Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

Byla C-39/04

Laboratoires Fournier SA

prieš

Direction des vérifications nationales et internationales

(Tribunal administratif de Dijon prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvės teikti paslaugas apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Mokesčio kreditas mokslo tyrimams“

Generalinio advokato F. G. Jacobs išvada, pateikta 2004 m. gruodžio 9 d.  I-0000

2005 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas  I-0000

Sprendimo santrauka

Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Nacionalinės teisės aktai, numatantys, kad tik šioje valstybėje narėje vykdomiems mokslo tyrimams teikiamas mokesčio kreditas – Nepriimtinumas – Pateisinimas – Nebuvimas

(EB 49 str.)

EB 49 straipsnis draudžia valstybės narės teisės aktus, numatančius, kad tik šioje valstybėje narėje vykdomiems mokslo tyrimams taikomas mokesčio kreditas.

Iš tikrųjų tokie teisės aktai, nors ir netiesiogiai, grindžiami paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta, ir todėl gali jam trukdyti vykdyti veiklą kitoje valstybėje. Jų negalima pateisinti būtinybe užtikrinti mokesčių sistemos darną, skatinti mokslo tyrimus ar garantuoti mokesčių kontrolės veiksmingumą.

(žr. 18, 20, 23–24, 26 punktus ir rezoliucinę dalį)




TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS  

2005 m. kovo 10 d. (*)

„Laisvės teikti paslaugas apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Mokesčio kreditas mokslo tyrimams“

Byloje C-39/04

dėl tribunal administratif de Dijon (Prancūzija) 2003 m. gruodžio 30 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2004 m. vasario 2 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Laboratoires Fournier SA

prieš

Direction des vérifications nationales ir internationales

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),  

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas, teisėjai J.-P. Puissochet, S. von Bahr (pranešėjas), J. Malenovský ir U. Lõhmus,

generalinis advokatas F. G. Jacobs,

posėdžio sekretorė K. Sztranc, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. spalio 28 d. posėdžiui,  

išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

·Laboratoires Fournier SA, atstovaujamos advokato B. Eme,

·Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos C. Jurgensen-Mercier,

·Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos R. Lyal ir C. Giolito,

susipažinęs su 2004 m. gruodžio 9 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada

priima šį

Sprendimą

1       Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su EB 49 straipsnio išaiškinimu, atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus, nustatantiems mokesčio kredito sistemą tik Prancūzijoje vykdomiems mokslo tyrimams.

2       Šis prašymas buvo pateiktas byloje tarp Prancūzijoje įsteigtos bendrovės Laboratoires Fournier SA (toliau – Laboratoires Fournier) ir Ūkio, finansų ir pramonės ministerijos Mokesčių generalinio direktorato nacionalinių ir tarptautinių patikrinimų departamento (toliau – Patikrinimų departamentas) dėl mokesčių patikslinimų, apie kuriuos jis pranešė ir kurie atsirado dėl užginčytos Laboratoires Fournier suteikto pelno mokesčio kredito mokslo tyrimams.

 Nacionalinės teisės aktai

3       Pagal pagrindinės bylos faktinių aplinkybių metu galiojusį Bendrojo mokesčių kodekso (toliau – Bendrasis kodeksas) 244 (c) B straipsnį:

„I.      Apmokestintoms pramonės, komercinėms arba žemės ūkio įmonėms, atsižvelgiant į jų grynąjį pelną, gali būti suteiktas mokesčio kreditas, lygus 50 % sumos, kurią išlaidos mokslo tyrimams per vienerių metų laikotarpį viršija vidutinę tokio paties pobūdžio išlaidų sumą, perskaičiuotą atsižvelgiant į praėjusių dvejų metų vartojimo kainų, išskyrus tabako, indeksą <...>“.

4       Pagal pagrindinės bylos faktinių aplinkybių metu galiojusį Bendrojo kodekso III priedo 49 (g) H straipsnį:

„Dėl Prancūzijoje vykdomos veiklos patirtos išlaidos suteikia teisę į Bendrojo mokesčių kodekso 244 (c) B straipsnyje minimą mokesčio kreditą“.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

5       Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimo matyti, kad vaistus gaminanti ir parduodanti Laboratoires Fournier, kuri subrangos sutartimi patikėjo įvairiose valstybėse narėse įsteigtiems mokslo tyrimų centrams nemažai mokslo tyrimo darbų, skaičiuodama mokesčio kreditą mokslo tyrimams už laikotarpį nuo 1995 m. iki 1996 m. atsižvelgė į atitinkamas išlaidas.

6       1998 m. buvo patikrinta Laboratoires Fournier apskaita už laikotarpį nuo 1995 m. iki 1996 metų.

7       Atlikus šį patikrinimą remiantis Bendrojo kodekso 244 (c) B ir III priedo 49 (g) H straipsniais Laboratoires Fournier buvo pranešta apie mokesčio patikslinimus, nes Patikrinimų departamentas, skaičiuodamas mokesčio kreditą mokslo tyrimams, kuriuo naudojosi Laboratoires Fournier, į minėtas išlaidas neatsižvelgė. Todėl už pagrindinėje byloje nagrinėjamą laikotarpį įmonė buvo papildomai apmokestinta.

8       Laboratoires Fournier dėl minėto apmokestinimo pateikė skundą. 2000 m. liepos 25 d. skundas buvo atmestas.

9       2001 m. rugsėjo 8 d. FournierLaboratoires pareiškė ieškinį tribunal administratif de Dijon. Šiuo ieškiniu ji prašė atleisti nuo papildomo apmokestinimo pelno mokesčiu, atsiradusio dėl jai pranešto patikslinimo, bei nuo delspinigių mokėjimo.

10     Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Laboratoires Fournier tvirtina, kad Bendrojo kodekso 244 (c) B straipsnis ir III priedo 49 (g) H straipsnis prieštarauja EB 49 straipsnio reikalavimams.

11     Šio teismo teigimu, Patikrinimų departamentas tvirtina, jog Teisingumo Teismas 1992 m. sausio 28 d. Sprendimu Bachmann (C-2004/90, Rink. p. I-249) pripažino, jog užtikrinant kiekvienos valstybės narės vidaus mokesčių sistemos darną būtų pažeidžiamas EB 49 straipsnis.

12     Tokiomis aplinkybėmis tribunal administratif de Dijon nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„Ar (Bendrojo kodekso 244 (c) B straipsnio ir III priedo 49 (g) H straipsnio) nuostatos tiek, kiek jos numato, kad tik Prancūzijoje vykdomiems mokslo tyrimams gali būti teikiamas mokesčio kreditas, prieštarauja (EB) 49 straipsnio nuostatoms (?)

Teigiamai atsakius į pirmą klausimą <...> ar minėtose nuostatose įtvirtinta sąlyga, kad mokslo tyrimai turi būti vykdomi Prancūzijoje, gali būti siejamas su pelno mokesčio darnos principu ir taip leidžia pažeisti (EB) 49 straipsnio reikalavimus (?)“

 Dėl prejudicinių klausimų

13     Šiais dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar EB 49 straipsnis draudžia valstybės narės teisės aktus, numatančiais, kad mokesčio kreditas gali būti teikiamas tik šioje valstybėje narėje vykdomiems mokslo tyrimams.

14     Nors tiesioginių mokesčių sistemos reguliavimas priskirtinas valstybių narių kompetencijai, tačiau šia teise jos privalo naudotis laikydamosi Bendrijos teisės (žr., inter alia, 1995 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimo Wielockx, C-80/94, Rink. p. I-2493, 16 punktą ir 2004 m. liepos 15 d. Sprendimo Weidert ir Paulus, C-242/03, Rink. p. I-0000, 12 punktą).

15     Todėl pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamų teisės aktus, numatančius, kad mokesčio kreditas teikiamas tik minėtoje valstybėje narėje vykdomiems mokslo tyrimams, paslaugų, kurios apima mokslo tyrimus, teikimui taikomos skirtingos mokesčių sistemos priklausomai nuo to, ar jos teikiamos kitose valstybėse narėse arba nagrinėjamoje valstybėje narėje (šiuo klausimu žr. 1999 m. spalio 28 d. Sprendimo Vestergaard, C-55/98, Rink. p. I-7641, 21 punktą).

16     Paslaugų teikimo vieta grindžiamuose teisės aktuose įtvirtintas nevienodas požiūris, o tai prieštarauja EB 49 straipsniui.

17     Tačiau Prancūzijos vyriausybė tvirtina, kad šis nevienodas požiūris tiesiogiai išplaukia iš Teisingumo Teismo 1997 m. gegužės 15 d. sprendime Futura Participations ir Singer (C-250/95, Rink. p. I-2471, 22 punktas) aiškiai pripažinto teritorinio mokesčių principo ir todėl jis neturi būti laikomas EB sutartimi draudžiama atvira arba užslėpta diskriminacija.

18     Tačiau priimdamas šį sprendimą Teisingumo Teismas nagrinėjo nacionalinės mokesčių teisės nuostatų, taikomų tiek įmonėms, turinčioms nuolatinę buveinę atitinkamoje valstybėje, tiek jos neturinčioms, atitiktį Sutarties nuostatoms įsisteigimo laisvės srityje, o nagrinėjamoje byloje kalbama apie nacionalinės mokesčių teisės nuostatų, teikiančių lengvatas valstybėje narėje įsteigtoms įmonėms dėl toje pačioje valstybėje narėje joms suteiktų paslaugų, atitiktį sutarties nuostatoms. Tokios nuostatos prieštarauja EB 49 straipsniui, nes jos, nors ir netiesiogiai, remiasi paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta ir todėl gali jam trukdyti vykdyti veiklą kitoje valstybėje.

19     Tačiau reikia išnagrinėti, ar šiose nuostatose numatytas nevienodas požiūris gali būti pateisintas Sutarties nuostatų dėl laisvės paslaugų teikimo atžvilgiu.

20     Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas sprendime Bachmann (28 punktas) ir 1992 m. sausio 28 d. Sprendime Komisija prieš Belgiją (C-300/90, Rink. p. I-305, Rink. p. I-0000, 42 punktas) pripažino, kad būtinybė užtikrinti mokesčių sistemos darną gali pateisinti Sutartimi garantuojamų laisvių apribojimą. Vis dėlto vėliau jis patikslino, kad bylose, kuriose buvo priimti šie sprendimai, pajamų mokesčiu apmokestinto asmens atžvilgiu egzistavo ryšys tarp socialinio draudimo įmokų atskaitymo iš apmokestintų pajamų ir vėlesnio apmokestinimo sumomis, kurias draudikai privalo sumokėti pagal pensijos arba gyvybės draudimo sutartis, ir kad toks ryšys buvo privalomas išsaugoti nagrinėjamos mokesčių sistemos darną. Jeigu toks tiesioginis ryšys nėra nenustatomas, negalima remtis argumentu, jog būtina užtikrinti mokesčių sistemos darną (ypač žr. minėto sprendimo Weidert ir Paulus 20 ir 21 punktus).

21     Pagrindinės bylos atveju tarp bendrojo pelno mokesčio ir tarp mokesčio kredito, teikiamo daliai įmonės patirtų išlaidų mokslo tyrimams, tiesioginio ryšio nėra nustatyta.

22     Vis dėlto Prancūzijos vyriausybė tvirtina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami nacionalinės teisės aktai pateisinami siekiu skatinti mokslo tyrimus ir būtinybe užtikrinti mokesčių kontrolės veiksmingumą.

23     Nors negalima paneigti, kad, kaip teigia minėta vyriausybė, mokslo tyrimų ir plėtros skatinimas gali būti laikomas privalomu bendrojo intereso pagrindu, tačiau jis negali pateisinti nacionalinės priemonės, pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju – atsisakymo suteikti mokesčio kreditą visiems mokslo tyrimams, kurie nėra vykdomi atitinkamoje valstybėje narėje. Tokie teisės aktai tiesiogiai prieštarauja Bendrijos politikos mokslo tyrimų ir technologijų plėtros srityje tikslui, kuris pagal EB 163 straipsnio 1 dalį yra „sustiprinti Bendrijos pramonės mokslinį bei technologinį pagrindą ir skatinti pramonę tapti konkurencingesnę tarptautiniu mastu“. To paties straipsnio 2 dalis patikslina, kad  šiuo tikslu Bendrija „remia (įmonių) pastangas savitarpiškai bendradarbiauti pirmiausia siekiant, kad (jos) galėtų visiškai išnaudoti vidaus rinkos potencialą, ypač <...> šalinant teisines bei fiskalines tokio bendradarbiavimo kliūtis“.

24     Mokesčių sistemos kontrolės efektyvumas yra privalomas bendrojo intereso pagrindas, kuriuo gali būti pateisinamas naudojimosi Sutartimi užtikrinamomis pagrindinėmis laisvėmis apribojimas (ypač žr. minėto sprendimo Futura Participations ir Singer, 31 punktą). Todėl valstybei narei suteikta teisė taikyti priemones, leidžiančias jai aiškiai ir tiksliai patikrinti šioje valstybėje neapmokestinamas mokslo tyrimų išlaidas (žr. 1999 m. liepos 9 d. Sprendimo Baxter ir kt., C-254/97, Rink. p. I-4809, 18 punktą).

25     Todėl nacionalinės teisės aktai, įtvirtinantys absoliutų draudimą mokesčių mokėtojui pateikti įrodymus, kad su kitose valstybėse atliktais mokslo tyrimais susijusios išlaidos buvo tikrai patirtos ir atitinka nustatytas sąlygas, negali būti pateisinami mokesčių kontrolės veiksmingumu. A priori negalima paneigti galimybės, kad mokesčių mokėtojas sugebės pateikti patvirtinančius dokumentus, leidžiančius apmokestinančios valstybės narės mokesčių institucijoms aiškiai ir tiksliai patikrinti kitose valstybėse narėse patirtų su mokslo tyrimais susijusių išlaidų tikrumą ir pobūdį (žr. minėto sprendimo Baxter ir kt., 19 ir 20 punktus).

26     Todėl į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad EB 49 straipsnis draudžia valstybės narės teisės aktus, numatančius, kad mokesčio kreditas teikiamas tik šioje valstybėje narėje atliekamiems mokslo tyrimams.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

27     Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas etapų nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas. Kitų šalių, kurios pateikė Teisingumo Teismui savo pastabas, išlaidos nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

EB 49 straipsnis draudžia valstybės narės teisės aktus, numatančius, kad tik šioje valstybėje narėje vykdomiems mokslo tyrimams teikiamas mokesčio kreditas.

Parašai.


* Proceso kalba: prancūzų.