Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Laikina versija

GENERALINIO ADVOKATO

M. CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,

pateikta 2017 m. spalio 25 d. (1)

Sujungtos bylos C-398/16 ir C-399/16

X BV (C-398/16),

X NV (C-399/16)

prieš

Staatssecretaris van Financiën

(Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Pelno mokestis – Įsisteigimo laisvė – Patronuojančiosios bendrovės rezidentės atliekamas paskolos, paimtos įsigyjant patronuojamosios bendrovės nerezidentės akcijų, palūkanų atskaitymas – Patronuojančiosios bendrovės rezidentės atliekamas patronuojamosios bendrovės nerezidentės akcijų nuvertėjimo dėl valiutų kurso svyravimo atskaitymas – Konsoliduota grupė“






1.        Teisingumo Teismas jau ne kartą yra priėmęs sprendimą dėl valstybių narių teisės aktų dėl pelnui taikomo mokesčio, kai patronuojančioji bendrovė ir jos patronuojamosios bendrovės sudaro grupę(2).

2.        Konkrečiai kalbant, konsoliduotoms bendrovių grupėms taikomos Nyderlandų mokesčių teisės normos buvo nagrinėtos ne mažiau kaip dviejuose ankstesniuose sprendimuose(3). Pagal šias normas grupė gali taikyti bendro apmokestinimo tvarką tik tuo atveju, jeigu ją sudarančios bendrovės yra Nyderlandų rezidentės, o tai reiškia, kad jos netaikomos patronuojamosioms įmonėms nerezidentėms.

3.        Sprendime X Holding(4) Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, kad šie Nyderlandų teisės aktai neprieštarauja Sąjungos teisei (konkrečiai kalbant, SESV nuostatoms dėl įsisteigimo laisvės). Teisingumo Teismas pripažino, kad tokios bendro apmokestinimo tvarkos netaikymas bendrovėms nerezidentėms pateisinamas būtinybe išsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių.

4.        Vis dėlto vėliau 2015 m. rugsėjo 2 d. Sprendime Groupe Steria(5) Teisingumo Teismas patikslino Sprendimo X Holding apimtį ir priminė, kad, remiantis Sprendimu X Holding, negalima daryti išvados, kad „bet koks skirtingas bendrai apmokestinamai grupei priklausančių ir tokiai grupei nepriklausančių bendrovių vertinimas suderinamas su SESV 49 straipsniu“(6). Teisingumo teismas pridūrė, kad Sprendime X Holding pripažintas pagrindimas taikomas tik toms Nyderlanduose taikomos tvarkos taisyklėms, kurios leidžia perkelti nuostolius konsoliduotos grupės viduje(7).

5.        Dviejuose prašymuose priimti prejudicinį sprendimą pateiktais klausimais nacionalinis teismas konkrečiai prašo išaiškinti šioje srityje suformuotą jurisprudenciją. Toks išaiškinimas jam reikalingas siekiant nuspręsti, ar su Sąjungos teise suderinama Nyderlanduose taikoma konsolidavimo tvarka, pagal kurią tam tikros finansinių išlaidų eilutės gali būti atskaitytos iš patronuojančiosios bendrovės sąskaitų, jeigu patronuojamoji bendrovė yra rezidentė, tačiau negali būti, jeigu bendrovė nėra rezidentė.

6.        Nyderlandų teisėje numatyta, kad išlaidos (palūkanos), kurių patiria bendrovė, gaunanti finansavimą iš kitos tai pačiai grupei priklausančios bendrovės, yra neatskaitytinos, išskyrus atvejus, kai tarp patronuojančiosios ir patronuojamosios bendrovės nustatyta tik bendrovėms rezidentėms taikoma bendro apmokestinimo tvarka. Apie šią nacionalinę taisyklę kalbama byloje C-398/16.

7.        Ta pati taisyklė taikoma kapitalo prieaugiui ir nuvertėjimui (įskaitant nuvertėjimą dėl nuostolių, susijusių su užsienio valiutos kurso svyravimu), į kuriuos neatsižvelgiama apskaičiuojant pelną. Todėl nuostolis dėl kurso svyravimo, atsiradęs dėl patronuojančiosios bendrovės valdomos patronuojamosios bendrovės kapitalo dalies, nebus atskaitytinas, ir vėl išskyrus atvejį, kai abi bendrovės priklauso konsoliduotai grupei, kurią gali sudaryti bendrovės rezidentės. Būtent ši taisyklė taikoma byloje C-399/16.

 I.      Teisinis pagrindas

 A.      Sąjungos teisė

8.        SESV 49 straipsnyje nustatyta:

„Vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai uždraudžiami. Draudžiami ir apribojimai vienos valstybės narės nacionaliniams subjektams, įsisteigusiems kitos valstybės narės teritorijoje, steigti atstovybes, padalinius ar dukterines bendroves.

Įsisteigimo laisvė apima ir teisę imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos bei ja verstis, taip pat steigti ir valdyti įmones, būtent bendroves ar firmas, apibūdintas 54 straipsnio antrojoje pastraipoje, tomis pačiomis sąlygomis, kurios įsisteigimo šalies teisės aktuose yra nustatytos jos pačios subjektams, ir laikantis kapitalui skirto skyriaus nuostatų.“

9.        SESV 54 straipsnyje nurodyta:

„Bendrovės arba firmos, įkurtos pagal valstybės narės teisę ir Sąjungoje turinčios savo registruotas buveines, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą, šiame skyriuje prilyginamos tos valstybės narės pilietybę turintiems fiziniams asmenims.

„Bendrovės arba firmos“ – tai bendrovės arba firmos, kurios veikia pagal civilinę ar komercinę teisę, įskaitant kooperatyvus ir kitus pagal viešąją ar privatinę teisę veikiančius juridinius asmenis, išskyrus nesiekiančiuosius pelno.“

 B.      Nyderlandų teisė

 Wet op de vennootschapsbelasting 1969 (1969 m. bendrovių pelno mokestis; toliau – 1969 m. įstatymas)

10.      10a straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Susijusiai įmonei mokėtinų palūkanų negalima atskaityti apskaičiuojant pelną, jei jos susijusios su <...> asocijuotosios įmonės akcijų įsigijimu, išskyrus atvejus, kai pasikeičia dalyvavimo valdant kapitalą ar kontrolės santykiai šioje įmonėje.“

11.      Pagal 10a straipsnio 3 dalį 2 dalis netaikoma, jei mokesčio mokėtojas įrodo, kad skola ir su ja susijęs teisinis sandoris iš esmės grindžiami ekonominėmis priežastimis.

12.      Remiantis 13 straipsnio 1 dalimi, apskaičiuojant pelną neatsižvelgiama į naudą, gautą iš akcijų, ir į išlaidas, patirtas įsigyjant ar perleidžiant tas akcijas („akcijų neapmokestinimas“).

13.      15 straipsnyje numatyta:

„1.      Kai mokesčių mokėtojas (patronuojančioji bendrovė) teisiškai ir ekonomiškai turi ne mažiau kaip 95 % apmokėtų kito mokesčių mokėtojo (patronuojamosios bendrovės) nominalaus kapitalo dalių, abiejų mokesčių mokėtojų prašymu jie apmokestinami kaip vienas mokesčių mokėtojas, t. y. patronuojamosios bendrovės veikla ir turtas laikomi patronuojančios bendrovės veikla ir turtu. Mokesčius moka patronuojančioji bendrovė. Tokiu atveju abu mokesčių mokėtojai laikomi apmokestinamaisiais vienetais. Tam pačiam apmokestinamajam vienetui gali priklausyti daugiau nei viena patronuojamoji bendrovė.

<...>

3.      1 dalis taikoma tik jeigu:

<...>

b.      apskaičiuojant pelną abiem mokesčių mokėtojams taikomi tie patys teisės aktai;

c.      abu mokesčių mokėtojai įsisteigę Nyderlanduose <...>.“

 II.      Bylų aplinkybės ir prejudiciniai klausimai

 A.      Byla C-398/16

14.      Nyderlandų bendrovė(8) X BV priklauso Švedijos grupei, kuriai taip pat priklauso Italijos bendrovė. Kad nupirktų pastarąją bendrovę, kuri priklausė trečiajai šaliai, bendrovė X BV įkūrė kitą bendrovę Italijoje, į kurią įnešė 237 312 000 eurų kapitalo. Šis įnašas finansuotas iš paskolos (su palūkanomis), kurią Švedijos bendrovė, priklausanti tai pačiai įmonių grupei, suteikė X BV.

15.      Už šią paskolą 2004 m. X BV paskolą suteikusiai Švedijos bendrovei turėjo sumokėti 6 503 261 eurą palūkanų. 2004 m. pelno mokesčio deklaracijoje X BV atskaitė šią sumą kaip iš pajamų atskaitytinas sąnaudas. Tačiau Nyderlandų mokesčių administratorius, remdamasis 1969 m. įstatymo 10a straipsnio 2 dalies b punktu, atmetė tokį atskaitymą ir pateikė mokestinio patikrinimo aktą, kuris nagrinėjamas pagrindinėje byloje.

16.      Ieškinyje dėl šio mokestinio patikrinimo akto bendrovė X BV teigė, kad palūkanos už paskolą galėjo būti atskaitytos, jeigu jai būtų buvę leista su patronuojamąja bendrove sudaryti atskirą apmokestinamąjį vienetą. Kadangi pagal Nyderlandų teisę ši galimybė suteikiama bendrovėms rezidentėms, bendrovė X BV teigia patyrusi įsiteigimo laisvės suvaržymą, kuris prieštarauja SESV 49 ir 54 straipsniams.

17.      Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas), kuris nagrinėja kasacinį skundą šioje byloje, pateikė Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar EB 43 ir 48 straipsnius (dabar – SESV 49 ir 54 straipsniai) reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias valstybėje narėje įsteigtai patronuojančiajai bendrovei neleidžiama atskaityti paskolos, susijusios su įsigyjama kitoje valstybėje narėje įsteigtos patronuojamosios bendrovės akcijų dalimi, palūkanų, nors toks atskaitymas būtų galimas, jei minėta patronuojamoji bendrovė ir patronuojančioji bendrovė sudarytų vieną apmokestinamąjį vienetą, turintį Nyderlandų apmokestinamojo vieneto savybių, nes dėl konsolidavimo būtų neįmanoma atpažinti ryšio su įsigytomis akcijomis?“

 B.      Byla C-399/16

18.      Nyderlandų bendrovė X NV priklauso bendrovių grupei, kuriai, be kita ko, ir kiek tai susiję su vieno apmokestinamojo vieneto sistema, priklauso patronuojamoji bendrovė A Holdings BV. Pastarajai savo ruožtu priklauso visos Didžiosios Britanijos bendrovės A Holdings UK akcijos.

19.      2008 m. lapkričio 11 d. A Holdings BV perleido jai priklausančias A Holdings UK akcijas patronuojamajai bendrovei C(9).

20.      2008 ir 2009 mokestinių metų pelno mokesčio deklaracijose X NV ketino atskaityti išlaidas dėl patirtų su akcijomis susijusių nuostolių dėl valiutų kurso svyravimų. Nyderlandų mokesčių administratorius nesutiko su tokiu atskaitymu, remdamasis 1969 įstatymo 13 straipsnio 1 punktu(10).

21.      X NV apskundė administracinį sprendimą ir nurodė, kad jeigu jai būtų leista su Didžiojoje Britanijoje esančia patronuojamąja bendrove sudaryti konsoliduotą grupę, ji būtų galėjusi atskaityti dėl valiutų kurso svyravimų patirtus nuostolius. Kadangi pagal Nyderlandų teisę šį galimybė suteikiama tik bendrovėms rezidentėms, X NV mano, jog patyrė naudojimosi įsisteigimo laisve ribojimą.

22.      Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas), kuris nagrinėja kasacinį skundą šioje byloje, pateikė Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar EB 43 ir 48 straipsnius (dabar – SESV 49 ir 54 straipsniai) reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias valstybėje narėje įsisteigusi patronuojančioji bendrovė, investavusi pinigų sumą į kitoje valstybėje narėje esančią patronuojamąją bendrovę, negali atsižvelgti į dėl valiutos keitimo atsiradusius nuostolius, nors galėtų tai padaryti, jeigu minėta patronuojamoji bendrovė ir minėta pirmojoje valstybėje narėje esanti patronuojančioji bendrovė sudarytų vieną apmokestinamąjį vienetą, turintį Nyderlandų apmokestinamojo vieneto savybių, ir dėl to būtų galimas konsolidavimas apmokestinamojo vieneto viduje?

2.      Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas: ar apskaičiuojant dėl valiutos keitimo atsiradusius nuostolius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, galima ar reikia daryti prielaidą, kad prie apmokestinamojo vieneto turi būti priskirtos ir kitos (viena ar kelios) Europos Sąjungoje esančios tiesioginės ar netiesioginės patronuojamosios bendrovės, atitinkamai patronuojančiajai bendrovei priklausančios netiesiogiai, t. y. per minėtą patronuojamąją bendrovę?

3.       Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas: ar tokiu atveju turi būti atsižvelgta tik į dėl valiutos keitimo atsiradusius nuostolius, priskyrus bendrovę prie apmokestinamojo vieneto kartu su patronuojančiąja bendrove patirtus tais metais, dėl kurių kilo ginčas, o gal reikia atsižvelgti ir į dėl valiutos keitimo atsiradusį skirtumą, susidariusį ankstesniais metais?“

 III.      Šalių pastabų santrauka

 A.      Byla C-398/16

23.      X BV gina savo teisę atskaityti iš Švedijos patronuojamosios bendrovės, kuri priklauso jos bendrovių grupei, gautos paskolos palūkanas. Jai būtų leista atskaityti, jeigu patronuojamosios bendrovės rezidavimo vieta mokesčių tikslais būtų Nyderlanduose ir jeigu ji su pastarąja sudarytų konsoliduotą grupę, tačiau pagal Nyderlandų teisės aktus tai neleidžiama. Dėl šių teisės aktų nulemto skirtingo požiūrio investicijos į patronuojamųjų bendrovių steigimą kitose valstybėse narėse tampa mažiau patrauklus už tokias pačias investicijas Nyderlanduose.

24.      X BV priduria, kad šis skirtingas požiūris gali būti grindžiamas tik privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, jeigu tai neviršija to, kas būtina tam interesui apsaugoti.

25.      X BV daro nuorodą į Sprendimą X Holdings ir tvirtina, kad atsisakymas leisti atskaityti neatitinka valstybių narių subalansuoto apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo apsaugos tikslo, nes atskaičius mokesčio bazė nebūtų perkelta iš vienos valstybės narės į kitą.

26.      Pasak X BV, taikomas ribojimas taip pat negali būti viršesnis už poreikį užtikrinti konsoliduotų grupių mokesčių sistemos darną. Ji tvirtina, kad Teisingumo Teismas(11) nepritaria tokiam pagrindimui, nebent būtų nustatytas tiesioginis ryšys tarp atitinkamos mokesčių lengvatos ir jos kompensavimo konkrečia mokestine rinkliava. Nagrinėjamu atveju nėra tiesioginio ryšio (kad lengvata kompensuotų rinkliavą) tarp galimybės atskaityti paskolos palūkanas iš konsoliduotos grupės balanso ir nutartyje pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą nurodytų kliūčių(12).

27.      X BV daro išvadą, kad Teisingumo Teismas į antrąjį klausimą turėtų atsakyti teigiamai.

28.      Komisijos nuomone, Nyderlandų patronuojančiosios bendrovės ir jos taip pat Nyderlanduose esančios patronuojamosios bendrovės ryšys vertinamas skirtingai nei šios patronuojamosios bendrovės ir patronuojamosios bendrovės nerezidentės ryšys. 1969 m. įstatymo 10a straipsnis tik pirmuoju atveju leidžia taikyti konsolidaciją ir atskaityti iš grupei priklausančios bendrovės gautos paskolos, kuri skirta įnašui į kitos patronuojamosios bendrovės kapitalą, palūkanas.

29.      Komisija pažymi, kad šio skirtingo požiūrio tiesiogiai nelemia 1969 m. įstatymo 10a straipsnis, nes jis taikomas tam tikriems asocijuotųjų subjektų sandoriams, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui, ir taikomas tiek nacionalinių, tiek tarpvalstybinių situacijų atvejais. Nacionalinių ir tarpvalstybinių santykių skirtumas yra konsoliduotų grupių apmokestinimo tvarkos pasekmė: nors tarpvalstybinės situacijos atveju neįmanoma išvengti 1969 m. įstatymo 10a straipsnio taikymo, tai įmanoma padaryti visiškai nacionalinės situacijos atveju, kai įsteigiama konsoliduota grupė.

30.      Remdamasi Sprendimu X Holding, Komisija teigia, kad skirtingas požiūris turi būti pagrįstas privalomais bendrojo intereso pagrindais, nes patronuojančiosios bendrovės rezidentės, siekiančios sudaryti vieną apmokestinamąjį vienetą su patronuojamąja bendrove rezidente, ir patronuojančiosios bendrovės rezidentės, siekiančios sudaryti vieną apmokestinamąjį vienetą su patronuojamąja bendrove nerezidente, situacijos yra objektyviai panašios.

31.      Komisija mano, kad apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo tarp valstybių narių požiūriu pagrindimo nėra, nes šioje byloje nagrinėjama tik Nyderlandų turima apmokestinimo kompetencija.

32.      Komisija, be kita ko, mano, kad nereikia remtis galimu Nyderlandų mokesčių sistemos darnos pažeidimu, nes nėra tiesioginio ryšio tarp gautos mokestinės naudos ir jos kompensavimo konkrečia mokestine rinkliava(13). Jos nuomone, nedarnumo yra pačioje Nyderlandų mokesčių sistemoje, nes, remiantis ta sistema, viena vertus, 1969 m. įstatymo 10a straipsnio nuostatas prieš piktnaudžiavimą reikia taikyti tiek nacionalinėms, tiek tarpvalstybinėms situacijoms, tačiau, antra vertus, pagal šią sistemą išimtinai nacionalinėms konsoliduotoms grupėms leidžiama išvengti šių taisyklių taikymo.

33.      Nyderlandų vyriausybė teigia, kad 1969 m. įstatymo 10a straipsnio 2 dalis savaime neprieštarauja įsisteigimo laisvei. Šioje byloje galimų kliūčių kyla dėl patronuojančiosios bendrovės rezidentės negalėjimo įsteigti vieną apmokestinamąjį vienetą su bendrove nerezidente. Nyderlandų vyriausybė nurodo privalomuosius bendrojo intereso pagrindus, kad pagrįstų šią taisyklę.

34.      Palūkanų atskaitymas toje pačioje konsoliduotoje grupėje kyla iš pačios šios grupės prigimties. Dėl konsolidacijos patronuojančiosios bendrovės kapitalo įnašas į patronuojamąją bendrovę mokestiniu požiūriu yra nematomas, kai kalbama apie vieną apmokestinamąjį vienetą, nes sandoriai grupės viduje sutampa. Kadangi pagal konsolidacijos tvarką egzistuoja vienas turtas, priskiriamas patronuojančiajai bendrovei, mokestiniu požiūriu neįmanoma įnešti kapitalo į vieną apmokestinamąjį vienetą. Būtent dėl šios priežasties tokiu atveju netaikomas 1969 m. įstatymo 10a straipsnis ir būtent todėl palūkanų atskaitymas tiesiogiai ir neatskiriamai susijęs su konsolidacija viename apmokestinamajame vienete.

35.      Nyderlandų vyriausybė daro išvadą, kad vadinamasis „naudojimosi pavieniais aspektais“ metodas, taikomas po Sprendimo X Holding priėmimo, netaikomas aptariamai nuostatai. Tačiau, jeigu Teisingumo Teismas pritartų šiam metodui, požiūrio skirtumas gali būti grindžiamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu: palūkanų atskaitymo ribojimu būtų siekiama neleisti sudaryti dirbtinus ir ekonomiškai nepagrįstus darinius. Pagal Įstatymo 1969 m. 10a straipsnio 3 dalį mokesčių mokėtojui suteikta galimybė įrodyti, kad nekūrė dirbtinio darinio, užtikrintų priemonės proporcingumą.

 B.      Byla C-399/16

 1.      Dėl pirmojo prejudicinio klausimo

36.      BendrovėX NV ir Komisija laikosi nuomonės, kad pagal Nyderlandų teisę nuostolis dėl valiutų kurso svyravimo, patirtas dėl turimų Didžiojoje Britanijoje esančios patronuojamosios bendrovės akcijų, negali būti atskaitytas pelno mokesčio deklaracijoje. Tą nuostolį būtų galima atskaityti pagal konsolidavimo sistemą, jeigu patronuojamoji bendrovė būtų įsteigta Nyderlanduose, nes tokia situacija yra objektyviai palyginama su Nyderlandų bendrovės, taip pat turinčios Nyderlandų patronuojamąją bendrovę, veikiančią Jungtinėje Karalystėje, situacija. Skirtingas požiūris į vienodas situacijas yra įsisteigimo laisvės ribojimas.

37.      Vienintelis tokio skirtingo požiūrio pagrindimas galėtų būti valstybių narių subalansuoto apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo apsauga arba Nyderlandų mokesčių sistemos darnos apsauga.

38.      Dėl pirmojo pagrindimo X NV ir Komisija mano, kad šioje byloje nekyla klausimo dėl Nyderlandų apmokestinimo kompetencijos. Nyderlandų bendrovės patirtas nuostolis dėl valiutų kurso svyravimo, kiek tai susiję su jos turimomis Didžiojoje Britanijoje esančios patronuojamosios bendrovės akcijomis, yra nematomas pastarosios bendrovės apskaitoje, kuri vedama svarais sterlingų.

39.      Dėl (galimo) antrojo pagrindimo X NV ir Komisija primena, jog tam, kad mokesčių sistemos darnos apsauga galėtų būti laikoma pagrindimu, turi egzistuoti tiesioginis ryšys tarp, viena vertus, mokesčių lengvatos suteikimo ir, kita vertus, šios lengvatos kompensavimo konkrečia mokestine rinkliava. Šiuo atveju nėra ryšio tarp lengvatos (t. y. nuostolio dėl valiutų kurso svyravimo atskaitymo) ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyto neigiamo poveikio(14).

40.      Nyderlandų vyriausybės nuomone, X NVsiekė išvengti neigiamų 1969 m. įstatymo 13 straipsnio (galimybės atskaityti nuostolį dėl valiutų kurso svyravimo nebuvimas) pasekmių ir, nepaisant nieko, pasinaudoti „akcinio kapitalo atleidimu nuo mokesčio“. Vis dėlto pagal Nyderlandų teisę šiuo ribotu „akcinio kapitalo atleidimo nuo mokesčio“ taikymu negali naudotis patronuojančioji bendrovė, turinti patronuojamąją bendrovę rezidentę.

41.      Pasak Nyderlandų vyriausybės, sprendimuose X Holding ir Groupe Steria(15) Teisingumo Teismas nusprendė, kad į vieną apmokestinamąjį vienetą integruotų bendrovių individualaus pelno ir nuostolio, kurie priskiriami patronuojančiajai bendrovei, kompensavimas ir sandorių sutapimas grupės viduje yra neatsiejamai susiję su vieno apmokestinamojo vieneto steigimu, kai kapitalo įnašas į kitą grupei priklausančią bendrovę ir iš to įnašo gautas pelnas neturi jokių mokestinių pasekmių.

42.      Galimybė suformuoti konsoliduotą grupę a priori nesuteikia mokestinės naudos, kiek tai susiję su valiutų kurso svyravimo rizika, nes, nors pagal Nyderlandų teisę draudžiama atskaityti nuostolį dėl kurso svyravimo, pagal ją gautas pelnas dėl to kurso svyravimo taip pat neįtrauktas į pelno mokesčio bazę. Todėl neatsižvelgimas į patirtą nuostolį dėl valiutų kurso svyravimo, kiek tai susiję su turimomis bendrovės nerezidentės akcijomis, nėra įsisteigimo laisvės ribojimas.

43.      Be to, į nuostolius dėl valiutų kurso svyravimo negali būti atsižvelgta apmokestinant konsoliduotą grupę net ir tuo atveju, jei nebūtų taikomas „akcinio kapitalo atleidimas nuo mokesčio“. Kadangi su akcijų valdymu susijęs pelnas (kaip antai pelno paskirstymas ir akcijų vertės keitimas) neįtraukiamas į vieno apmokestinamojo vieneto galutinį pelną, dėl jo negali būti atliekama jokių atskaitymų. Kiek tai susiję su nuostoliais dėl valiutų kurso svyravimo, nėra jokio skirtingo požiūrio į patronuojančiąją bendrovę, turinčią patronuojamąją bendrovę nerezidentę, ir į patronuojančiąją bendrovę, turinčią patronuojamąją bendrovę rezidentę (kai abi sudaro konsoliduotą grupę).

 2.      Dėl antrojo ir trečiojo prejudicinių klausimų

44.      Kiek tai susiję su antruoju prejudiciniu klausimu, bendrovė X NV ir Komisija pažymi, kad pagal Nyderlandų teisę patronuojančiajai bendrovei suteikiama laisvė steigti ar nesteigti konsoliduotą grupę su patronuojamosiomis bendrovėmis rezidentėmis, be to, leidžiama pasirinkti, su kuriomis patronuojamosiomis bendrovėmis steigti tokią grupę. Tam tikrais konkrečiais aspektais tarpvalstybinei grupei neturėtų būti taikomas nepalankesnis požiūris, palyginti su požiūriu, taikomu visiškai nacionalinei grupei. Kitaip tariant, palyginimo pagrindu imant galimybę atskaityti nuostolį dėl valiutų kurso svyravimo apmokestinant vien nacionalinius apmokestinamuosius vienetus, patronuojančiajai bendrovei, turinčiai užsienio patronuojamąją bendrovę, negali būti taikomas mažiau palankus požiūris.

45.      Dėl trečiojo klausimo pažymėtina, kad bendrovė X NV ir Komisija tvirtina, jog ieškove esanti bendrovė neturi būti apmokestinta daugiau nei nacionalinė grupė, kurią sudaro patronuojančioji bendrovė ir patronuojamoji bendrovė viename apmokestinamajame vienete.

46.      Nyderlandų bendrovė teigia, kad į antrąjį ir trečiąjį klausimus turi būti pateiktas tas pats atsakymas. Nereikia pripažinti, kad patronuojančioji bendrovė gali pasirinkti bendroves ir mokestinius metus, kuriuos ji įtraukia į fiktyvios konsoliduotos grupės deklaraciją. Jeigu įmonei būtų suteikta tokia laisvė, pasirinkimas būtų daromas a posteriori, t. y. atsižvelgiant į jau žinomus duomenis, o tai leistų atsižvelgti į valiutų keitimo kurso pokyčius ir pasirinkti patronuojamąsias įmones bei mokestinius metus, kurių konsolidavimas būtų palankiausias (cherry picking), ir tai keltų pavojų mokesčio bazės stabilumui.

 IV.      Procesas Teisingumo Teisme

47.      Teisingumo Teismo kanceliarijoje prašymai priimti prejudicinį sprendimą užregistruoti 2016 m. liepos 18 d.

48.      2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarta sujungti bylas C-398/16 ir C-399/16.

49.      Rašytines pastabas pateikė bendrovės X BV ir X NV, Nyderlandų vyriausybė ir Europos Komisija. Nebuvo reikalo sušaukti teismo posėdžio.

 V.      Vertinimas

 A.      Įvadinės pastabos

50.      Klausimai, kuriuos Teisingumo Teismo prašoma išnagrinėti šiuose prašymuose priimti prejudicinius sprendimus, susiję su bendrovių grupių apmokestinimu, nes joms taikomas mokestinis režimas gali turėti įvairių variantų. Pagal vieną iš jų – kiekvienas grupę sudarantis subjektas veikia kaip atskiras mokesčių mokėtojas, t. y. apmokestinamos visos gautos pajamos, net jeigu dalis jų gauta iš sandorių su tai pačiai grupei priklausančiais subjektais.

51.      Atvirkščiai, pagal kitus teisės aktus grupėms sudaryta galimybė būti apmokestintoms pagal specialų mokestinės konsolidacijos mechanizmą, kai vieną kartą apmokestinama visa grupė kaip vienas ūkio subjektas (konkrečiai – patronuojančioji bendrovė). Šis modelis reiškia, kad grupės subjektų sandoriai mokesčių atžvilgiu yra neutralūs, t. y. į juos neatsižvelgiama nustatant mokesčio bazę.

52.      Šios dvi bylos turi vieną bendrą aplinkybę, kad patronuojančioji bendrovė Nyderlandų rezidentė deklaruoja dėl ryšių su savo patronuojamosiomis įmonėmis patyrusi finansinių nuostolių, kurių negalima atskaityti pelno mokesčio deklaracijoje, nes tai draudžiama pagal šios valstybės narės teisės aktus. Ji priduria, kad atskaitymas būtų galimas, jei būtų galima įsteigti vieną apmokestinamąjį vienetą (konsoliduotą grupę) su šiomis patronuojamosiomis bendrovėmis nerezidentėmis.

53.      Nyderlandų teisės aktuose nustatyta, kad bendrovių grupės gali pasinaudoti mokestinės konsolidacijos mechanizmu tik tuo atveju, jeigu jos sudarytos iš bendrovių Nyderlandų rezidenčių. Bendrovės nerezidentės negali naudotis šiuo mechanizmu. Kaip jau minėjau(16), Sprendime X Holding Teisingumo Teismas pripažino, kad į patronuojamosios bendrovės, kuri nėra Nyderlandų rezidentė, nuostolius gali būti neatsižvelgta siekiant sumažinti patronuojančiosios bendrovės mokesčių bazę, nes pagal Nyderlandų teisę konsoliduotis gali tik bendrovės rezidentės. Teisingumo Teismo nuomone, toks požiūrio skirtumas pateisinamas valstybių narių subalansuoto apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo apsauga.

54.      Hoge Raad (Aukščiausiasis Teismas) Sprendimą X Holdings aiškino taip, kad pagal EB 43 ir 48 straipsnius nedraudžiama ne tik „iš apmokestinamojo vieneto esmės kylanti (tik bendrovėms rezidentėms taikoma) pasekmė, kad nuostoliai gali būti padengiami apmokestinamojo vieneto viduje, bet ir kitoks nevienodas vertinimas priimant sprendimą dėl apmokestinimo, atsirandantis dėl konsolidavimo“. Šiais sprendimais „Hoge Raad (Aukščiausiasis Teismas) uždraudė apmokestinamiesiems asmenims remiantis įsisteigimo laisve nevaržomai naudotis pavieniais privalumais, tiesiogiai susijusiais su apmokestinamojo vieneto pobūdžiu (konsolidavimu)“(17).

55.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, iš Sprendimo X Holding galima kildinti taisyklę „viskas arba nieko“, pagal kurią negalima pasirinkti tik kai kurių vieno apmokestinamojo vieneto mechanizmo aspektų. Bet kokia nauda, gauta iš tokio vieno apmokestinamojo vieneto įsteigimo kartu su patronuojamosiomis bendrovėmis rezidentėmis, yra pagrįsta, nes neįmanoma taikyti „naudojimosi pavieniais aspektais“ metodo, kai kalbama apie tokį apmokestinamąjį vienetą. Todėl negalima mokestinės konsolidacijos pasekmių taikyti subjektams nerezidentams.

56.      Vėlesni Teisingumo Teismo sprendimai bylose Groupe Steria ir Finanzamt Linz(18)sukėlė abejonių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Šiose dviejose bylose Teisingumo Teismo neleistas taikyti skirtingas požiūris buvo susijęs būtent su patronuojančiųjų ir patronuojamųjų (rezidenčių ar nerezidenčių) bendrovių ryšių „pavieniais aspektais“ (pirmuoju atveju – patronuojančiosios bendrovės sąnaudos ir išlaidos dėl turimų kapitalo dalių, antruoju – įmonės komercinės vertės amortizacija), kiek tai susiję su bendrovių grupių apmokestinimu.

57.      Konkrečiai Sprendime Groupe Steria Teisingumo Teismas nusprendė, kad reikia atskirai išnagrinėti „kitas mokesčių lengvatas nei nuostolių perkėlim[ą] bendrai apmokestinamos grupės viduje“. Tik atlikus tokį tyrimą bus galima nustatyti, „ar valstybė narė gali numatyti tokias lengvatas vien bendrovėms, įeinančioms į bendrai apmokestinamą grupę, taigi netaikyti jų tarpvalstybinėms situacijoms“(19).

58.      Prejudicinius klausimus analizuosiu laikydamasis šio principo, o atlikus analizę reikės nustatyti, ar šiose dviejose bylose taikomi Nyderlandų teisės aktai gali prieštarauti SESV 49 straipsniui, kuriuo reikalaujama panaikinti įsisteigimo laisvės ribojimus.

59.      Laikysiuosi ne kartą Teisingumo Teismo taikyto metodo ir analizuosiu šiam atvejui analogiškose bylose pateiktus prejudicinius klausimus, susijusius su tiesioginių mokesčių sritimi. Taikydamas savo veiklos metodą Teisingumo Teismas fazėmis arba etapais pirmiausia siekia nustatyti taikytiną laisvę ir galimą jos apribojimą. Antrame etape jis lygina nagrinėjamas situacijas, siekdamas nustatyti, ar jos vertinamos skirtingai, o tai reikalauja šią laisvę reglamentuojančių vidaus teisės aktų išsamios analizės. Galiausiai jis vertina galimus pateisinimus, paremtus privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, ir nagrinėjamos laisvę ribojančios nacionalinės priemonės proporcingumą.

60.      Iš karto pažymiu, kad skirtingas mokestinis požiūris, kuris taikomas patronuojamosioms bendrovėms rezidentėms ir nerezidentėms patronuojančiosios bendrovės valstybėje narėje, pastarajai bendrovei gali reikšti naudojimosi įsisteigimo laisve kliūtį ir taip atgrasyti ją steigti patronuojamąsias bendroves kitose valstybėse narėse(20). Todėl aptariama SESV nuostata yra 49 straipsnis ir patronuojamosioms bendrovėms rezidentėms ar nerezidentėms taikomas skirtingas požiūris lemia tame straipsnyje įtvirtintos įsisteigimo laisvės ribojimą.

61.      Kad toks skirtingas vertinimas būtų suderinamas su įsisteigimo laisvę reglamentuojančiomis Sutarties nuostatomis, jis turi būti susijęs su objektyviai nepanašiomis situacijomis arba pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu(21). Tačiau net jeigu būtų pateisintas, taip pat būtina, kad jo taikymas būtų tinkamas nagrinėjamam tikslui pasiekti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti(22).

 B.      Dėl bylos C-398/16

62.      Trumpai tariant, šioje byloje nagrinėjamas trijų bendrovių, kurios priklauso tai pačiai grupei ir kurių buveinės yra skirtingose valstybėse narėse, ryšys. Viena vertus, Švedijos bendrovė suteikė paskolą su palūkanomis Nyderlandų bendrovei. Antra vertus, ši Nyderlandų bendrovė paskolintą kapitalą investavo įsigydama Italijos patronuojamosios bendrovės akcijų.

63.      Ginčas kilo dėl to, kad Nyderlandų bendrovė nori pelno mokesčio deklaracijoje atskaityti tai pačiai grupei priklausančiai bendrovei sumokėtas palūkanas.

64.      1969 m. įstatymo 10a straipsnio 2 dalis apskritai draudžia atskaitymą, kai paskolą viena kitai suteikia dvi tai pačiai grupei priklausančios įmonės (asocijuotos įmonės). Tačiau įmanoma išvengti šio ribojimo, jei šios asocijuotos įmonės nusprendžia būti apmokestintos kaip konsoliduota grupė arba kaip vienas apmokestinamasis vienetas.

65.      Nyderlandų teisėje konsoliduotų grupių steigimą reglamentuoja šie principai:

–        Laisvė pasirinkti bendroves, su kuriomis norima sukurti konsoliduotą grupę(23).

–        Teisė sukurti konsoliduotą grupę suteikiama tik bendrovėms Nyderlandų rezidentėms(24).

66.      Kaip nurodyta nutarties pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą 2.8.3 punkte, skirtingas požiūris pasireiškia tuo, kad patronuojamoji bendrovė būtų galėjusi integruotis į vieną apmokestinamąjį vienetą su Nyderlandų bendrove, jeigu ji būtų įsisteigusi Nyderlanduose. Šiuo atveju 1969 m. įstatymo 10a straipsnis nebūtų taikomas ir palūkanos už paskolą galėtų būti atskaitytos.

67.      Investicijos siekiant įsigyti visą patronuojamosios bendrovės rezidentės kapitalą tampa patrauklesnis, nei investicijos siekiant įsigyti patronuojamąją bendrovę nerezidentę: paimtos paskolos akcijoms ar įstatinio kapitalo dalims įsigyti finansinės sąnaudos (palūkanos) pirmuoju atveju gali būti atskaitytos, o antruoju – ne.

68.      Ar šios situacijos panašios? Teisingumo Teismas teigiamai atsakė į šį klausimą, būtent kiek tai susiję su Nyderlandų teisės aktais (1969 m. įstatymo 15 straipsnis), kurie taikomi dviejuose nagrinėjamuose prašymuose priimti prejudicinį sprendimą.

69.      Sprendime X Holding Teisingumo Teismas nusprendė, kad „patronuojančios bendrovės rezidentės, siekiančios sudaryti apmokestinamąjį vienetą su dukterine bendrove rezidente, ir patronuojančios bendrovės rezidentės, kuri siekia sudaryti apmokestinamąjį vienetą su dukterine bendrove ne rezidente, situacijos tokio mokesčių sistemos tikslo, koks yra nagrinėjamas pagrindinėje byloje, atžvilgiu yra objektyviai panašios tiek, kiek vienu ir kitu atveju siekiama pasinaudoti šios sistemos, kuri, be kita ko, leidžia konsoliduoti patronuojančios bendrovės lygiu šį apmokestinamąjį vienetą sudarančių bendrovių pelną ir nuostolius bei išsaugoti šioje grupėje sudarytų sandorių mokestinį neutralumą, privalumais“(25).

70.      Sprendime X Holding buvo nagrinėjama patronuojančiosios bendrovės vykdomas patronuojamosios bendrovės patirtų nuostolių atskaitymas, todėl reikėjo atsižvelgti į patronuojamosios bendrovės visų finansinių metų balansą. Nors mūsų nagrinėjamoje byloje aptariamas atskaitymas nėra identiškas(26), manau, kad šiuo atveju taip pat susiduriame su dviem objektyviai panašiomis situacijomis, nes kalbama apie finansinę naštą, kurią patronuojančioji bendrovė patiria dėl turimų patronuojamosios bendrovės akcijų, nepaisant to, ar yra konsolidacija, ar ne.

71.      Taip pat yra tam tikrų paralelių su byla Groupe Steria. Joje siekta nustatyti, ar vadinamoji „sąnaudų ir išlaidų dalis“ (kuri sudarė sąnaudas, kurių turėjo patirti patronuojančioji bendrovė dėl valdomų patronuojamosios bendrovės akcijų), buvo atskaitytina pagal konsolidacijos mechanizmą, kuris nebuvo taikomas patronuojamosioms bendrovėms nerezidentėms. Šioje byloje diskusija vyksta dėl kitų sąnaudų (paskolos palūkanų), kurių patiria patronuojančioji bendrovė, ir joje siekiama nustatyti, ar dėl šių sąnaudų pripažinimo neatskaitytinomis dėl tos pačios priežasties naudojimasis įsisteigimo laisve yra mažiau patrauklus.

72.      Taigi nemanau, kad „naudojimosi pavieniais aspektais“, apie kurį kalba prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, požiūriu būtų galima paneigti situacijų panašumą ir dėl tos priežasties – skirtingo požiūrio taikymą analogiškiems su mokesčių mokėjimu susijusiems veiksmams.

73.      Galiausiai nustačius skirtingą požiūrį į objektyviai panašias situacijas, dėmesys turi būti sutelktas į tai, ar šis skirtumas yra pagrįstas kokiu nors privalomuoju bendrojo intereso pagrindu. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo klausimu mini Nyderlandų mokestinės konsolidacijos sistemos darną.

74.      Sprendime Groupe Steria Teisingumo Teismas patvirtino, jog „tam, kad tokiu pateisinimu grindžiamam argumentui būtų pritarta, reikia nustatyti tiesioginį ryšį tarp atitinkamos mokesčio lengvatos ir jos kompensavimo konkrečiu mokesčiu, o tokio ryšio tiesioginis pobūdis turi būti vertinamas pagal nagrinėjamų teisės aktų tikslus (2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Bouanich, C-375/12, EU:C:2014:138, 69 punktas ir nurodyta jurisprudencija)“(27).

75.      Nei prašyme priimti prejudicinį sprendimą, nei Nyderlandų vyriausybės pastabose nerandu pakankamų motyvų šiam pagrindimui pritarti. Iš tiesų Nyderlandų vyriausybės argumentai (28) apsiriboja pritarimu Sprendimo X Holding taikymui „be apribojimų“ ir „naudojimosi pavieniais aspektais“ atmetimu. Beje, Sprendimą Groupe Steria Nyderlandų vyriausybė nurodo tik tam, kad pabrėžtų būtinybę išsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių, tačiau šio klausimo neplėtoja (nepaaiškina, kodėl šiuo atveju būtų disbalansas).

76.      Kiek tai susiję su byla C-398/16, Nyderlandų vyriausybės argumentas, kad mokestinio konsolidavimo sistema apima nuoseklų privalumų ir trūkumų paketą, yra pernelyg bendras. Kaip minėjau, Nyderlandų vyriausybė nepateikia jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad šios sistemos darna būtų pažeista, kiek tai konkrečiai susiję su paskolos patronuojamajai bendrovei palūkanų atskaitymu.

77.      Nyderlandų vyriausybės pastabos apie kovą su mokesčių vengimu, kuri pateikiama kaip privalomasis bendrojo intereso pagrindas (kurio prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodo nutarties pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą 2.8.6 punkte), yra išsamesnės. Ji aiškina, kad 1969 m. įstatymo 10a straipsnio tikslas yra neleisti kurti dirbtinių darinių, kurie nepagrįsti ekonominiais argumentais ir skirti tik išvengti Nyderlandų teritorijoje gauto pelno apmokestinimui(29).

78.      Tuo pačiu klausimu Nyderlandų vyriausybė teigia, kad, pripažinus mokesčių mokėtojo galimybę rinktis a posteriori, tai reikštų, jog didžiausia reikšmė teikiama palankiausio mokestinio režimo pasirinkimui. Tačiau šis argumentas išdėstytas labai trumpai, kiek tai susiję su paskolos palūkanų atskaitymo problematika (jis šiek tiek labiau išplėtotas kalbant apie nuostolius, kurie aptariami byloje C-399/16).

79.      Tokia norma – 1969 m. įstatymo 10a straipsnio 2 dalis, kuri sukurta kovai su mokesčių vengimu, galėtų veiksmingai pateisinti tam tikrus įsisteigimo laisvės ribojimus(30). Kaip paaiškina Nyderlandų vyriausybė, iš grupei priklausančios bendrovės gauti dividendai padidina mokesčio bazę, o tų pačių įmonių viena kitai už paskolą mokamos palūkanos ją sumažina. Dėl šios priežasties mokesčio bazės vientisumui keliamas šioks toks pavojus, todėl yra tikslas išvengti pajamų „neutralizavimo“ paskolomis, už kurias reikia mokėti palūkanas, neįtraukiamas į pajamas gaunančios bendrovės mokesčio bazę, tačiau leidžiančias, be kita ko, sumažinti šią mokesčio bazę tos palūkanų sumos dydžiu.

80.      Be to, 1969 m. įstatymo 10a straipsnis taikomas tai pačiai grupei priklausančių bendrovių santykiams, neatsižvelgiant į tai, ar tos bendrovės yra Nyderlandų rezidentės, ar ne. Taigi sunkumų kyla ne iš šios normos, nes kovojant su mokesčių vengimu ši nuostata taikoma vienodai bendrovėms rezidentėms ir nerezidentėms.

81.      Vis dėlto šį išaiškinimą paneigia tai, kad minėtas tikslas kovoti su vengimu netaikomas bendrovėms rezidentėms, pasirinkusioms būti apmokestintoms pagal mokestinės konsolidacijos mechanizmą. Šios nuostatos egzistavimą iš tiesų galima paaiškinti kova su sukčiavimu mokesčių srityje, tačiau sunku suvokti, dėl kokių priežasčių požiūris į grupės bendrovių ryšius pagal tai, ar jos naudojasi, ar nesinaudoja mokestinės konsolidacijos mechanizmu, yra toks nesubalansuotas. Nors apskritai paskolų, suteiktų grupės viduje, palūkanos negali būti atskaitytos neatsižvelgiant į bendrovių rezidavimo vietą, jos gali būti atskaitytos konsoliduotų grupių atveju.

82.      Kai Nyderlandų (patronuojančioji) bendrovė suteikia paskolą Nyderlandų patronuojamajai bendrovei mokestinės konsolidacijos atveju, pirmoji paminėta bendrovė turės teisę jas atskaityti. Atvirkščiai, jei patronuojančioji bendrovė tą pačią paskolą suteikia Italijos patronuojamajai bendrovei, konsolidacija negalima ir palūkanos negali būti atskaitytos. Mokesčių vengimo aspektu reikia pažymėti, kad jei siekiama tikslo išvengti Nyderlandų patronuojančiosios bendrovės mokesčio bazės dirbtinio mažinimo, nesuprantama, dėl kokios priežasties atskaitymas leidžiamas, kai kalbama tik apie Nyderlandų bendroves, tačiau jis draudžiamas, jei kalba pasisuka apie trečiosios valstybės bendrovę: toks pats vengimas gali būti ir vienu, ir kitu atveju.

83.      Trumpai tariant, nemanau, kad kova su mokesčių vengimu yra privalomas bendrojo intereso pagrindas, kuriuo pateisinamas nevienodas požiūris, nes būtent Nyderlanduose taikomos mokestinės konsolidacijos sandara suteikia galimybę bendrovių rezidenčių grupėms teisėtai gauti lengvatą, neteikiamą konsoliduotoms grupėms, kuriose dalyvauja bendrovės nerezidentės(31).

84.      Be to, jeigu galima patikrinti, ar patronuojančiosios bendrovės teikiama paskola jos patronuojamajai bendrovei rezidentei maskuojamas realaus ekonominio pagrindo neturintis dirbtinis darinys, skirtas nepagrįstai sumažinti patronuojančiajai bendrovei tenkančiai mokesčių naštai(32), nesuprantu, kodėl toks pat patikrinimas negali būti taikomas santykiams su patronuojamąja bendrove nerezidente. Ši galimybė kiekvienu atveju įrodyti būdingą ekonominę realybę a priori paprasčiausiai atmesta teisės aktuose, kuriuose tiesiog tai netaikoma bendrovėms nerezidentėms, kurioms draudžiama dalyvauti Nyderlandų grupių konsolidavimo sistemoje.

85.      Galiausiai Teisingumo Teismas yra konstatavęs, be kita ko, Sprendime Euro Park Service(33), kad „jeigu būtų nustatyta visuotinai taikoma taisyklė, pagal kurią tam tikroms operacijų rūšims automatiškai nebūtų taikoma mokesčių lengvata ir nebūtų nagrinėjamas klausimas, ar iš tikrųjų slepiami mokesčiai ir jų vengiama, tai būtų neproporcinga tam, kas būtina išvengti tokiam mokesčių slėpimui ar jų vengimui <...>“.

 C.      Dėl bylos C-399/16

86.      Prieš pradedant nagrinėti šioje byloje pateiktus prejudicinius klausimus reikėtų suformuluoti dvi pastabas. Pirmoji susijusi su neigiamo valiutų kurso skirtumo, kuris turi įtakos patronuojančiosios bendrovės turimoms patronuojamųjų bendrovių nerezidenčių akcijoms, kai sandoriams vykdyti jos naudoja skirtingas valiutas, konkrečia apimtimi.

87.      Šiuo klausimu manau, kad Nyderlandų vyriausybės nurodytas niuansas, kuris skiria „patronuojamosios bendrovės nuostolius dėl valiutų kurso“ nuo „nuostolio dėl valiutų kurso investavus į patronuojamąją bendrovę“, yra pagrįstas. Pirmuoju atveju kalbama apie nuostolius dėl patronuojamosios bendrovės atliktų investicijų užsienio valiuta, kurie atsispindi šios patronuojamosios bendrovės buhalterijoje. Atvirkščiai, „nuostolis dėl valiutų kurso investavus į patronuojamąją bendrovę“ bent jau buhalteriniu požiūriu mažina patronuojančiosios bendrovės investicijų (užsienio valiuta) į patronuojamosios bendrovės akcijas vertę ir atsispindi patronuojančiosios bendrovės buhalterijoje.

88.      Šioje byloje nuostolis dėl valiutų kurso svyravimo tiesiogiai susijęs su akcijų verte, o ne su patronuojamosios bendrovės investicijų rezultatais. Taigi kalbama apie antrąjį paminėtą atvejį.

89.      Antroji pastaba yra dėl patronuojančiosios bendrovės turimų patronuojamosios bendrovės akcijų, kurioms įtakos gali daryti valiutų kurso svyravimas, vertės padidėjimo ar sumažėjimo. Šis veiksnys gali būti vertinamas dviem būdais: a) vertės pokytis tuo laikotarpiu, kai akcijos yra patronuojančiosios bendrovės turto dalis; ir b) nustatytas vertės skirtumas akcijų pardavimo momentu, t. y. skirtumas tarp akcijų įsigijimo ir pardavimo vertės.

90.      Mano nuomone, prašymas priimti prejudicinį sprendimą nėra visiškai aiškus šiuo klausimu: pirmajame prejudiciniame klausime, atrodo, numatytas akcijų pardavimo atvejis, o trečiasis prejudicinis klausimas susijęs su laikotarpiu, kuriuo tos akcijos nebuvo perleistos ir buvo patronuojančiosios bendrovės žinioje.

91.      Taigi siekiant tinkamai nubrėžti diskusijos ribas, atsakyme į pirmąjį klausimą turės būti atsižvelgta į vertės sumažėjimą dėl valiutų kurso akcijų pardavimo momentu; atvirkščiai, atsakyme į trečiąjį klausimą turės būti atsižvelgta į akcijų nuvertėjimą, kai jos vis dar sudaro patronuojančiosios bendrovės turto dalį, kitaip tariant, turės būti atsižvelgta į išimtinai buhalterinį jų nuvertėjimo konstatavimą.

 1.      Dėl pirmojo prejudicinio klausimo

92.      Remiantis šalių pastabomis, konkrečiai ieškovės pagrindinėje byloje pastabomis, darytina išvada, kad ginčas kilo dėl to, kad pastaroji mano, jog nuostolis dėl valiutų kurso, kuris išaiškėjo A Holdings UK perduodant akcijas jos patronuojamajai bendrovei C, būtų atskaitytinas, jeigu X NV galėtų Didžiojoje Britanijoje esančią patronuojamąją bendrovę įtraukti į savo konsoliduotą grupę(34).

93.      Priežastis glūdi 1969 m. įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintame „akcinio kapitalo atleidime nuo mokesčio“: apskaičiuojant bendrovės pelną neatsižvelgiama į naudą, gautą iš akcijų, ir į išlaidas, patirtas įsigyjant ar perleidžiant tas akcijas. Tačiau ši taisyklė netaikoma mokestinės konsolidacijos atveju.

94.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja skirtingą požiūrį ir nurodo, kad Nyderlanduose įsteigta „patronuojančioji bendrovė, investavusi pinigų sumą į kitoje valstybėje narėje esančią patronuojamąją bendrovę, negali atsižvelgti į dėl valiutos keitimo atsiradusius nuostolius, nors galėtų tai padaryti, jeigu minėta patronuojamoji bendrovė ir [Nyderlanduose] esanti patronuojančioji bendrovė sudarytų vieną apmokestinamąjį vienetą, turintį Nyderlandų apmokestinamojo vieneto savybių, ir dėl to būtų galimas konsolidavimas apmokestinamojo vieneto viduje“.

95.      Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad taikomas skirtingas požiūris, kiek tai susiję su įsisteigimo laisve. Šis požiūrio skirtumas galėtų būti suderinamas su įsisteigimo laisvę reglamentuojančiomis SESV nuostatomis, jeigu būti taikomas situacijoms, kurios nėra objektyviai palyginamos, arba jei galėtų būti pagrįstas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu.

96.      Hoge Raad (Aukščiausiasis Teismas) numato tris būdus, kaip išspręsti kilusias problemas: a) taikyti mokesčių sistemą, taikytiną užsienio nuolatinėms buveinėms; b) patronuojamosios bendrovės rezidentės turėtų veiklą vykdyti naudodamos kitą valiutą, nei euras; ir c) apskaičiuojant mokesčio bazę turėtų būti atsižvelgiama ne tik į nuostolį dėl valiutų kurso svyravimo, bet ir į galimą pelną.

97.      Koncentruosiuosi į paskutinįjį būdą, nes nėra reikalo nagrinėti dviejų pirmųjų. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagrįstai remiasi Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija sprendimuose Deutsche Shell(35) ir X(36). Remdamasis šia jurisprudencija jis teigia, kad tai, jog negalima atskaityti nuostolio dėl valiutų kurso svyravimo, galima pagrįsti aplinkybe, kad taip pat neatsižvelgiama į galimą pelną. Šį požiūrį(37) pagrindžia Sprendimo X 38, 40 ir 41 punktai ir generalinės advokatės J. Kokott išvada, pateikta šioje byloje(38).

98.      Sprendime X nagrinėjamas ginčas taip pat buvo susijęs su akcijų vertės nuvertėjimo atskaitymu dėl patirtų nuostolių, susijusių su valiutų kurso svyravimu. Nors pagal Švedijos teisės aktus iš tikrųjų buvo draudžiama atskaityti nuostolį dėl valiutų kurso, kai patronuojančioji bendrovė perduoda nuvertėjusias patronuojamosios bendrovės nerezidentės akcijas, pagal juos taip pat nebuvo apmokestinamas tuo pačiu pagrindu gautas akcijų vertės prieaugis.

99.      Tokiomis aplinkybėms Teisingumo Teismas nusprendė, kad „iš ESV sutarties nuostatų, reglamentuojančių įsisteigimo laisvę, negalima padaryti išvados, kad ši valstybė narė turi įgyvendinti savo apmokestinimo kompetenciją (beje, nesimetriškai) tam, kad galėtų atskaityti nuostolius, atsiradusius dėl sandorių, kurių rezultatai, jei jie būtų teigiami, bet kuriuo atveju nebūtų apmokestinti“. Tuo remdamasis Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad „SESV 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jis nedraudžia valstybės narės mokesčių teisės aktų, pagal kuriuos iš principo pelno mokesčiu neapmokestinamas turto vertės padidėjimas pardavus akcijas, kurios suteikia teisę dalyvauti valdant bendrovę, ir atitinkamai neleidžia atskaityti turto vertės sumažėjimo pardavus tokias akcijas, net jei šį vertės sumažėjimą lemia valiutos keitimas“(39).

100. Jei teisingai suprantu prašyme priimti prejudicinį sprendimą išdėstytus Nyderlandų teisės aktus dėl „akcinio kapitalo atleidimo nuo mokesčio“ ir kitas normas, kurios taikomos vertės padidėjimo ir nuvertėjimo dėl valiutų kurso svyravimo, turinčio įtakos turimoms patronuojamųjų bendrovių nerezidenčių akcijoms, apmokestinimui, manau, kad Sprendime X priimtas sprendimas taikytinas šioje byloje.

101. Nors byloje X (C-686/13) ginčas buvo susijęs su patronuojančiosios ir patronuojamosios bendrovės santykiais ne konsoliduotoje grupėje, nematau kliūčių toje byloje priimtą sprendimą taikyti šiuo atveju nagrinėjamai bylai. Lemiamas veiksnys, mano nuomone, yra tai, kad šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis dėl valiutų kurso svyravimo gautas pelnas taip pat neįtraukiamas į pelno mokesčio bazę. Kitaip tariant, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo žodžiais, lemiamas veiksnys yra tai, kad nagrinėjamu atveju „neatsižvelgiama nei į dėl valiutos keitimo atsiradusį pelną, nei į dėl valiutos keitimo atsiradusius nuostolius“(40).

102. Jei taip, kaip, atrodo, teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, dėstydamas Nyderlandų teisę, ir kaip patvirtina Nyderlandų vyriausybė, skirtingas požiūris, taikomas patronuojančiosios bendrovės turimų patronuojamosios bendrovės nerezidentės akcijų vertės sumažėjimui dėl valiutų kurso svyravimo, kai pastaroji bendrovė negali priklausyti konsoliduotai grupei, neriboja įsisteigimo laisvės dėl tų pačių priežasčių, kurias Teisingumo Teismas jau nurodė Sprendime X.

103. Atsakymas į šį prejudicinį klausimą neleidžia nagrinėti kitų dviejų pagrindinę bylą nagrinėjančio teismo klausimų. Vis dėlto juos trumpai ir glaustai išnagrinėsiu (kaip tai daro Nyderlandų vyriausybė), jei Teisingumo Teismas nuspręstų į pirmąjį klausimą atsakyti teigiamai.

 2.      Dėl antrojo ir trečiojo prejudicinių klausimų

104. Jeigu patronuojančioji bendrovė galėtų į nuostolius įtraukti turimų patronuojamųjų bendrovių nerezidenčių akcijų nuvertėjimą dėl valiutų kurso svyravimo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pageidautų sužinoti: a) ar ši galimybė taikoma „Europos Sąjungoje įsisteigusioms (vienai ar kelioms) tiesioginėms, ar netiesioginėms patronuojamosioms bendrovėms, kurias aptariama patronuojančioji bendrovė netiesiogiai valdo per patronuojamąją bendrovę“; ir b) ar reikia atsižvelgti tik į tą vertės sumažėjimą, kuris „patirtas tais metais, dėl kurių kilo ginčas“, ar taip pat reikia atsižvelgti ir į ankstesniais metais patirtus nuostolius.

105. Remiantis bylos medžiagoje pateikta teisine informacija darytina išvada, kad Nyderlandų teisėje nustatytas konsolidacijos mechanizmas suteikia galimybę pasirinkti bendroves, kurios jungiasi į grupę (laikoma vienu apmokestinamuoju vienetu)(41). Todėl iš principo neturėtų būti priežasties neleisti patronuojamosioms bendrovėms nerezidentėms elgtis taip, kaip leidžiama patronuojamosioms bendrovėms rezidentėms.

106. Vis dėlto pagrindinėje byloje kalbama tik apie nuostolių dėl valiutų kurso svyravimo, susijusių su konkrečios patronuojamosios bendrovės nerezidentės akcijomis, konsolidavimu. Todėl antrojo prejudicinio klausimo turinys pasirodo šiek tiek hipotetinis: ginčas kilo dėl galimybės į konsoliduotą grupę įtraukti Didžiojoje Britanijoje esančią patronuojamąją bendrovę, o ne bet kokią kitą tiesioginę ar netiesioginę patronuojamąją bendrovę. Taip suformuluotas klausimas tampa nepriimtinas.

107. Taip pat nemanau, kad Teisingumo Teismas galėtų naudingai atsakyti į trečiąjį prejudicinį klausimą. Iš tiesų nė viena bylos šalis nesiūlo Teisingumo Teismui atsakyti tiesiogiai ir remiantis Sąjungos teise. Pagrindinės bylos ieškovė bendrovė (X NV), be kita ko, tvirtina, kad atsakymas glūdi veikiau Nyderlandų, o ne Sąjungos teisėje, nes apmokestinamo metinio pelno sąvoką reglamentuoja nacionalinės teisės normos.

108. Primenu, kad teoriškai įmanoma atskirti akcijų nuvertėjimą, kai jos priklauso A Holdings BV,ir nuvertėjimą, patirtą perleidžiant tas akcijas. Atrodytų, kad klausimas susijęs su akcijų, kurios laikomos įstatinio kapitalo dalimi, nuvertėjimu, kurį lėmė valiutų kurso svyravimas.

109. Jeigu apskaitoje turi būti nurodyta įmonės finansinė padėtis konkrečią datą, akcijų nuvertėjimas buhalteriškai gali būti išreikštas pagal įvairius kriterijus. Jeigu šios akcijos yra investavusios bendrovės turto dalis, jų nuvertėjimas galės būti, pavyzdžiui, atspindėtas apskaitoje atliekant reikiamus tikslinimus ir tą nuvertėjimą įtraukiant į eilutę „vertės sumažėjimas“.

110. Kai akcijos įvertintos kita valiuta nei ta, kurią naudoja patronuojančioji bendrovė, valiutų kurso svyravimai gali lemti daugiau ar mažiau nuolatinius ekonominius svyravimus. Tam, kad šie svyravimai atsispindėtų mokesčio bazėje apskaičiuojant pelno mokestį, paprastai reikia, kad jie sudarytų tikrus finansinius nuostolius.

111. Teisingumo Teismas negali nagrinėti, ar pagal nacionalinę teisę akcijų nuvertėjimo įtraukimas į apskaitą turi įtakos nustatant mokesčio bazę. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis nacionalinės finansų srities teisės aktais, privalo nustatyti, ar tikri finansiniai nuostoliai, turėję įtakos patronuojančiosios bendrovės rezultatams, buvo patirti tik tais mokestiniais metais, kuriais akcijos perleistos, ar kiekvienais ankstesniais mokestiniais metais(42).

 VI.      Išvada

112. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) klausymus atsakyti taip:

SESV 49 straipsnis:

–        Draudžia taikyti nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos valstybėje narėje įsisteigusiai patronuojančiajai bendrovei neleidžiama atskaityti palūkanų už paskolą, susijusią su kapitalo įnašu į kitoje valstybėje narėje įsteigtą patronuojamąją bendrovę, nors ji galėtų pasinaudoti tokiu atskaitymu, jei patronuojamoji bendrovė būtų įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip ir patronuojančioji bendrovė.

–        Nedraudžia taikyti nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos valstybėje narėje įsisteigusiai patronuojančiajai bendrovei neleidžiama iš pelno atskaityti neigiamo skirtumo (nuvertėjimo) dėl valiutų kurso svyravimo, kiek tai susiję su jos turimomis kitoje valstybėje narėje įsteigtos patronuojamosios bendrovės akcijomis, jeigu pagal tuos pačius teisės aktus atitinkamai neapmokestinamas pelnas (vertės padidėjimas) dėl minėto svyravimo.

1      Originalo kalba: ispanų.

2      Be kita ko, žr. 1998 m. liepos 16 d. Sprendimą ICI (C-264/96, EU:C:1998:370); 1999 m. lapkričio 18 d. X ir Y (C-200/98, EU:C:1999:566); 2001 m. kovo 8 d. Sprendimą Metallgesellschaft ir kt. (C-397/98 ir C-410/98, EU:C:2001:134); 2003 m. rugsėjo 18 d. Sprendimą Bosal (C-168/01, EU:C:2003:479); 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Marks & Spencer (C-446/03, EU:C:2005:763); 2008 m. sausio 17 d. Sprendimą Lammers & Van Cleeff (C-105/07, EU:C:2008:24); 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimą Papillon (C-418/07, EU:C:2008:659); 2012 m. rugsėjo 6 d. Sprendimą Philips Electronics UK (C-18/11, EU:C:2012:532); 2014 m. balandžio 1 d. Sprendimą Felixstowe Dock and Railway Company ir kt. (C-80/12, EU:C:2014:200); 2015 m. vasario 3 d. Sprendimą Komisija / Jungtinė Karalystė (C-172/13, EU:C:2015:50); 2015 m. spalio 6 d. Sprendimą Finanzamt Linz (C-66/14, EU:C:2015:661) ir 2017 m. gegužės 17 d. Sprendimą X (C-68/15, EU:C:2017:379).

3      2010 m. vasario 25 d. Sprendimas X Holding (C-337/08, toliau – Sprendimas X Holding, EU:C:2010:89) ir 2014 m. birželio 12 d. Sprendimas SCA Group Holding ir kt. (C-39/13–C-41/13, EU:C:2014:1758).

4      18 ir 43 punktai.

5      C-386/14, EU:T:2015:524 (toliau – Sprendimas Groupe Steria).

6      Ten pat, 27 punktas.

7      Ten pat, 27 punktas in fine.

8      Įmonę vadinu „Nyderlandų“ (arba Italijos, Švedijos ir pan.), nors iš tikrųjų labiau tinkama būtų kalbėti apie Nyderlanduose ar bet kurioje kitoje valstybėje narėje „nereziduojančią bendrovę“.

9      Akcijų perleidimo schema buvo daug sudėtingesnė ir, nesant reikalo aprašyti kitų papildomų operacijų, ją galima reziumuoti taip, kad 2009 m. vasario 12 d. A Holdings BV perleido jai priklausančias C akcijas bendroveiD, kuri yra X NV patronuojamoji bendrovė, priklausanti vienam apmokestinamajam vienetui. Tą pačią dieną D perleido C akcijas Liuksemburge esančiai patronuojamajai bendrovei A Holdings Luxembourg.

10      Primenu, kad pagal šią nuostatą nei į gautą pelną, nei į patirtus nuostolius dėl turimų akcijų neatsižvelgiama, kai apskaičiuojamas pelnas.

11      Cituojamas 2014 m. birželio 12 d. Sprendimo SCA Group Holding ir kt. (C-39/13–C-41/13, EU:C:2014:1758) 33 punktas.

12      Šios nutarties pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą 2.8.2.7 punkte kaip pavyzdys nurodomos tam tikros mokestinės kliūtys: i) sumažintas mokesčio tarifas vienam apmokestinamajam vienetui taikomas tik vieną kartą; ii) vienam apmokestinamajam vienetui priklausanti patronuojamoji bendrovė nustoja egzistuoti, jeigu bankrotas skelbiamas dėl nepakankamo turto; iii) kiekviena vienam apmokestinamajam vienetui priklausanti patronuojamoji bendrovė yra solidariai atsakinga už pelno mokestį, renkamą iš vieno apmokestinamojo vieneto; ir iv) vienam apmokestinamajam vienetui priklausančių bendrovių investicijos yra sumuojamos, todėl atskaitymui už investicijas taikomas procentas vienam apmokestinamajam vienetui gali būti mažesnis nei tuo atveju, jeigu renkant pelno mokestį bendrovės būtų vertinamos atskirai.

13      Šiuo klausimu Komisija daro nuorodą į 1992 m. sausio 28 d. Sprendimo Bachmann (C-204/90, EU:C:1992:35) 31 ir paskesnius punktus ir į 2008 m. vasario 28 d. Sprendimo Deutsche Shell (C-293/06, EU:C:2008:129) 39 punktą.

14      Neigiamas poveikis nurodytas 12 išnašoje.

15      Atitinkamai 43 ir 25 punktai.

16      Šios išvados 3 ir 4 punktai.

17      Taip išdėstyta nutarčių pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą bylose C-398/16 ir C-399/16 2.8.4 ir 2.10.1 punktuose. Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) sprendimai, kuriuose taikomas šis išaiškinimas, yra 2011 m. birželio 24 d. sprendimas NL:HR:2011:BN3537 ir 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimas NL:HR:2012:BT5858.

18      2015 m. spalio 6 d. sprendimas (C-66/14, ECLI:EU:C:2015:661).

19      Sprendimo Groupe Steria 27 ir 28 punktai.

20      2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Marks & Spencer (C-446/03, EU:C:2005:763) 32 ir 33 punktai.

21      Sprendimo X Holding 20 punktas ir Sprendimo Groupe Steria 21 punktas.

22      2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Marks & Spencer (C-446/03, EU:C:2005:763) 35 punktas.

23      Kaip nurodo Nyderlandų vyriausybė pastabų 21 punkte.

24      Taip pat reikalaujama, kad tos pačios taisyklės būtų taikomos nustatant mokesčio bazę, tačiau šis aspektas nereikšmingas byloje C-398/16, o byloje C-399/16 jis turi reikšmės.

25      Sprendimo X Holding 24 punktas.

26      Šiuo atveju byla susijusi išimtinai su sąnaudomis (su paskolos palūkanomis), kurios turi įtakos tik patronuojančiosios, o ne patronuojamosios bendrovės pelnui, ir kurios susijusios su investicijomis įsigyjant patronuojamosios bendrovės akcijų.

27      Sprendimo Groupe Steria 31 punktas.

28      Nyderlandų vyriausybės pastabų 52–55 punktai, į kurių turinį daroma nuoroda šių pastabų 95 punkte (byloje C-398/16).

29      1969 m. įstatymo 10a straipsnio 3 dalyje nenustatyta visiško atskaitymo draudimo: atskaityti galima, jei suinteresuotoji bendrovė įrodo, kad tai nėra nieko bendra su ekonominėmis argumentais neturintis dirbtinis darinys.

30      2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Cadbury Schweppes ir Cadbury Schweppes Overseas (C-196/04, EU:C:2006:544) 51 punktas.

31      Kaip jau minėjau (32 punkte), Komisija šiuo klausimu pažymi, kad Nyderlandų mokesčių sistema nedarni, nes leidžia griežtai nacionalinėms konsoliduotoms grupėms išvengti šios nuostatos dėl kovos su vengimu taikymo, nors pagal ją 1969 m. įstatymo 10a straipsnis taikomas tiek nacionaliniais, tiek tarpvalstybiniais atvejais.

32      Žr. 33 išnašą.

33      2017 m. kovo 8 d. sprendimo (C-14/16, EU:C:2017:177) 55 punktas.

34      Nors nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 2.5 punkte kalbama apie galimą C integravimą į konsoliduotą grupę („jei reiktų“), pati suinteresuotoji šalis apriboja galimą įtraukimą į A Holdings UK.

35      2008 m. vasario 28 d. sprendimas (C-293/06, EU:C:2008:129).

36      2015 m. birželio 10 d. sprendimas (C-686/13, toliau – Sprendimas X, EU:C:2015:375).

37      Prašymo priimti prejudicinį sprendimą 2.9.5 punktas: „šio sprendimo 2.9.1, 2.9.2 ir 2.9.4 punktuose pateikti argumentai patvirtina išvadą, kad objektyviai panašios situacijos nevertinamos skirtingai ir kad nepažeidžiama įsisteigimo laisvė, taip pat, kad suinteresuotosios šalies teiginiai atmesti pagrįstai“.

38      Išvada byloje X (C-686/13, EU:C:2015:31).

39      Sprendimo X 40 ir 41 punktai. Prieš tai 36–39 punktuose Teisingumo Teismas paaiškino, dėl kokių priežasčių 2008 m. vasario 28 d. Sprendime Deutsche Shell (C-293/06, EU:C:2008:129) suformuluotas atsakymas netaikytinas byloje X.

40      Prašymo priimti prejudicinį sprendimą 2.9.4 punktas.

41      Žr. 23 išnašą.

42      Šiuo klausimu pagal analogija žr. 2008 m. vasario 28 d. Sprendimo Deutsche Shell (C-293/06, EU:C:2008:129), 24 ir 25 punktus.