų įvertinti Rumunijos teisės aktų nuostatų, kurios yra bylos dalykas, atitiktį lygiavertiškumo principui. Tačiau Rumunijos vyriausybė tvirtina, kad šis principas nebuvo pažeistas, nes tokia taisyklė, pagal kurią iš valstybės biudžeto mokėtinos sumos išskaidomos į dalis, taikoma kitais atvejais, pavyzdžiui, valstybei iš darbo santykių kylančių prievolių atveju.

33.      Tačiau šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad, kai vertinama nacionalinių nuostatų atitiktis lygiavertiškumo principui, jas reikia palyginti su taisyklėmis, susijusiomis su panašaus pobūdžio teisių, kylančių iš nacionalinės teisės, apsauga. Teisingumo Teismas yra labai aiškiai nurodęs tai savo praktikoje, pripažindamas, jog šio principo laikymasis reiškia, kad atitinkama nacionalinė taisyklė turi būti vienodai taikoma tiek Sąjungos, tiek nacionalinės teisės pažeidimu grindžiamiems ieškiniams, kurių dalykas ir pagrindas panašūs(16).

34.      Taigi norint įvertinti Sąjungos teisei prieštaraujančiu pripažinto mokesčio grąžinimo taisyklių atitiktį nagrinėjamam principui reikia palyginti šias taisykles su nacionalinėje teisėje nustatytomis mokesčio, kuris, pavyzdžiui, atliekant konstitucingumo kontrolę, buvo pripažintas surinktu pažeidžiant nacionalinę teisę, grąžinimo taisyklėmis. Taigi šiuo atveju nacionalinės nuostatos, kuriomis reglamentuojamas kitokio pobūdžio mokėjimų nei surinkto mokesčio grąžinimas, pavyzdžiui, priklausančių nesumokėtų kompensacijų išmokėjimas iš valstybės biudžeto, šiuo atveju neturi jokios reikšmės ir nelemia taisyklių, susijusių su prieštaraujančiu Sąjungos teisei pripažinto mokesčio grąžinimu, atitikties ar neatitikties lygiavertiškumo principui.

35.      Todėl, siekdami atlikti tokį vertinimą, nacionaliniai teismai turės nustatyti nacionalinėje teisėje įtvirtintas pažeidžiant nacionalinę teisę surinkto mokesčio grąžinimo taisykles ir su jomis palyginti pagrindinėje byloje nagrinėjamo mokesčio, kuris pripažintas neatitinkančiu Sąjungos teisės, grąžinimo taisykles(17). Jeigu prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai pripažintų, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamo mokesčio grąžinimo taisyklės yra mažiau palankios, jie negalėtų jų taikyti, kad suinteresuotieji mokesčių mokėtojai galėtų susigrąžinti mokestį pagal taisykles, kurios yra ne mažiau palankios nei tos, kurios būtų taikomos, jeigu jie reikalautų grąžinti pažeidžiant nacionalinę teisę surinktą mokestį.

36.      Taigi į prejudicinius klausimus abiejose šiose bylose reikia atsakyti taip, kad pagal lygiavertiškumo principą, ginant iš Sąjungos teisės kylančias teises ir iš nacionalinės teisės kylančias teises, valstybių narių nacionalinėje teisėje draudžiama nustatyti prieštaraujančiu Sąjungos teisei pripažinto mokesčio grąžinimo taisykles, kurios būtų mažiau palankios nei pažeidžiant nacionalinę teisę surinkto mokesčio grąžinimo taisyklės. Tokį vertinimą turi atlikti nacionaliniai teismai.

 Dėl veiksmingumo principo

37.      Nepaisant to, ar tenkinama lygiavertiškumo sąlyga, nacionalinės nuostatos, kuriomis siekiama apsaugoti iš Sąjungos teisės kylančias teises, turi dar atitikti ir veiksmingumo kriterijų. Toks šių dviejų principų savarankiškumas yra labai svarbus, nes jis reiškia, kad iš jų kylantys reikalavimai yra kumuliatyvūs. Kitaip tariant, nacionalinių nuostatų atžvilgiu reikalavimai neįvykdomi, jeigu iš Sąjungos teisės kylančios teisės nėra veiksmingai ginamos, net jeigu iš nacionalinės teisės kylančios analogiškos teisės yra ginamos taip pat arba lygiavertiškai.

38.      Remiantis teismų praktika, pagal veiksmingumo principą reikalaujama, kad nacionalinės nuostatos nebūtų tokios, kad dėl jų naudojimasis Sąjungos teisinėje sistemoje suteikiamomis teisėmis taptų praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas(18). Kalbant apie pažeidžiant Sąjungos teisę surinkto mokesčio grąžinimą, tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas turi teisę ne tik susigrąžinti visą mokesčio sumą su priklausančiomis palūkanomis, bet ir tai, kad šio susigrąžinimo taisyklės negali pernelyg, t. y. daugiau, nei būtina, apsunkinti šios teisės įgyvendinimo.

39.      Atsižvelgiant į nurodytus principus, reikia įvertinti konkrečiuose prejudiciniuose klausimuose nurodytas konkrečias transporto priemonių registracijos mokesčio grąžinimo taisykles.

 Mokesčio grąžinimas per penkerius metus

40.      Jeigu mokestis surenkamas pažeidžiant teisę, susidaro neteisėta padėtis. Tokio mokesčio grąžinimo tikslas pirmiausia yra ištaisyti šią neteisėtą padėtį. Ši padėtis tęsiasi tol, kol mokestis negrąžintas mokesčių mokėtojui. Atsižvelgiant į tai, mokestis turi būti grąžintas nedelsiant, t. y. iš karto po to, kai atliktos būtinos procedūros, kuriomis siekiama nustatyti pareigą grąžinti mokestį ir įvykdyti šią pareigą.

41.      Bet koks nepagrįstas delsimas reiškia, kad neteisėta padėtis, atsiradusi dėl neteisėto mokesčio surinkimo, toliau tęsiasi, todėl negalima pasiekti tikslo, kurio siekiama įpareigojimu grąžinti tokį mokestį. Visų pirma taip yra tuo atveju, kai valstybė narė numato grąžinti mokestį dalimis, taigi kai ji sąmoningai ir tikslingai pratęsia šią neteisėtą padėtį. Taigi tokie veiksmai prieštarauja veiksmingumo principui.

42.      Kitas tikslas, kurio siekiama įpareigojimu kartu su palūkanomis grąžinti Sąjungos teisės neatitinkantį mokestį, yra žalos, patirtos dėl galimybės disponuoti finansiniais ištekliais praradimo surinkus neteisėtą mokestį, atlyginimas(19). Šiuo pagrindu priklausančių mokėti palūkanų išmokėjimo atidėjimas arba išskaidymas dalimis lemia, kad per tą laiką žala neatlyginama. Todėl tai prieštarauja veiksmingumo principui. Kartu verta pažymėti, kad ši žala atsiranda jau tuo metu, kai mokestis surenkamas. Taigi norint ją atlyginti būtina sumokėti palūkanas už visą laikotarpį nuo neteisėto mokesčio surinkimo iki faktinio jo grąžinimo mokesčių mokėtojui dienos.

43.      Vienas iš būdų grąžinti neteisėtai surinktą mokestį galėtų būti jo ir kitų suinteresuotojo mokesčių mokėtojo prievolių valstybės biudžetui tarpusavio užskaita. Tokiu atveju taip pat visiškai taikomi minėti (šios išvados 41 ir 42 punktai) principai. Todėl tokios užskaitos galimybės apribojimas kiekvienais metais iki 20 % visos grąžintinos sumos taip pat prieštarauja veiksmingumo principui. Tokia užskaita turi būti įmanoma nedelsiant visos neteisėtai surinkto mokesčio sumos atžvilgiu kartu su mokėtinomis palūkanomis, o jeigu grąžintina suma viršija mokesčių mokėtojo prievolių dydį, likutis turi būti nedelsiant išmokėtas.

 Grąžinimas mokesčių mokėtojo prašymu ir pareiga pridėti nustatytus dokumentus

44.      Nemanau, kad nuostata, pagal kurią Sąjungos teisei prieštaraujantis mokestis grąžinamas suinteresuotojo mokesčių mokėtojo prašymu, pažeistų veiksmingumo principą. Mano nuomone, galima reikalauti, kad mokesčių mokėtojas imtųsi aktyvių veiksmų siekdamas išsireikalauti jam priklausančias teises. Toks reikalavimas pernelyg neapsunkina šių teisių gynimo ir juo labiau dėl tokio reikalavimo šių teisių gynimas netampa neįmanomas. Mano nuomone, veiksmingumo principo negalima aiškinti taip, kad pagal jį valstybės narės privalo savo iniciatyva grąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę surinktus mokesčius.

45.      Be to, nemanau, kad reikalavimą pateikti dokumentus, patvirtinančius prašymą pateikiančio asmens tapatybę ir jam priklausančią teisę į mokesčio grąžinimą, reikėtų laikyti pertekliniu.

46.      Tačiau jeigu atitinkamą Įsakymo Nr. 365/741/2014 I priedo nuostatą reikėtų suprasti taip, kad grąžinimas vykdomas tik tuo atveju, jeigu prieš tai mokesčių mokėtojo atžvilgiu priimamas teismo sprendimas, kuriuo konstatuojama tokio grąžinimo prievolė, tuomet manau, kad tokia sąlyga neabejotinai neatitinka veiksmingumo principo. Juk Sąjungos teisės, šiuo atveju SESV 110 straipsnio, iš kurio kyla Rumunijoje rinkto transporto priemonių registracijos mokesčio neatitiktis, išaiškinimas jau pateiktas Teisingumo Teismo praktikoje. Ši praktika yra privaloma ne tik teismams, kurie šioje byloje pateikė prejudicinius klausimus, bet ir visiems kitiems Rumunijos teismams, ir kaip Komisija teisingai pažymėjo savo pastabose, taip pat ir administracinėms institucijoms. Todėl būtinybė iškelti teisme bylą, kurios baigtis numatyta iš anksto, o tuomet pradėti atskirą administracinę procedūrą pernelyg apsunkina teisės į mokesčio grąžinimą gynimą.

 Finansinių išteklių, skirtų mokesčiui grąžinti, dydžio apribojimas

47.      Finansinių išteklių, kurie gali būti skiriami mokesčiui grąžinti, dydžio apribojimas iki atitinkamos biudžetinės įstaigos biudžete šiuo tikslu numatytų sumų gali padaryti šio mokesčio grąžinimą praktiškai neįmanomą, jeigu šių sumų nepakaks. Taigi, mano nuomone, toks apribojimas akivaizdžiai neatitinka veiksmingumo principo, juo labiau kad dėl jo mokesčio grąžinimas padaromas visiškai priklausomas nuo jį grąžinti privalančio subjekto, t. y. valstybės. Taigi šitaip iš esmės leidžiama išvengti grąžinimo, teisinantis, kad šiuo tikslu biudžete nenumatyta lėšų. Įpareigojimu grąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę surinktą mokestį nurodoma pasiekti rezultatą, ir valstybė narė negali išvengti šio įpareigojimo.

 Apribojimas, susijęs su priverstiniu vykdymu

48.      Pareiga grąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę surinktą mokestį gali būti įvykdoma ir suinteresuotojo asmens prašymu, tačiau ji turi būti įvykdyta geranoriškai, t. y. mokesčių mokėtojas neturi būti priverstas pradėti priverstinio vykdymo procedūros. Tačiau jeigu valstybė narė neįvykdo visos arba dalies šios pareigos, mokesčių mokėtojui turi būti suteikta teisė inicijuoti vykdymo procedūrą. Tokiu atveju dėl šios išvados 47 punkte nurodytų priežasčių turtas, iš kurio vykdomas toks išieškojimas, nacionalinėje teisėje negali būti apribotas iki mokesčiui grąžinti aiškiai skirtų sumų. Šiuo atveju skolininkas yra valstybė, todėl vykdymas turi būti atliekamas remiantis bendraisiais piniginių prievolių išsireikalavimo iš valstybės principais, taikomais pagal konkrečios valstybės narės teisę.

49.      Dėl to, nuo kada įmanomas mokesčio, surinkto pažeidžiant teisę, grąžinimo priverstinis vykdymas, manau, kad pagal veiksmingumo principą valstybei narei, kuri nustatė konkrečią pažeidžiant Sąjungos teisę surinktų mokesčių grąžinimo procedūrą, nedraudžiama neleisti šio grąžinimo priverstinio vykdymo, kol ši procedūra dar nebaigta. Tačiau tam yra nustatyta sąlyga – pati ši procedūra turi atitikti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principą. Jeigu šia procedūra minėti principai pažeidžiami, pavyzdžiui, todėl, kad faktinis ir visiškas mokesčio grąžinimas kartu su palūkanomis nepagrįstai atidedamas, mokesčių mokėtojui turi būti suteikta galimybė inicijuoti priverstinį vykdymą, jeigu jis nesusigrąžintų mokesčio per protingą terminą.

 Prašymo grąžinti nagrinėjimo terminas

50.      Pagal prejudiciniuose klausimuose nurodytas nacionalines nuostatas prašymai grąžinti ginčijamus mokesčius išnagrinėjami per 45 dienas. Šis terminas man neatrodo pernelyg ilgas ir atitinka ribas, kurios paprastai priimtinos valstybėse narėse administracinėms byloms nagrinėti, todėl nemanau, kad jis prieštarautų veiksmingumo principui.

51.      Vis dėlto, remiantis prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų nurodyta informacija, šis terminas yra ilgesnis nei tas, kuris pagal Rumunijos teisę paprastai taikomas tokio pobūdžio bylose, t. y. 30 dienų terminas. Tai gali kelti problemų lygiavertiškumo principo požiūriu. Šį aspektą turi įvertinti nacionaliniai teismai.

 Atsakymas į prejudicinius klausimus atsižvelgiant į veiksmingumo principą

52.      Apibendrindamas pirmiau pateiktus argumentus, siūlau taip atsakyti į pateiktus prejudicinius klausimus:

1.      Mokesčių mokėtojų teisių, kylančių iš Sąjungos teisės, apsaugos veiksmingumo principą reikia aiškinti taip, kad juo draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta:

–        pažeidžiant Sąjungos teisę surinkto mokesčio grąžinimo ir šiuo pagrindu mokėtinų palūkanų išskaidymas dalimis, kurios mokamos penkerius metus, taip pat mokesčių mokėtojui šiuo pagrindu priklausančių sumų ir kitų jo mokestinių prievolių tarpusavio užskaitos apribojimas šių dalių dydžiu,

–        būtinybė, kad mokesčių mokėtojo atžvilgiu būtų priimtas teismo sprendimas, kuriuo būtų konstatuota teisė susigrąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę surinktą mokestį, kai Teisingumo Teismo praktika neabejotinai rodo mokesčio neteisėtumą,

–        finansinių išteklių, skirtų grąžinti mokestį, apribojimas iki sumų, šiuo tikslų numatytų atitinkamos biudžeto įstaigos biudžete,

–        mokesčių mokėtojo galimybės inicijuoti priverstinio vykdymo procedūrą apribojimas, jeigu valstybė nepagrįstai atideda mokesčio grąžinimą, arba galimybė inicijuoti vykdymą tik iš biudžete mokesčiui grąžinti numatytų sumų.

2.      Mokesčių mokėtojų teisių, kylančių iš Sąjungos teisės, apsaugos veiksmingumo principą reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta:

–        pažeidžiant Sąjungos teisę surinkto mokesčio grąžinimas, jei suinteresuotasis mokesčių mokėtojas pateikia prašymą, ir pareiga prie šio prašymo pridėti dokumentus, patvirtinančius prašymą pateikusio asmens tapatybę ir jam priklausančią teisę į mokesčio grąžinimą,

–        tai, kad mokesčių mokėtojas negali inicijuoti priverstinio vykdymo, kol nebaigta pažeidžiant Sąjungos teisę surinkto mokesčio grąžinimo procedūra, su sąlyga, kad ši procedūra atitinka lygiavertiškumo ir veiksmingumo reikalavimus.

 Dėl Chartijos nuostatų aiškinimo

53.      Pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį jos nuostatos skirtos valstybėms narėms tik tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę. Kaip matyti iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su minėtos nuostatos aiškinimu, Sąjungos teisės sistemoje užtikrinamos teisės, taigi visų pirma Chartijoje įtvirtintos teisės, gali būti taikomos visose situacijose, kurias reglamentuoja Sąjungos teisė. Taigi Chartijoje garantuojamų pagrindinių teisių turi būti laikomasi, kai nacionalinės teisės aktai patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį(20).

54.      Šiose bylose analizuojamose Rumunijos nuostatose apibrėžiamos prieštaraujančiu Sąjungos teisei pripažinto mokesčio grąžinimo taisyklės, taigi jos skirtos apsaugoti iš šios teisės kylančioms teisėms. Todėl jos neabejotinai patenka į Sąjungos teisės, taigi ir į Chartijos, taikymo sritį.

55.      Vis dėlto, mano nuomone, pirmiau pateiktas lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų aiškinimas suteikia pakankamą pagrindą prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusiems teismams pripažinti kai kurias Rumunijos teisės nuostatas, susijusias su mokesčio, rinkto registruojant transporto priemones, grąžinimu, neatitinkančiomis Sąjungos teisės. Chartijos nuostatos turi poveikį veiksmingumo principo aiškinimui, kai nacionalinėse institucijose ginamos iš Sąjungos teisės kylančios teisės. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, Rumunijos teisės nuostatų nebūtina atskirai analizuoti atsižvelgiant į Chartiją.

56.      Vis dėlto, jeigu Teisingumo Teismas pripažintų, kad, priešingai mano pozicijai, Rumunijos nuostatos neprieštarauja minėtiems principams, šias nuostatas reikėtų išanalizuoti atsižvelgiant į prejudiciniuose klausimuose nurodytas Chartijos nuostatas. Atliekant šią analizę, reikėtų atsižvelgti į priežastis, galbūt leidžiančias pripažinti Rumunijos nuostatas atitinkančiomis Sąjungos teisę, visų pirma į veiksmingumo principą (jų atitikties lygiavertiškumo principui analizę pirmiausia turi atlikti nacionaliniai teismai). Vis dėlto aš tokių priežasčių neįžvelgiu, todėl negaliu atlikti tokios analizės.

 Išvada

57.      Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui į Tribunalul Sibiu ir Tribunalul Timiş pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:

1.      Pagal teisių, kylančių iš Sąjungos teisės, ir teisių, kylančių iš nacionalinės teisės, apsaugos lygiavertiškumo principą valstybių narių nacionalinėje teisėje draudžiama nustatyti prieštaraujančiu Sąjungos teisei pripažinto mokesčio grąžinimo taisykles, kurios būtų mažiau palankios nei pažeidžiant nacionalinę teisę surinkto mokesčio grąžinimo taisyklės. Tokį vertinimą turi atlikti nacionaliniai teismai.

2.      Mokesčių mokėtojų teisių, kylančių iš Sąjungos teisės, apsaugos veiksmingumo principą reikia aiškinti taip, kad juo draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta:

–        pažeidžiant Sąjungos teisę surinkto mokesčio grąžinimo ir šiuo pagrindu mokėtinų palūkanų išskaidymas dalimis, kurios mokamos penkerius metus, taip pat mokesčių mokėtojui šiuo pagrindu priklausančių sumų ir kitų jo mokestinių prievolių tarpusavio užskaitos apribojimas šių dalių dydžiu,

–        būtinybė, kad mokesčių mokėtojo atžvilgiu būtų priimtas teismo sprendimas, kuriuo būtų konstatuota teisė susigrąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę surinktą mokestį, kai Teisingumo Teismo praktika neabejotinai rodo mokesčio neteisėtumą,

–        finansinių išteklių, skirtų mokesčiui grąžinti, apribojimas iki sumų, šiuo tikslų numatytų atitinkamos biudžeto įstaigos biudžete,

–        mokesčių mokėtojo galimybės inicijuoti priverstinio vykdymo procedūrą apribojimas, jeigu valstybė nepagrįstai atideda mokesčio grąžinimą, arba galimybė inicijuoti vykdymą tik iš biudžete mokesčiui grąžinti numatytų sumų.

3.      Mokesčių mokėtojų teisių, kylančių iš Sąjungos teisės, apsaugos veiksmingumo principą reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta:

–        pažeidžiant Sąjungos teisę surinkto mokesčio grąžinimas, jei suinteresuotasis mokesčių mokėtojas pateikia prašymą, ir pareiga prie šio prašymo pridėti dokumentus, patvirtinančius prašymą pateikusio asmens tapatybę ir jam priklausančią teisę į mokesčio grąžinimą,

–        tai, kad mokesčių mokėtojas negali inicijuoti priverstinio vykdymo, kol nebaigta pažeidžiant Sąjungos teisę surinkto mokesčio grąžinimo procedūra, su sąlyga, kad ši procedūra atitinka lygiavertiškumo ir veiksmingumo reikalavimus.

1 – Originalo kalba: lenkų.

2 – Žr. sprendimus Tatu (C-402/09, EU:C:2011:219), Nisipeanu (C-263/10, EU:C:2011:466), Manea (C-76/14, EU:C:2015:216) ir kitus sprendimus šiuo klausimu.

3 – Žr. sprendimus Irimie (C-565/11, EU:C:2013:250), Nicula (C-331/13, EU:C:2014:2285) ir Târșia (C-69/14, EU:C:2015:662).

4 – Konkrečiai žr. Sprendimą Târșia (C-69/14, EU:C:2015:662, 24 punktas).

5 – Ordinul nr. 365/741/2014 privind aprobarea Procedurii de efectuare a plăţilor sumelor prevăzute prin hotărâri judecătoreşti având ca obiect restituirea taxei pe poluare pentru autovehicule şi a taxei pentru emisiile poluante provenite de la autovehicule şi a modelului şi conţinutului unor formulare şi pentru modificarea anexei nr. 4 la Ordinul ministrului mediului şi schimbărilor climatice şi al viceprim-ministrului, ministrul finanţelor publice, nr. 490/407/2013 pentru aprobarea Procedurii de restituire a sumelor prevăzute la art. 7, 9 şi 12 din Ordonanţa de urgenţă a Guvernului nr. 9/2013 privind timbrul de mediu pentru autovehicule, precum şi a sumelor stabilite de instanţele de judecată prin hotărâri definitive şi irevocabile.

6 –      Nutartis Câmpean ir Ciocoiu (C-97/13 ir C-214/13, EU:C:2014:229).

7 – Sprendimas Nicula (C-331/13, EU:C:2014:2285, 27, 28 punktai ir juose nurodyta teismo praktika).

8 – Priešingai nei prašymą priimti prejudicinį sprendimą byloje C-288/14 pateikęs teismas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą byloje C-200/14 pateikęs teismas savo klausimuose tiesiogiai nenurodė šių principų kaip prašomo išaiškinimo dalyko. Vis dėlto jis nurodė pažeidžiant Sąjungos teisę surinktų mokesčių grąžinimo principą, nuo kurio neatsiejamas lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų laikymasis (konkrečiai žr. Sprendimo Târșia, C-69/14, EU:C:2015:662, 26 ir 27 punktus). Taigi argumentai dėl šių dviejų principų taip pat taikomi bylai C-200/14.

9 – Kalbama apie Europos Ministrų Komiteto rekomendaciją Nr. 16/2003, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1787/2011 ir Ministrų Komiteto rekomendaciją Nr. (80)2 (žr. prejudicinius klausimus byloje C-200/14).

10 – Sprendimas Melki ir Abdeli (C-188/10 ir C-189/10, EU:C:2010:363, 27 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

11 – Nutartis Câmpean ir Ciocoiu (C-97/13 ir C-214/13, EU:C:2014:229).

12 – Būtent sprendimai Tatu (C-402/09, EU:C:2011:219) ir Nisipeanu (C-263/10, EU:C:2011:466).

13 – Sprendimas Weber's Wine World ir kt. (C-147/01, EU:C:2003:533, 86 punktas).

14 – Žr. Sprendimą Deville (240/87, EU:C:1988:349, 12 ir 13 punktai).

15 – Be kitų, žr. sprendimus Rewe-Zentralfinanz ir Rewe-Zentral (33/76, EU:C:1976:188, 5 punktas), Littlewoods Retail ir kt. (C-591/10, EU:C:2012:478, 27 punktas), Târșia (C-69/14, EU:C:2015:662, 27 punktas).

16 – Sprendimas Littlewoods Retail ir kt. (C-591/10, EU:C:2012:478, 31 punktas). (Pažymėta mano)

17 – Ten pat.

18 – Be kitų, žr. sprendimus Les Fils de Jules Bianco ir Girard (331/85, 376/85 ir 378/85, EU:C:1988:97, 12 punktas), Metallgesellschaft ir kt. (C-397/98 ir C-410/98, EU:C:2001:134, 85 punktas), Târșia (C-69/14, EU:C:2015:662, 27 punktas).

19 – Be kitų, žr. sprendimus Metallgesellschaft ir kt. (C-397/98 ir C-410/98, EU:C:2001:134, 87 punktas), Littlewoods Retail ir kt. (C-591/10, EU:C:2012:478, 25, 29 punktai), Irimie (C-565/11, EU:C:2013:250, 21, 26 punktai).

20 – Sprendimas Åkerberg Fransson (C-617/10, EU:C:2013:105, 19, 21 punktai).