Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

GENERALINIO ADVOKATO

MELCHIOR WATHELET IŠVADA,

pateikta 2016 m. gruodžio 21 d.(1)

Byla C-628/15

The Trustees of the BT Pension Scheme

prieš

Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs

Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Apeliacinis teismas (Anglija ir Velsas) (C ivilinių bylų skyrius), Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 63 straipsnis – Laisvas kapitalo judėjimas – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Avansinio pelno mokesčio grąžinimas tuo atveju, jei dividendus Jungtinėje Karalystėje įsteigtai bendrovei išmoka kitose valstybėse narėse įsteigtos bendrovės – Atsisakymas suteikti akcininkams mokesčio kreditą“







I –    Įvadas

1.        2015 m. spalio 15 d. Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Apeliacinis teismas (Anglija ir Velsas) (Civilinių bylų skyrius), Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. lapkričio 24 d., susijęs su SESV 49 ir 63 straipsnių išaiškinimu.

2.        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Trustees of the BT Pension Scheme (Pensijų fondo patikėtinė bendrovė) ir Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs (Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų institucija, toliau – mokesčių institucija) ginčą dėl tvarkos, susijusios su dividendais iš užsienyje gautų pajamų (foreign income dividend, toliau – FID), kuri Jungtinėje Karalystėje taikyta laikotarpiu nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1999 m. balandžio 5 d.

3.        Pagal FID tvarką bendrovė, Jungtinės Karalystės rezidentė, gaunanti dividendų iš bendrovės nerezidentės, išmokėdama dividendus savo akcininkams galėdavo nuspręsti, kad šie dividendai laikomi FID, o tai turėdavo mokestinių pasekmių tiek dividendus išmokančioms bendrovėms, tiek juos gaunantiems akcininkams.

4.        Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su atveju, kai Jungtinėje Karalystėje gyvenantis akcininkas iš bendrovės, šios valstybės narės rezidentės, gauna užsienio kilmės FID laikomų dividendų(2)
.

5.        Konkrečiau kalbant, jis susijęs su atveju, kai akcininkui, kurio pajamos iš dividendų neapmokestinamos mokesčiu, neteikiamas mokesčio kreditas, bet tik jei kalbama apie užsienio kilmės dividendus, gaunamus pagal FID tvarką(3)
, nors netaikant šios tvarkos jis turėtų teisę į šį mokesčio kreditą.

6.        Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar pagal Sąjungos teisę suteikiamos teisės šiam akcininkui, reziduojančiam toje pačioje valstybėje narėje kaip ir bendrovė, mokanti FID laikomus užsienio kilmės dividendus, ir prireikus – klausimas dėl teisių gynimo priemonių, kuriomis jis gali naudotis.

7.        Pažymėtina, kad 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendime Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774) Teisingumo Teismas išnagrinėjo FID tvarką, kiek tai susiję su bendrovių rezidenčių, gaunančių užsienio kilmės dividendų ir pasirinkusių FID tvarką, pareikštais ieškiniais.

II – Jungtinės Karalystės teisė

8.        Pagal Jungtinėje Karalystėje galiojančius mokesčių teisės aktus kiekvienos bendrovės, šios valstybės narės rezidentės, taip pat kiekvienos bendrovės, kuri nėra šios valstybės narės rezidentė, bet joje per filialą ar atstovybę vykdo komercinę veiklą, per finansinius metus gautam pelnui šioje valstybėje taikomas pelno mokestis. Nuo 1973 m. Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje taikoma apmokestinimo sistema, vadinamoji „dalinio įskaitymo“ sistema, pagal kurią, siekiant išvengti dvigubo ekonominio apmokestinimo bendrovei rezidentei paskirstant pelną, dalis šios bendrovės sumokėto pelno mokesčio įskaitoma jos akcininkams. Iki 1999 m. balandžio 6 d. ši sistema buvo grindžiama, viena vertus, pelną paskirstančios bendrovės avansinio pelno mokesčio mokėjimu ir, kita vertus, dividendus gaunantiems akcininkams suteikiamu mokesčio kreditu, kartu pelno mokesčiu neapmokestinant dividendų, kurių bendrovės, Jungtinės Karalystės rezidentės, gaudavo iš kitos bendrovės, taip pat šios valstybės narės rezidentės.

A –    Dėl avansinio pelno mokesčio mokėjimo

9.        Pagal Income and Corporation Taxes Act 1988 (1988 m. Pajamų ir pelno mokesčių įstatymas, toliau – ICTA) 14 straipsnio redakciją, taikomą pagrindinės bylos aplinkybėms, bendrovė, Jungtinės Karalystės rezidentė, kuri perveda dividendus savo akcininkams, privalo mokėti avansinį pelno mokestį (angl. k. „advance corporation tax“, toliau – ACT), apskaičiuojamą nuo išmokėtų dividendų sumos arba vertės.

10.      Bendrovė turėjo teisę tam tikrą dalį nuo jos konkrečiais finansiniais metais paskirstyto pelno sumokėto ACT įskaityti į jos tais metais mokėtino pelno mokesčio sumą.

B –    Dėl akcininkų rezidentų, gaunančių dividendų iš bendrovių rezidenčių, padėties

11.      Pagal ICTA 208 straipsnį, kai bendrovė, Jungtinės Karalystės rezidentė, gauna dividendų iš taip pat šioje valstybėje narėje reziduojančios bendrovės, ji nemoka pelno mokesčio nuo šių dividendų.

12.      Be to, pagal ICTA 231 straipsnio 1 dalį kiekvieną kartą bendrovei rezidentei išmokant ACT apmokestinamus dividendus kitai bendrovei rezidentei, pastarajai bendrovei suteikiamas mokesčio kreditas, atitinkantis pirmosios bendrovės sumokėto ACT sumos dalį(4)
.

13.      Bendrovė, Jungtinės Karalystės rezidentė, iš kitos bendrovės rezidentės gaunanti dividendų, kurių išmokėjimas suteikia teisę į mokesčio kreditą, galėjo perimti šios kitos bendrovės sumokėto ACT sumą ir, išmokėdama dividendus savo akcininkams, atskaityti ją iš savo pačios mokėtinos ACT sumos, taigi mokėti tik likusią ACT dalį.

14.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, „jei mokesčio kreditas viršija gavėjo mokėtiną pajamų mokestį už bendrąją paskirstymo ir mokesčio kredito sumą (kaip būna mokesčiu neapmokestinamo akcininko atveju), jis gali reikalauti, kad jam būtų išmokėta permoka“ taikant ICTA 213 straipsnio 3 dalį.

15.      Pagal ICTA 592 straipsnio 2 dalį patvirtintiems pensijų fondams buvo taikomas atleidimas nuo pajamų mokesčio nuo dividendų, ar tai būtų nacionalinės, ar užsienio kilmės dividendai.

16.      Remiantis ICTA 231 straipsnio 3 dalimi pensijų fondai turėjo teisę į mokesčio kreditą, nurodytą ICTA 231 straipsnio 1 dalyje, už dividendus, kuriuos jie gaudavo iš Jungtinės Karalystės bendrovių, ir teisę į šio mokesčio kredito mokėjimą, nes buvo atleisti nuo pajamų mokesčio nuo dividendų.

17.      Priešingai, mokesčio kreditas pagal ICTA 231 straipsnio 3 dalį nebuvo mokamas, jei buvo taikoma FID tvarka(5)
.

C –    Dėl akcininkų rezidentų, gaunančių dividendų iš bendrovių nerezidenčių, padėties

18.      Bendrovei, Jungtinės Karalystės rezidentei, gaunančiai dividendų iš bendrovės, užsienio rezidentės, buvo taikomas pelno mokestis, mokamas nuo šių dividendų. Tačiau pagal ICTA 788 ir 790 straipsnius jai buvo teikiama mokesčio lengvata dėl dividendus išmokėjusios bendrovės savo rezidavimo valstybėje sumokėto mokesčio.

19.      Tokiu atveju minėtus dividendus gavusi bendrovė neturėjo teisės į mokesčio kreditą.

20.      Be to, jei bendrovė rezidentė pati išmokėdavo dividendus savo akcininkams, ji turėdavo mokėti ACT.

21.      Taigi dėl aplinkybės, kad bendrovė rezidentė gauna dividendų iš bendrovės nerezidentės, galėjo susidaryti ACT permoka, pirmiausia dėl to, kad, jei dividendus išmoka bendrovė nerezidentė, nesuteikiamas mokesčio kreditas, kurį būtų galima atskaityti iš ACT sumos, kurią bendrovė rezidentė turi sumokėti išmokėdama dividendus savo akcininkams.

22.      Nuo 1994 m. liepos 1 d. ši problema buvo išspręsta nustačius FID tvarką siekiant leisti bendrovėms sumažinti ACT permokos poveikį.

D –    Dėl FID tvarkos

23.      Pagal FID tvarką iš bendrovės nerezidentės dividendų gaunanti bendrovė rezidentė, išmokėdama dividendus savo akcininkams, galėjo nuspręsti, kad pastarieji dividendai laikomi FID, nuo kurių mokamas ACT, o tai šiai bendrovei leido, kiek FID atitinka gautus užsienio kilmės dividendus, prašyti grąžinti sumokėtą ACT permoką.

24.      Bendrovė, Jungtinės Karalystės rezidentė, gaunanti pajamų iš užsienio, buvo suinteresuota taikyti FID tvarką. Iš tikrųjų tokiai bendrovei galėjo atsirasti pareiga mokėti pelno mokestį, kuris būtų nepakankamas, kad į jį būtų galima įskaityti ACT, mokėtiną nuo visų jos išmokėtų dividendų. Nuspręsdama dividendus laikyti FID, ji galėjo iš mokesčių institucijos susigrąžinti ACT ir taip išvengti ACT permokos.

25.      Tačiau akcininkas, gaunantis FID laikomų užsienio kilmės dividendų, neturėjo teisės į mokesčio kreditą. Iš tikrųjų ICTA 246C straipsnyje buvo aiškiai nurodyta:

„231 straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu aptariama išmokama suma yra dividendai iš užsienyje gautų pajamų“.

26.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, ICTA 246D straipsnyje vis dėlto buvo numatyta, kad apmokestinamieji akcininkai laikomi gavusiais pajamų, nuo kurių jau sumokėtas mokestis pagal mažesnį tarifą (20 %) už atitinkamus mokestinius metus. 246D straipsnio poveikis taip apmokestinamam akcininkui būdavo toks pat, lyg jis būtų turėjęs teisę į mokesčio kreditą pagal ICTA 231 straipsnį. Taigi tokiam akcininkui pagal FID tvarką ar ne pagal FID tvarką išmokėti dividendai iš esmės būdavo apmokestinami vienodai.

27.      Tačiau tuo atveju, kai akcininkui nebuvo taikomas mokestis nuo dividendų (pavyzdžiui, be kita ko, patvirtintam pensijų fondui)(6)
, FID tvarka lemdavo skirtingą požiūrį: išmokant dividendus ne pagal FID tvarką šis akcininkas turėdavo teisę į mokesčio kreditą, mokamą grynaisiais, o jei dividendai būdavo išmokami kaip FID, jis tokios teisės neturėjo.

28.      Iš tikrųjų, kaip minėta, pagal ICTA 246C straipsnį dėl dividendų, gautų iš bendrovių, nusprendusių jiems taikyti FID tvarką, patvirtinti neapmokestinami pensijų fondai neturėjo teisės į mokesčio kreditą, numatytą ICTA 231 straipsnio 1 dalyje (ir juo labiau į jo mokėjimą, numatytą ICTA 231 straipsnio 3 dalyje).

29.      ACT sistema, įskaitant FID tvarką, buvo panaikinta nuo 1999 m. balandžio 6 d. išmokėtų dividendų atžvilgiu.

III – Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

30.      BT Pension Scheme (toliau – pensijų fondas) yra didžiausias nustatyto dydžio išmokų pensijų fondas Jungtinėje Karalystėje. Jo nariai – esami arba buvę British Telecommunications plc (toliau – BT) darbuotojai. Pensijų fondą valdo patikėtinė bendrovė BT Pension Scheme Trustees Limited. Visais mokesčių tikslais „trustees“, t. y. pensijų fondo patikėtiniai (toliau – patikėtiniai), yra atitinkamas apmokestinamasis subjektas, o pensijų fondas yra atitinkamo turto tikrasis savininkas.

31.      Pensijų fondas – tai patvirtintas pensijų fondas, kurio pajamos iš investicijų yra ir visada buvo neapmokestinamos Jungtinėje Karalystėje pajamų mokesčiu.

32.      Šiai bylai svarbiu laikotarpiu apie 70–75 % pensijų fondo investicijų (rinkos verte) sudarė įmonių akcijos. Kai kurie pensijų fondo turimų akcijų portfeliai buvo investicijos į Jungtinėje Karalystėje reziduojančias bendroves, kiti – investicijos į bendroves, reziduojančias Europos Sąjungoje ar kitur. Didžioji dalis (apie 97 %) pensijų fondo akcijų portfelio buvo investuota į dideles Jungtinėje Karalystėje ir užsienyje viešai kotiruojamas bendroves. Kiekvienu atveju pensijų fondui dažniausiai priklausė mažiau nei 2 % bendrovės kapitalo ir visada mažiau nei 5 %. Pensijų fondas bendrovėse, į kurias jis investavo, buvo paprastas akcininkas.

33.      Pensijų fondo investicijų portfelį sudarė bendrovių, Jungtinės Karalystės rezidenčių, nusprendusių taikyti FID tvarką, akcijos. Taigi pensijų fondas gavo FID laikomų užsienio kilmės dividendų. Pagal FID tvarką, taikant ICTA 246C straipsnį, patikėtiniai neturėjo teisės į mokesčio kreditą už šiuos dividendus.

34.      Patikėtiniai, būdami tos nuomonės, kad mokesčio kredito už FID laikomus užsienio kilmės dividendus nebuvimas yra nesuderinamas su Sąjungos teise, pareiškė ieškinį, reikalaudami, kad jiems būtų suteiktas mokesčio kreditas arba, nepatenkinus pirmojo reikalavimo, kad būtų grąžinta sumokėto mokesčio permoka ar atlyginta žala, patirta dėl mokesčio kredito nesuteikimo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme patikėtiniai teigė, jog, kadangi, viena vertus, ICTA 246C straipsnis lemia skirtingą požiūrį į FID laikomus užsienio kilmės dividendus ir į nacionalinės kilmės dividendus, kuris draudžiamas pagal Sąjungos teisę, pirmiausia pagal SESV 63 straipsnį, ir, kita vertus, jie yra asmenys, patyrę aptariamą žalą, remiantis Sąjungos teise jų atveju galima netaikyti ICTA 246C straipsnio, o tai suteikia jiems teisę į mokesčio kreditą už jų gautus FID.

35.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad, Jungtinės Karalystės vyriausybės teigimu, FID tvarka nesuderinama su Sąjungos teise, nes pagal šią tvarką apribojamos bendrovių, Jungtinės Karalystės rezidenčių, išmokančių FID, teisės. Ši vyriausybė prašymą priimti prejudicinį spendimą pateikusiame teisme teigė, kad tai nereiškia, jog šių bendrovių akcininkai rezidentai pagal Sąjungos teisę turi teises, kurios ribojamos pagal FID tvarką ir kurios leidžia jiems netaikyti ICTA 246C straipsnio. Šios vyriausybės nuomone, patikėtiniai negali remtis Sąjungos teise siekdami, kad nebūtų taikomas ICTA 246C straipsnis, nes investuodami į bendroves, Jungtinės Karalystės rezidentes, kurioms taikoma FID tvarka, jie nesinaudojo jokia tiesiogiai taikytina Sąjungos teise. Patikėtiniai atstovauja pensijų fondui, esančiam Jungtinėje Karalystėje ir investuojančiam į bendroves, kurios yra Jungtinės Karalystės rezidentės.

36.      Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su apeliaciniu skundu, pateiktu Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Apeliacinis teismas (Anglija ir Velsas) (Civilinių bylų skyrius), Jungtinė Karalystė) dėl sprendimo, priimto Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber) (Aukštesnysis teismas (Mokesčių bylų ir kanceliarijos skyrius), Jungtinė Karalystė), kuris atmetė apeliacinius skundus ir priešpriešinius apeliacinius skundus dėl First-tier Tribunal (Tax Chamber) (Pirmosios instancijos teismas (Mokesčių bylų skyrius), Jungtinė Karalystė) sprendimo.

37.      Ir First-tier Tribunal (Tax Chamber) (Pirmosios instancijos teismas (Mokesčių bylų skyrius)), ir Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber) (Aukštesnysis teismas (Mokesčių bylų ir kanceliarijos skyrius)) mano, kad iš esmės patikėtiniai turi teisę į mokesčio kreditus, susijusius su FID laikomais užsienio kilmės dividendais, kuriuos jie gavo už 1997–1998 m. mokestinius metus, o ieškinių, susijusių su kitais metais, senaties terminas pagal nacionalinę teisę suėjo.

38.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, klausimas, ar patikėtiniai turi teisę į mokesčio kreditus už FID laikomus užsienio kilmės dividendus, kelia Sąjungos teisės klausimus, susijusius su SESV 63 straipsnio taikymo sritimi. Minėtas teismas mano, kad – nebent patikėtiniai turėtų tiesiogiai taikomas teises pagal Sąjungos teisę, kiek tai susiję su ICTA 246C straipsniu, – pagal nacionalinius teisės aktus patikėtinių atveju nėra privaloma netaikyti šio straipsnio, todėl jų ieškinius dėl mokesčio kreditų reikia atmesti.

39.      Šiomis aplinkybėmis Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Apeliacinis teismas (Anglija ir Velsas) (Civilinių bylų skyrius), Jungtinė Karalystė) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar – atsižvelgiant į tai, jog 2006 m. gruodžio 12 d. sprendime, priimtame byloje [Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774)], Teisingumo Teismas atsakydamas į ketvirtąjį klausimą nusprendė, kad pagal EB sutarties 43 ir 56 straipsnius (dabar – SESV 49 ir 63 straipsniai) draudžiama priimti valstybių narių teisės aktus, pagal kuriuos bendrovės rezidentės, iš savo gautų užsienio kilmės dividendų išmokančios dividendus savo akcininkams, gali pasirinkti apmokestinimo tvarką, norėdamos susigrąžinti sumokėtą avansinį pelno mokestį, bet pagal kuriuos šios bendrovės, pirma, įpareigojamos sumokėti tą avansinį pelno mokestį ir vėliau gali prašyti jį grąžinti, antra, nenumatoma galimybė suteikti mokesčio kreditą akcininkams, nors bendrovei rezidentei išmokant dividendus iš nacionalinės kilmės dividendų šie akcininkai tokį mokesčio kreditą būtų gavę, – pagal Sąjungos teisę, remiantis SESV 63 straipsniu arba kita nuostata, šiems akcininkams suteikiamos tam tikros teisės, kai jie gauna dividendų, kuriems taikoma tokia tvarka, pirmiausia jeigu akcininkas reziduoja toje pačioje valstybėje narėje kaip ir dividendus išmokanti bendrovė?

2.      Jei pirmajame klausime minimas akcininkas pats neturi teisių pagal SESV 63 straipsnį, ar jis gali remtis tuo, kad buvo pažeistos SESV 49 arba 63 straipsnyje įtvirtintos dividendus išmokančios bendrovės teisės?

3.      Jeigu į pirmąjį arba antrąjį klausimą būtų atsakyta, kad akcininkas turi teisių pagal Sąjungos teisę arba gali ja remtis, ar Sąjungos teisėje yra reikalavimų dėl teisių gynimo priemonių, kuriomis pagal nacionalinę teisę galėtų pasinaudoti akcininkas?

4.      Ar Teisingumo Teismui atsakant į šiuos klausimus turi reikšmės tai, kad:

a)      valstybėje narėje akcininkas nuo gaunamų dividendų neturi mokėti mokesčio, todėl, jei dividendus išmoka minėtos tvarkos netaikanti bendrovė rezidentė, mokesčio kreditą, į kurį akcininkas turi teisę pagal nacionalinės teisės aktus, akcininkui gali sumokėti valstybė narė;

b)      nacionalinis teismas yra nusprendęs, jog Sąjungos teisės pažeidimas dėl aptariamų nacionalinės teisės aktų nėra toks sunkus, kad valstybė narė privalėtų atlyginti žalą dividendus išmokančiai bendrovei, remiantis principais, įtvirtintais [1996 m. kovo 5 d. Sprendime Brasserie du pêcheur ir Factortame (C-46/93 ir C-48/93, EU:C:1996:79)]; arba kad

c)      tik tam tikrais atvejais pagal minėtą tvarką dividendus išmokanti bendrovė gali būti padidinusi visiems akcininkams išmokamų dividendų sumą, kad galėtų išmokėti grynaisiais sumą, lygią tai, kurią neapmokestinamasis akcininkas būtų gavęs iš dividendų, kuriems ši tvarka netaikoma?“

IV – Procesas Teisingumo Teisme

40.      Rašytines pastabas pateikė patikėtiniai, Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Europos Komisija. Per posėdį, įvykusį 2016 m. lapkričio 9 d., jie pateikė ir žodines pastabas.

V –    Analizė

A –    Dėl pirmojo prejudicinio klausimo

41.      Pirmuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar pagal Sąjungos teisę, būtent pagal SESV 63 straipsnį, suteikiamos teisės akcininkui, gaunančiam FID laikomų užsienio kilmės dividendų, jei šis akcininkas reziduoja toje pačioje valstybėje narėje kaip ir dividendus išmokanti bendrovė.

1.      Taikytina ESV sutarties nuostata

42.      2012 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation (C-35/11, EU:C:2012:707) 89–92 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad dividendų mokestinis vertinimas gali patekti į SESV 49 straipsnio, susijusio su įsisteigimo laisve, ir SESV 63 straipsnio, susijusio su laisvu kapitalo judėjimu, taikymo sritis. Teisingumo Teismo teigimu, siekiant nustatyti, ar nacionalinės teisės aktas patenka į vienos ar kitos judėjimo laisvės taikymo sritį, reikia atsižvelgti į aptariamo teisės akto dalyką. Į SESV 49 straipsnio, susijusio su įsisteigimo laisve, taikymo sritį patenka nacionalinės teisės aktai, taikomi tik toms kapitalo dalims, kurios leidžia daryti aiškią įtaką bendrovės spendimams ir lemti jos veiklą. Nacionalinės teisės nuostatos, taikomos tik tuomet, kai kapitale dalyvaujama vieninteliu tikslu – investuoti pinigus, neketinant turėti įtakos įmonės valdymui ir jos kontroliuoti, turi būti nagrinėjamos atsižvelgiant tik į laisvą kapitalo judėjimą(7)
.

43.      Minėtame 2012 m. lapkričio 13 d. Sprendime Test Claimants in the FII Group Litigation (C-35/11, EU:C:2012:707) Teisingumo Teismas nusprendė, kad aptariamo nacionalinės teisės akto dalykas, kuris buvo toks pats kaip ir šiuo atveju, neleidžia nustatyti, kad šis teisės aktas aiškiai patenka į SESV 49 straipsnio ar 63 straipsnio taikymo sritį. Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas atsižvelgia į konkretaus atvejo faktines aplinkybes, kad nustatytų, ar situacija, susiklosčiusi pagrindinėje byloje, patenka į vienos ar kitos iš minėtų nuostatų taikymo sritį(8)
.

44.      Kadangi pensijų fondui paprastai priklausė mažiau nei 2 % ir visada mažiau nei 5 % bendrovių, į kurias jis investuodavo, kapitalo ir kadangi jis būdavo paprastas šių bendrovių akcininkas, manau, kaip ir patikėtiniai, Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Komisija, nurodę tai savo pastabose, kad aptariamos investicijos patenka į SESV 63 straipsnyje nurodyto laisvo kapitalo judėjimo taikymo sritį. Iš tikrųjų šios investicijos neleidžia patikėtiniams aiškiai turėti įtakos bendrovės sprendimams ir lemti jos veiklos.

2.      Bendrovės, Jungtinės Karalystės rezidentės, išmokančios FID laikomus užsienio kilmės dividendus(9)
, padėtis

45.      2006 m. gruodžio 12 d. Sprendime Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774) Teisingumo Teismas nusprendė, „kad užsienio kilmės dividendus gaunančių bendrovių rezidenčių, pasirenkančių FID tvarką, mokestinis vertinimas [yra] mažiau palankus nei tas, kuris taikomas nacionalinės kilmės dividendus gaunančioms bendrovėms rezidentėms“(10)
.

46.      Iš tikrųjų dėl mokesčio kredito nebuvimo, t. y. šiuo atveju svarbaus klausimo, Teisingumo Teismas nusprendė, jog, kadangi „iš bendrovės rezidentės FID laikomų užsienio kilmės dividendų dividendus gavęs akcininkas neturi teisės į mokesčio kreditą“ ir kadangi toks akcininkas „neturi jokios teisės į grąžinimą, kai jis neprivalo mokėti pajamų mokesčio arba kai mokėtinas pajamų mokestis yra mažesnis nei dividendų apmokestinimo žemiausias tarifas“, „dėl to FID tvarką pasirinkusi bendrovė turi padidinti savo išmokamų dividendų sumą, jeigu nori akcininkams užtikrinti pajamas, atitinkančias tas, kurios susidarytų išmokant nacionalinės kilmės dividendus“(11)
.

47.      Primintina, kad toje byloje ieškovės buvo bendrovės, Jungtinės Karalystės rezidentės, turinčios bendrovių, reziduojančių kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, akcijų. Ši byla susijusi su akcininkų, kurie, kaip ir bendrovės, kurių akcijų jie turi, reziduoja Jungtinėje Karalystėje, padėtimi.

3.      Akcininko rezidento, kuriam dividendus išmoka bendrovė rezidentė iš savo gautų FID laikomų užsienio kilmės dividendų, padėtis: skirtingas požiūris

48.      Nors ieškovės byloje, kurioje priimtas 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774), buvo bendrovės, Jungtinės Karalystės rezidentės, turinčios bendrovių, reziduojančių kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, akcijų, Teisingumo Teismas dėl bendrovių rezidenčių, gaunančių FID laikomų užsienio kilmės dividendų, akcininkų šio sprendimo 173 punkte nusprendė, kad „EB 43 ir 56 straipsniai draudžia valstybės narės teisės aktus, kurie, neapmokestindami avansiniu pelno mokesčiu bendrovių rezidenčių, kurios iš savo gautų nacionalinės kilmės dividendų išmoka dividendus savo akcininkams, suteikia bendrovėms rezidentėms, kurios iš savo gautų užsienio kilmės dividendų išmoka dividendus savo akcininkams, galimybę pasirinkti tvarką, joms leidžiančią susigrąžinti sumokėtą avansinį pelno mokestį, tačiau <...> jų akcininkamsnenumato mokesčio kredito, kuris jiems būtų suteiktas, jeigu bendrovė rezidentė dividendus išmokėtų iš nacionalinės kilmės dividendų“(12)
.

49.      Mano nuomone, iš minėto šio sprendimo punkto(13)
matyti, kad, Teisingumo Teismo nuomone, akcininkai, gaunantys iš bendrovės rezidentės FID laikomų užsienio kilmės dividendų, kaip šiuo atveju – pensijų fondas, patyrė tiesioginę žalą dėl FID tvarkos diskriminacinių nuostatų(14)
, konkrečiau – dėl teisės į mokesčio kreditą neturėjimo(15)
.

4.      Ar tai išimtinai vidaus situacija?

50.      Nepaisant tokios šių akcininkų diskriminacijos, kuri draudžiama pagal SESV 49 ir 63 straipsnius, Jungtinės Karalystės vyriausybė mano, kad SESV 63 straipsnis nesuteikia jiems jokios teisės.

51.      Iš tikrųjų, nors Jungtinės Karalystės vyriausybė tiesiogiai neginčija 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774) 173 punkto ir rezoliucinės dalies 4 punkto, ji mano, kad, jei investuotojas, valstybės narės rezidentas, įsigyja toje pačioje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės akcijų, kalbama apie išimtinai vidaus situaciją, kuri nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį(16)
. Taigi toks įsigijimas visai nereiškia kapitalo judėjimo, kaip tai suprantama pagal SESV 63 straipsnį, ir toks investuotojas nesinaudoja teisėmis, kurias suteikia ši nuostata.

52.      Be to, pirmiausia iš 1988 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvos 88/361/EEB dėl Sutarties 67 straipsnio įgyvendinimo(17)
I priede pateiktos nomenklatūros matyti, kad tarpvalstybinis šiame priede išvardytų sandorių aspektas yra esminis klasifikacijos požymis.

53.      Mano nuomone, reikia atmesti Jungtinės Karalystės vyriausybės argumentą, kad pagrindinė byla, kurioje nagrinėjamas akcininkų, kuriems dividendus išmoka bendrovė rezidentė iš savo gautų FID laikomų užsienio kilmės dividendų, teisių klausimas, yra susijusi su išimtinai valstybės narės vidaus situacija.

54.      Šis Jungtinės Karalystės teiginys, mano manymu, iš tikrųjų yra pagrįstas FID tvarkos ir pagrindinėje byloje aptariamų faktinių aplinkybių atrankiniu ir formaliu aiškinimu(18)
. Ši vyriausybė sutelkia dėmesį vien į atskirą šios tvarkos ir šių aplinkybių aspektą, t. y. į tai, kad dividendus išmokanti bendrovė ir akcininkas reziduoja toje pačioje valstybėje narėje, neatsižvelgdama į kitus dalykus, pirmiausia į šia tvarka siekiamą tikslą ir jos ekonominę reikšmę(19)
. Tačiau FID tvarką ir nepalankų aptariamų akcininkų vertinimą reikia vertinti apskritai, o ne fragmentiškai ir iš dalies, kaip daro Jungtinės Karalystės vyriausybė.

55.      FID tvarka buvo nustatyta siekiant leisti bendrovei, gaunančiai dividendų iš bendrovės nerezidentės, sušvelninti ACT permokos poveikį. Tačiau bendrovėms suteikta galimybė pasirinkti FID tvarką turėjo tiesioginių ir reikšmingų pasekmių ne tik bendrovėms rezidentėms, išmokančioms dividendus iš savo gautų FID laikomų užsienio kilmės dividendų, bet ir šių dividendų gaunantiems akcininkams(20)
, kurių padėtis mokesčių atžvilgiu, palyginti su akcininkais, gaunančiais vien nacionalinės kilmės dividendus, tapo nepalankesnė. Pakanka priminti, kad ICTA 246C straipsnyje buvo aiškiai nurodyta, jog ICTA 231 straipsnio 1 dalis netaikoma, taigi teisė į mokesčio kreditą nesuteikiama, jeigu aptariama išmokama suma yra dividendai iš užsienyje gautų pajamų.

56.      Iš paties ICTA 246C straipsnio teksto aiškiai matyti, kad mokesčio kreditas susijęs su pajamų, iš kurių mokami dividendai, nacionaliniu ar užsienio pobūdžiu.

57.      Taigi neginčijama, kad FID tvarka buvo susijusi būtent su tarpvalstybiniu dividendų išmokėjimu ir kad visi svarbūs šios tvarkos aspektai neapsiribojo vienos valstybės narės vidaus situacija. Kaip ir Komisija, manau, kad pagrindinėje byloje aptariami akcininkai aiškiai patyrė diskriminaciją, palyginti su bendrovių rezidenčių akcininkais, gaunančiais nacionalinės kilmės dividendų.

58.      Šiuo atžvilgiu ypač informatyvus yra 2006 m. vasario 23 d. Sprendimas Keller Holding (C-471/04, EU:C:2006:143) dėl nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos draudžiama atskaityti dalyvavimo dukterinės bendrovės kapitale finansavimo išlaidas, susijusias su dividendais, gautais iš netiesioginės dukterinės bendrovės(21)
, įsteigtos kitoje valstybėje narėje, suderinamumo su įsisteigimo laisve ir laisvu kapitalo judėjimu.

59.      Teisingumo Teismas iškart atmetė pirmiausia Vokietijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybių pateiktus argumentus, pagal kuriuos ginčas buvo susijęs su išimtinai valstybės narės vidaus situacija, todėl nebuvo pagrindo aiškinti Sutarties nuostatų dėl įsisteigimo laisvės ar laisvo kapitalo judėjimo. Iš tikrųjų Teisingumo Teismas nusprendė, kad tuo atveju, jei patronuojančioji bendrovė, kurios buveinė yra Vokietijoje, ginčija Vokietijos mokesčių institucijos sprendimą, kuriuo jai nesuteikta galimybė atskaityti išlaidas, patirtas siekiant įsigyti kapitalo dalį taip pat Vokietijoje įsteigtoje dukterinėje bendrovėje, dėl jų tiesioginio ekonominio ryšio, kuris turėtų būti tarp jų ir Austrijoje įsteigtos netiesioginės dukterinės bendrovės išmokėtų dividendų(22)
, teisės aktai, kuriais pagrįstas šis sprendimas, turi būti laikomi taikytinais atvejams, susijusiems su Sąjungos vidaus prekyba, o tai gali lemti su pagrindinėmis laisvėmis susijusių Sutarties nuostatų taikymą(23)
.

60.      Be to, dėl Jungtinės Karalystės vyriausybės pastabos, grindžiamos nomenklatūra, kuri sudaro Direktyvos 88/361 I priedą, pažymėtina, kad ją taip pat reikia atmesti, nes aptariamos finansinės operacijos aiškiai susijusios su užsienio elementu.

61.      Tai reiškia, kad SESV 63 straipsnis suteikia teises FID laikomų užsienio kilmės dividendų gaunančiam akcininkui neatsižvelgiant į tai, kad šis akcininkas reziduoja toje pačioje valstybėje narėje kaip ir dividendus išmokanti bendrovė ir kad jis gali jomis remtis teisme.

5.      Dėl pateisinimo

62.      Dar reikia nustatyti, ar skirtingas požiūris, kurį lemia FID tvarka, gali būti pateisinamas atsižvelgiant į ESV sutarties nuostatas, susijusias su laisvu kapitalo judėjimu.

63.      Jei Teisingumo Teismas atmestų teiginį dėl Sąjungos teisės netaikymo, Jungtinė Karalystė mano, kad jei, viena vertus, akcininkas turi atitinkamas teises pagal Sąjungos teisę ir, kita vertus, dėl mokėtino mokesčio kredito už FID laikomus užsienio kilmės dividendus, išmokėtus neapmokestinamajam akcininkui, nebuvimo šios teisės būtų apribotos, toks akcininko teisių apribojimas būtų pateisinamas mokesčių sistemos darna.

64.      Šios vyriausybės teigimu, pagal Jungtinėje Karalystėje galiojusią įskaitymo sistemą tarp akcininkui suteikiamos mokestinės naudos, t. y. mokesčio kredito už dividendus, ir bendrovės nuo šių dividendų mokamo ACT buvo tiesioginis ryšys. Ši vyriausybė pažymi, kad pagal šios sistemos logiką, kadangi ACT, sumokėtas nuo FID laikomų užsienio kilmės dividendų, grąžinamas, akcininkui mokesčio kreditas nesuteikiamas.

65.      Mano nuomone, Jungtinės Karalystės vyriausybės nurodytam pateisinimui negali būti pritarta.

66.      Jame tik pakartojami analogiški argumentai, šios vyriausybės pateikti ir Teisingumo Teismo atmesti byloje, kurioje priimtas 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774).

67.      Iš minėto sprendimo 93 ir 163 punktų aiškiai matyti, jog Teisingumo Teismas nusprendė, kad nevienodas požiūris, konstatuotas atsižvelgiant į ESV sutarties nuostatas, susijusias su įsisteigimo laisve ir laisvu kapitalo judėjimu, nepateisinamas būtinybe apsaugoti Jungtinės Karalystės mokesčių sistemos darną.

68.      Reikia konstatuoti, jog iš 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774) 173 punkto matyti, kad aptariamas skirtingas požiūris buvo susijęs pirmiausia su mokesčio kredito nesuteikimu akcininkui, gaunančiam FID laikomų užsienio kilmės dividendų. Taigi kalbama apie tokią pačią situaciją kaip aptariamoji šioje byloje.

69.      Be to, tame sprendime Teisingumo Teismas atmetė Jungtinės Karalystės argumentą, pagal kurį mokesčio kreditas dividendų gavusiam akcininkui suteikiamas tik tuo atveju, jeigu yra dvigubas ekonominis paskirstytojo pelno apmokestinimas, kurio turi būti vengiama arba kurį reikia sušvelninti(24)
. Teisingumo Teismas nusprendė, kad „[dvigubo apmokestinimo] rizika <...> egzistuoja <...>, kai dividendus išmoka bendrovė [nerezidentė], kurios pelnas jos rezidavimo valstybėje taip pat apmokestinamas pelno mokesčiu pagal joje taikomus tarifus ir taisykles“(25)
.

B –    Dėl antrojo prejudicinio klausimo

70.      Į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo antrąjį prejudicinį klausimą reikėtų atsakyti tik tuo atveju, jeigu akcininkas, gaunantis FID laikomų užsienio kilmės dividendų, negalėtų pats remtis teisėmis, suteikiamomis pagal SESV 63 straipsnį.

71.      Atsižvelgdamas į tai, kaip siūlau atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmąjį klausimą, manau, kad į antrąjį klausimą atsakyti nereikia.

C –    Dėl trečiojo ir ketvirtojo prejudicinių klausimų

72.      Trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo iš esmės klausia dėl pasekmių, kurias valstybės narės teisminės institucijos turi sieti su išvada, kad nacionalinės teisės nuostatos nesuderinamos su Sąjungos teise, konkrečiau kalbant – dėl teisių gynimo priemonių, kurias jos turi suteikti akcininkams, gaunantiems FID laikomų užsienio kilmės dividendų (trečiasis klausimas), ir dėl galimos tam tikrų aplinkybių reikšmės (ketvirtasis klausimas).

1.      Pasekmės, sietinos su išvada, kad tam tikros nacionalinės teisės nuostatos nesuderinamos su Sąjungos teise.

73.      Valstybių narių teismai, vadovaudamiesi ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu, turi užtikrinti iš Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių teisminę gynybą. Be to, ESS 19 straipsnio 1 dalimi valstybės narės įpareigojamos numatyti teisių gynimo priemones, būtinas veiksmingai teisminei apsaugai [gynybai] Sąjungos teisei priklausančiose srityse užtikrinti(26)
.

74.      Patikėtinių manymu, veiksminga teisminė gynyba turi lemti ekonominės naudos, kurią, pažeisdama SESV 63 straipsnį, gavo valstybė narė, grąžinimą, antraip šis straipsnis ir toliau bus pažeidžiamas. Jie teigia, kad kalbama apie teisę į mokesčio susigrąžinimą, kuri pagal 1983 m. lapkričio 9 d. Sprendime San Giorgio (199/82, EU:C:1983:318) ir 2001 m. kovo 8 d. Sprendime Metallgesellschaft ir kt. (C-397/98 ir C-410/98, EU:C:2001:134) nustatytus principus yra Sąjungos teisės nuostatomis, kaip jas išaiškino Teisingumo Teismas, suteikiamų teisių pasekmė ir papildymas.

75.      Patikėtiniai tvirtina, kad nėra jokio teisės principo, pagal kurį valstybė narė atlikdama grąžinimą apsiribotų mokesčių, kuriuos jos reikalavimu turėjo sumokėti atitinkamas asmuo, suma. Jie mano, kad akcininkai turi teisę susigrąžinti sumas, kurias būtų gavę, jei nacionalinė mokesčių sistema būtų paisiusi Sąjungos teisės, ir kurių valstybė narė nesumokėjo, taigi gavo naudos iš atskaitytų sumų. Pagal veiksmingą teisminę gynybą turi būti sumokėtos ne tik aptariamos sumos, bet ir palūkanos, mokėtinos dėl to, kad akcininkai pirmiau negalėjo šiomis sumomis naudotis.

76.      Jungtinės Karalystės vyriausybė mano, kad nors pagal Sąjungos teisę valstybė narė privalo grąžinti pažeidžiant šią teisę gautus mokesčius, šis principas patikėtiniams netaikomas. Šios vyriausybės teigimu, pagal nacionalinę teisę patikėtiniai buvo atleisti nuo pajamų mokesčio nuo dividendų, taigi nebuvo apmokestinti jokiu mokesčiu ir nemokėjo jokio mokesčio nuo savo gautų FID.

77.      Pažymėtina, kad nesant atitinkamą sritį reglamentuojančių Sąjungos teisės nuostatų Teisingumo Teismas neturi nustatyti, nei kokias teisių gynimo priemones gali taikyti akcininkai, gaunantys FID laikomų užsienio kilmės dividendų, nei kokiomis sąlygomis šiomis priemonėmis gali būti naudojamasi(27)
.

78.      Iš tikrųjų kiekviena valstybė narė savo nacionalinės teisės sistemoje turi paskirti kompetentingus teismus ir nustatyti ieškinių, skirtų iš Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių apsaugai užtikrinti, procesines taisykles su sąlyga, kad tokios taisyklės nebus mažiau palankios nei taikomos panašiems nacionaline teise grindžiamiems ieškiniams (lygiavertiškumo principas) ir kad dėl jų naudojimasis Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis netaps praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas)(28)
.

a)      Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas

79.      Priešingai, nei teigia patikėtiniai, nemanau, kad pensijų fondas turi teisę į nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimą vadovaujantis principais, nustatytais 1983 m. lapkričio 9 d. Sprendime San Giorgio (199/82, EU:C:1983:318) ir 2001 m. kovo 8 d. Sprendime Metallgesellschaft ir kt. (C-397/98 ir C-410/98, EU:C:2001:134).

80.      Teisė susigrąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę valstybėje narėje surinktus mokesčius yra Sąjungos teisės nuostatomis, kuriomis tokie mokesčiai draudžiami, jos subjektams suteikiamų teisių pasekmė ir papildymas. Taigi valstybė narė iš esmės privalo grąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę surinktus mokesčius. Darant su Sąjungos teise nesuderinamų mokesčių grąžinimo principo išimtį gali būti atsisakyta grąžinti nepagrįstai surinktus mokesčius tik tuo atveju, jei dėl to teisių turėtojai nepagrįstai praturtėtų, t. y. jei įrodoma, kad minėtus mokesčius turintis mokėti asmuo iš tikrųjų perkėlė juos tiesiogiai, pavyzdžiui, prekės pirkėjui. Teise į nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimą siekiama pašalinti mokesčio nesuderinamumo su Sąjungos teise pasekmes ir neutralizuoti ekonominę naštą, nepagrįstai perkeltą subjektui, kuriam ji galiausiai iš tikrųjų teko(29)
.

81.      Tačiau primintina, kad pensijų fondas yra patvirtintas pensijų fondas, todėl patikėtiniai nemokėjo jokio mokesčio nuo savo gautų FID laikomų užsienio kilmės dividendų.

82.      Taigi iš tikrųjų patikėtiniai nemokėjo jokio mokesčio, todėl manau, kad jie neturi teisės į nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimą vadovaujantis principais, nustatytais, be kita ko, 1983 m. lapkričio 9 d. Sprendime San Giorgio (199/82, EU:C:1983:318) ir 2001 m. kovo 8 d. Sprendime Metallgesellschaft ir kt. (C-397/98 ir C-410/98, EU:C:2001:134).

b)      Viršenybės principas

83.      Ar tai reiškia, kad akcininkai, gaunantys FID laikomų užsienio kilmės dividendų, kaip antai patikėtiniai, negali naudotis kitomis teisių gynimo priemonėmis? Aš taip nemanau.

84.      Pirmiausia reikia priminti, kad, remiantis Sąjungos teisės viršenybės principu, kalbant apie tiesiogiai taikomų Sutarčių nuostatų bei institucijų aktų ir valstybių narių nacionalinės teisės santykį, tokios įsigaliojusios nuostatos ir aktai lemia savaiminį bet kokių joms prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų netaikymą(30)
.

85.      Kaip matyti iš nusistovėjusios teismo praktikos, susidūręs su situacija, kai teisės nuostata prieštarauja tiesiogiai taikomai Sąjungos teisei, nacionalinis teismas privalo tokios nacionalinės nuostatos netaikyti ir iš įvairių nacionalinės teisės sistemoje nustatytų procedūrų taikyti tas, kurios tinkamos norint apsaugoti pagal Sąjungos teisę suteiktas individualias teises(31)
.

86.      Pagal viršenybės principą valstybės narės privalo priimti būtinas priemones, kad kiekvienas asmuo, patyręs diskriminaciją, draudžiamą pirmiausia pagal SESV 63 straipsnį, galėtų gauti visas sumas, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei nebūtų buvęs diskriminuojamas. Iš tikrųjų, siekiant išlaikyti šio straipsnio veiksmingumą ir užtikrinti akcininkams, gaunantiems FID laikomų užsienio kilmės dividendų, veiksmingą teisminę gynybą, reikia, kad jų padėtis taptų, kiek tai įmanoma, laikantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, tokia, kokia būtų buvusi, jeigu jie nebūtų dėl aptariamų nacionalinės teisės nuostatų patyrę diskriminacijos.

87.      Nagrinėjamu atveju manau, kad vadovaujantis viršenybės principu patikėtiniai, turintys teisę į mokesčio kreditą, turi teisę ir į šio mokesčio kredito mokėjimą pagal ICTA 231 straipsnio 3 dalį bei į palūkanų, skaičiuojamų nuo šios sumos, atspindinčių nuostolius, patirtus dėl negalėjimo naudotis šiomis sumomis, mokėjimą(32)
, netaikant ICTA 246C straipsnio.

2.      Galima tam tikrų aplinkybių reikšmė

a)      Aplinkybė, kad akcininkas neapmokestinamas mokesčiu

88.      Tai, kad savo rezidavimo valstybėje(33)
akcininkas neapmokestinamas mokesčiu nuo dividendų, kuriuos jis gauna šioje valstybėje, todėl, jei dividendus išmoka bendrovė rezidentė, netaikanti FID tvarkos, mokesčio kreditą, į kurį akcininkas turi teisę pagal nacionalinės teisės aktus, jam gali sumokėti valstybė narė, neturi jokios reikšmės(34)
. Laikytis SESV 63 straipsnio – tai paprasčiausiai taikyti tokią pačią taisyklę laikantis FID tvarkos, kitaip tariant, veikti taip, kad pensijų fondų padėtis būtų tokia pati kaip patvirtintų neapmokestinamų pensijų fondų, kurie turėjo teisę, netaikant FID tvarkos, į mokesčio kredito mokėjimą(35)
  pagal ICTA 231 straipsnio 3 dalį.

b)      Aplinkybė, kad nacionalinis teismas yra nusprendęs, jog valstybės narės padarytas Sąjungos teisės pažeidimas nėra pakankamai sunkus, remiantis principais, įtvirtintais 1996 m. kovo 5 d. Sprendime Brasserie du pêcheur ir Factortame (C-46/93 ir C-48/93, EU:C:1996:79).

89.      Nagrinėjamu atveju aptariamą ieškinį dėl atsakomybės pripažinimo pareiškė dividendus išmokanti bendrovė.

90.      Kadangi akcininkai, gaunantys bendrovės rezidentės FID laikomų užsienio kilmės dividendų, kaip nagrinėjamu atveju pensijų fondas, tiesiogiai patyrė žalą dėl FID tvarkos diskriminacinių nuostatų, konkrečiau kalbant, dėl to, kad buvo pažeista jų teisė į mokesčio kreditą, ir kadangi pagal SESV 63 straipsnį jie turi teises, kuriomis gali remtis teisme, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyta aplinkybė negali turėti jokios reikšmės akcininkų teisėms, nepriklausančioms nuo galimų teisių, suteiktų dividendus išmokančioms bendrovėms(36)
.

91.      Aptariamų akcininkų pagal SESV 63 straipsnį turimos teisės nepriklauso nuo teisių, suteiktų dividendus išmokančioms bendrovėms.

c)      Aplinkybė, kad gali būti padidintos išmokamos sumos

92.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar gali turėti reikšmės tai, kad tik tam tikrais atvejais pagal FID tvarką dividendus išmokanti bendrovė gali būti padidinusi visiems akcininkams išmokamų dividendų sumą, kad galėtų išmokėti grynaisiais sumą, lygią tai, kurią neapmokestinamasis akcininkas būtų gavęs iš dividendų, kuriems ši tvarka netaikoma(37)
.

93.      Pažymėtina, kad, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, „byloje, dėl kurios teikiamas šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą, visai nėra įrodyta, kad dividendai faktiškai buvo didinami, o jei buvo, tai kokia suma, ir ar tai iš tikrųjų buvo nauda akcininkams arba bendrovių išlaidos“(38)
.

94.      Į tai atsižvelgdamas manau, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas yra labai netikslus ar net hipotetinis.

95.      Bet kuriuo atveju dar patikslintina, kad konstatavimas, jog akcininkai patyrė diskriminaciją, pateiktas 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774) 173 punkte, tinka bet kurioms taisomosioms priemonėms, kurių bendrovės, išmokančios FID laikomų užsienio kilmės dividendų, gali imtis savo akcininkų naudai. Iš tikrųjų Teisingumo Teismas su jokia pasekme nesusiejo šio sprendimo 149 punkte nurodytos aplinkybės, kad bendrovė, nusprendusi taikyti FID tvarką, turi „padidinti savo išmokamų dividendų sumą[, kad] akcininkams užtikrint[ų] pajamas, atitinkančias tas, kurios susidarytų išmokant nacionalinės kilmės dividendus“.

VI – Išvada

96.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Court of Appeal (England &amp; Wales) (Civil Division) (Apeliacinis teismas (Anglija ir Velsas) (Civilinių bylų skyrius)) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:

„1.      FID laikomų dividendų gaunančiam akcininkui pagal SESV 63 straipsnį suteikiamos teisės, kuriomis jis gali remtis teisme.

2.      Pagal viršenybės principą valstybės narės privalo priimti būtinas priemones, kad kiekvienas asmuo, patyręs diskriminaciją, draudžiamą pirmiausia pagal SESV 63 straipsnį, galėtų gauti visas sumas, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei nebūtų buvęs diskriminuojamas. Siekiant išlaikyti SESV 63 straipsnio veiksmingumą ir užtikrinti akcininkams, gaunantiems FID laikomų užsienio kilmės dividendų, veiksmingą teisminę gynybą, reikia, kad jų padėtis taptų, kiek įmanoma, laikantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, tokia, kokia būtų buvusi, jeigu jie dėl aptariamų nacionalinės teisės nuostatų nebūtų patyrę diskriminacijos.

3.      Neturi reikšmės:

–        tai, kad valstybėje narėje akcininkas neturi mokėti mokesčio nuo gaunamų dividendų, todėl, jei dividendus išmoka FID tvarkos netaikanti bendrovė rezidentė, mokesčio kreditą, į kurį jis turi teisę pagal nacionalinės teisės aktus, akcininkui gali sumokėti valstybė narė,

–        tai, kad nacionalinis teismas yra nusprendęs, jog Sąjungos teisės pažeidimas dėl aptariamų nacionalinės teisės aktų nėra toks sunkus, kad valstybė narė privalėtų atlyginti žalą dividendus išmokančiai bendrovei, remdamasi principais, įtvirtintais 1996 m. kovo 5 d. Sprendime Brasserie du pêcheur ir Factortame (C-46/93 ir C-48/93, EU:C:1996:79), nes aptariamų akcininkų pagal SESV 63 straipsnį turimos teisės nepriklauso nuo teisių, suteiktų dividendus išmokančioms bendrovėms,

–        tai, kad pagal minėtą tvarką dividendus išmokanti bendrovė gali būti padidinusi visiems akcininkams išmokamų dividendų sumą, kad galėtų išmokėti grynaisiais sumą, lygią tai, kurią akcininkas būtų gavęs iš dividendų, kuriems FID tvarka netaikoma.

1 –      Originalo kalba: prancūzų.

2 –      2006 m. gruodžio 12 d. Sprendime Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774, 148 punktas) Teisingumo Teismas kalbėjo apie „iš bendrovės rezidentės FID laikomų užsienio kilmės dividendų pagrindu dividendus ga[vusį] akcinink[ą] <...>“.

3 –      Kurie šioje išvadoje bus kvalifikuoti kaip „FID laikomi užsienio kilmės dividendai“.

4 –      ICTA 231 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta: „Jei bendrovė, Jungtinės Karalystės rezidentė, atlieka paskirstymą, kuriam taikomas ACT, ir paskirstomos sumos gavėjas yra kita bendrovė, Jungtinės Karalystės rezidentė, arba asmuo (ne bendrovė), Jungtinės Karalystės rezidentas, paskirstomos sumos gavėjas turi teisę į mokesčio kreditą, lygų paskirstomos sumos ar vertės daliai, atitinkančiai ACT normą, galiojančią finansiniais metais, kuriais paskirstoma ši suma.“

5 –      Žr. šios išvados 23–29 punktus.

6 –      Žr. ICTA 592 straipsnio 2 dalį ir šios išvados 15 punktą.

7 –      Taip pat žr. 2011 m. rugsėjo 15 d. Sprendimą Accor (C-310/09, EU:C:2011:581, 30–32 punktai).

8 –2012 m. lapkričio 13 d. Sprendimas Test Claimants in the FII Group Litigation (C-35/11, EU:C:2012:707, 94 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

9 –2006 m. gruodžio 12 d. Sprendime Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774, 148 punktas) Teisingumo Teismas vartoja pasakymą „bendrovės rezidentės[, išmokančios dividendus] FID laikomų užsienio kilmės dividendų pagrindu“.

10 –Žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774, 145 punktas). Išskirta mano.

11 –2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774, 148 ir 149 punktai).

12 –      Išskirta mano.

13 –      Taip pat žr. minėto sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą.

14 –      Pažymėtina, kad neginčijama, jog akcininkų, gaunančių FID laikomų užsienio kilmės dividendų, padėtis panaši į akcininkų, gaunančių nacionalinės kilmės dividendų, padėtį.

15 –      Iš tikrųjų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, „kai dividendai išmokami ne pagal FID tvarką, suteikdama mokesčio kreditus Jungtinė Karalystė papildydavo pensijų fondo pajamas iš dividendų. Faktiškai pensijų fondo akcininkui būdavo grąžinama bendrovės, Jungtinės Karalystės rezidentės, arba jos patronuojamųjų bendrovių šalyje sumokėto pelno mokesčio dalis.“ Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad „jei dividendų suma yra 80, mokesčio kreditas būtų 20 ir bendra pensijų fondo gautina suma būtų 100“.

16 –      Jungtinės Karalystės vyriausybė šiuo atžvilgiu remiasi 1998 m. liepos 16 d. Sprendimu ICI (C-264/96, EU:C:1998:370, 34 punktas). Jungtinės Karalystės vyriausybės teigimu, „kapitalo judėjimas, kaip tai suprantama pagal SESV 63 straipsnį, reiškia <...> užsienio, o ne nacionalinių vertybinių popierių įsigijimą. Todėl jei akcininkas rezidentas įsigyja nacionalinės bendrovės akcijų, tai nereiškia kapitalo judėjimo, kaip tai suprantama pagal SESV 63 straipsnį.“ Mano nuomone, minėtas sprendimas, kurį cituoja Jungtinės Karalystės vyriausybė, šiuo atveju neturi reikšmės. Šio sprendimo 33 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal SESV 49 ir 54 straipsnius, susijusius su įsisteigimo laisve, „nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais atsisakoma suteikti lengvatą konsorciumo bendrovei rezidentei, jei konsorciumo valdomos kontroliuojančiosios bendrovės veikla reiškia tik ar iš esmės akcijų turėjimą dukterinėse bendrovėse, kurių būstinė yra trečiosiose šalyse <...>“. Reikia konstatuoti, kad nors Teisingumo Teismas 34 punkte nusprendė, kad ginčas susijęs su situacija, kuri nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, t. y. įsisteigimo laisvės sritį, jis nieko nenusprendė nei dėl to, ar kalbama apie išimtinai vidaus situaciją, nei dėl laisvo kapitalo judėjimo.

17 –      OL L 178, 1988, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 10 sk., 1 t., p. 10.

18 –      Aiškinimu, kuriame neatsižvelgiama į „ekonominę realybę“, kaip per posėdį teigė Komisija.

19 –      Pritariu patikėtinių pastaboms, pagal kurias „FID tvarka sukuriamas aiškus ryšys tarp užsienio bendrovių pelno ir akcininkų, kaip antai [pensijų fondo], mokestinio vertinimo: vien dividendai, siejami su pajamomis, gautomis iš užsienio bendrovių pelno, buvo laikomi FID, suteikiančiais teisę į lengvatą, kuria prašė leisti naudotis bendrovės dėl ACT permokos“. „FID būtinai reiškia, kad yra užsienio elementas. Iš esmės FID reiškia pajamų, kurias patronuojanti bendrovė, reziduojanti Jungtinėje Karalystėje, gavo iš užsienyje reziduojančios dukterinės bendrovės, perskirstymą“.

20 –Žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774) 148 ir 173 punktus.

21 –Keller Holding (patronuojančioji bendrovė), kurios buveinė ir valdyba buvo Vokietijoje, kaip vienintelė akcininkė turėjo, be kita ko, kitos Vokietijoje įsteigtos bendrovės Keller Grundbau GmbH akcijas. Pastaroji savo ruožtu turėjo Austrijoje įsteigtos bendrovės Keller Grundbau GmbH Wien (netiesioginės dukterinės bendrovės, arba subdukterinės bendrovės) akcijų.

22 –      Šiuo klausimu žr. 2006 m. vasario 23 d. Sprendimą Keller Holding (C-471/04, EU:C:2006:143, 23 punktas). Taip pat pagal analogiją žr. 2005 m. kovo 10 d. Sprendimą Laboratoires Fournier (C-39/04, EU:C:2005:161), kuriame Teisingumo Teismas nusprendė, kad nacionalinės teisės aktų nuostatos, pagal kurias tik aptariamoje valstybėje narėje vykdomiems mokslo tyrimams teikiamas mokesčio kreditas, prieštarauja SESV 59 straipsniui. Generalinio advokato F. G. Jacobs išvados, pateiktos byloje Laboratoires Fournier (C-39/04, EU:C:2004:789), 11 punkte pažymima, kad „pagal šias taisykles bendrovė, turinti nuolatinę buveinę ir priimanti paslaugas, kurias teikia nagrinėjamoje valstybėje narėje įsteigtas paslaugų teikėjas, vertinama palankiau nei bendrovė, turinti nuolatinę buveinę ir priimanti paslaugas, kurias teikia kitoje valstybėje narėje įsteigtas paslaugų teikėjas. Todėl šios taisyklės, nors ir netiesiogiai, grindžiamos paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta ir dėl šios priežasties gali riboti šių paslaugų teikėjų veiklą kitose valstybėse narėse. Todėl jos akivaizdžiai prieštarauja [SESV 59] straipsniui.“ (išskirta mano) Taip pat žr. 1994 m. balandžio 12 d. Sprendimą Halliburton Services (C-1/93, EU:C:1994:127, 20 punktas), kuriame Teisingumo Teismas nusprendė, kad skirtingas požiūris, turintis netiesioginės reikšmės pagal kitų valstybių narių teisę įsteigtų bendrovių padėčiai, reiškia diskriminaciją dėl pilietybės, draudžiamą pagal SESV 49 straipsnį.

23 –Žr. 2006 m. vasario 23 d. Sprendimą Keller Holding (C-471/04, EU:C:2006:143, 24 punktas).

24 –Tačiau, šios vyriausybės teigimu, „FID tvarkos atveju nėra dvigubo ekonominio apmokestinimo, nes, pirma, joks ACT nuo užsienio kilmės dividendų nebuvo sumokėtas, antra, ACT, kurį minėtus dividendus gavusi bendrovė rezidentė turi sumokėti išmokėdama dividendus savo akcininkams, vėliau yra grąžinamas“. Šiuo klausimu taip pat žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774, 158 punktas).

25 –      Žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774, 159 punktas).

26 –      2014 m. lapkričio 19 d. Sprendimas ClientEarth (C-404/13, EU:C:2014:2382, 52 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Taip pat žr. generalinio advokato P. Mengozzi išvados, pateiktos byloje Texdata Software (C-418/11, EU:C:2013:50), 81 punktą ir generalinės advokatės E. Sharpston išvados, pateiktos sujungtose bylose Star Storage ir kt. (C-439/14 ir C-488/14, EU:C:2016:307), 37 punktą; taip pat žr. pastarosios išvados 32 išnašą, kurioje E. Sharpston pažymi, kad „tiek, kiek Chartijos 47 straipsnis taikomas valstybėms narėms, jis atitinka ES sutarties 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir sukonkretina ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą <...>“.

27 –      Pagal analogiją žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774, 201 punktas).

28 –      2011 m. gegužės 19 d. Sprendimas Iaia ir kt. (C-452/09, EU:C:2011:323, 16 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

29 –      2011 m. spalio 20 d. Sprendimas Danfoss ir Sauer-Danfoss (C-94/10, EU:C:2011:674, 20, 21 ir 23 punktai).

30 –      2016 m. vasario 4 d. Sprendimas Ince (C-336/14, EU:C:2016:72, 52 punktas).

31 –      Šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 19 d. Sprendimą Littlewoods Retail ir kt.(C-591/10, EU:C:2012:478, 33 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

32 –      Pagal analogiją žr. 2012 m. liepos 19 d. Sprendimą Littlewoods Retail ir kt. (C-591/10, EU:C:2012:478, 25 ir 33 punktas).

33 –      Nagrinėjamu atveju – Jungtinėje Karalystėje.

34 –      Žr. prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo ketvirtojo prejudicinio klausimo a punktą.

35 –      Pagal analogiją žr. 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Manninen (C-319/02, EU:C:2004:484) 49 punktą, kuriame Teisingumo Teismas nusprendė, kad „mokesčio kredito suteikimas, atsižvelgiant į kitoje valstybėje narėje mokėtiną pelno mokestį, sumažintų Suomijos Respublikos mokestines įplaukas, susijusias su kitose valstybėse narėse įsteigtų bendrovių išmokėtais dividendais[, tačiau šis sumažėjimas] negali būti laikomas privalomuoju bendro intereso pagrindu, kuriuo galima pagrįsti pagrindinei laisvei prieštaraujančią priemonę <...>“.

36 –      Žr. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo ketvirtojo prejudicinio klausimo b punktą.

37 –      Žr. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo ketvirtojo prejudicinio klausimo c punktą.

38 –Žr. Sprendimo The BT Pension Scheme (Trustees of) / HM Revenue and Customs, [2015], EWCA, Civ. 713, 22 punktą. Court of Appeal(England &amp; Wales) (Civil Division) (Apeliacinis teismas (Anglija ir Velsas) (Civilinių bylų skyrius)) teigimu, „daugelis [bendrovių] nusprendė padidinti dividendus, kuriuos būtų galėjusios išmokėti kitaip“. Šio sprendimo 23 punkte Court of Appeal(England &amp; Wales) (Civil Division) (Apeliacinis teismas (Anglija ir Velsas) (Civilinių bylų skyrius)) nurodė, kad jokie faktai neleidžia nustatyti, ar FID buvo padidinti, „juo labiau – ar jie buvo padidinti pakankamai, kad būtų galima atlyginti visą žalą, kurią patikėtiniai patyrė dėl atsisakymo suteikti grąžintiną mokesčio kreditą, susijusį su tokiais dividendais“. Minėtame punkte Court of Appeal(England &amp; Wales) (Civil Division) (Apeliacinis teismas (Anglija ir Velsas) (Civilinių bylų skyrius)) daro prielaidą, kad padidinus dividendus „ta žala nebuvo visiškai atlyginta“.