Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

5.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 171/17


2008 m. balandžio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-154/08)

(2008/C 171/29)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Afonso ir F. Jimeno Fernández

Atsakovė: Ispanijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

Pripažinti, kad paslaugų, kurias autonominei bendruomenei suteikia nuosavybės registro tvarkytojai (registradores de la propiedad), veikiantys kaip įgalioti hipotekos skyriaus (oficina liquidadora de distrito hipotecario) mokesčių rinkėjai, neapmokestindama PVM, Ispanijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Šeštosios PVM direktyvos (1) 2 straipsnį ir 4 straipsnio 1 bei 2 dalis.

Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1.

Nuosavybės registro tvarkytojai yra Ispanijos valstybės paskiriami specialistai, kuriems pavedama vesti nuosavybės registrus. Jie veiklą vykdo savo sąskaita, patys organizuoja savo darbą, pasirenka darbuotojus ir priima įmokas, kurios sudaro jų pajamas. Įvairios autonominės bendruomenės jiems pavedė įvairias funkcijas, susijusias su konkrečių mokesčių rinkimu. Už šias paslaugas nuosavybės registro tvarkytojai gauna tam tikrą dalį surinktų mokesčių.

2.

Ispanijos valdžios institucijos tradiciškai manė, kad atlikdami šias funkcijas autonominėms bendruomenėms nuosavybės registro tvarkytojai laikomi verslininkais arba profesionalais, teikiančiais PVM apmokestinamas paslaugas. Šiuo atžvilgiu Ispanijos valdžios institucijos iš esmės rėmėsi 1987 m. kovo 26 d. Teisingumo Teismo sprendimu Komisija prieš Nyderlandus (C-235/85) (2) ir 1991 m. liepos 25 d. sprendimu Ayuntamiento de Sevilla (C-202/90) (3).

3.

2003 m. liepos 12 d. sprendimu Aukščiausiasis Ispanijos teismas nusprendė, kad tiek, kiek tai susiję su autonominių bendruomenių patikėtomis konkrečiomis funkcijomis, apimančiomis konkrečių mokesčių surinkimą, nuosavybės registro tvarkytojai yra valstybės tarnautojai ir priskirtini valstybės tarnybai. Po to, kai įstatymo interesais pateikus kasacinį skundą buvo priimtas šis sprendimas, Ispanijos valdžios institucijos mano, kad šios paslaugos nėra apmokestinamos PVM.

4.

Kita vertus, Komisija mano, kad autonominėms bendruomenėms teikiamos nuosavybės registro tvarkytojų paslaugos apmokestinamos PVM pagal bendrą Šeštosios direktyvos 2 straipsnyje numatytą taisyklę. Toks konstatavimas išplaukia iš aplinkybės, kad nuosavybės registro tvarkytojai veikia kaip specialistai, kurie autonomiškai ir nepriklausomai organizuoja darbuotojus ir materialinius išteklius siekdami teikti paslaugas, kaip numatyta minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje, ir nėra subordinacijos ir priklausomybės požymių, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad atitinkamos paslaugos buvo suteiktos valstybės tarnautojo ir tokiu atveju PVM neapmokestinamos. Nuosavybės registro tvarkytojas nėra nei autonominės bendruomenės administracinis organas, nei būtina sudedamoji jo dalis, o veikia kaip nepriklausoma ir nuo autonominės bendruomenės atskirta dalis, su kuria autonominė bendruomenė sudaro mokamų paslaugų teikimo sutartį.

5.

Komisija taip pat mano, kad tenkinamos teismų praktikos nustatytos sąlygos, kad būtų galima pripažinti Ispanijos Karalystės atsakomybę, kylančią dėl tokio Bendrijos teisės aiškinimo, kuris savo dvasia ir tikslu prieštarauja Teisingumo Teismo praktikai. Pirma, Aukščiausiasis teismas yra aukščiausias teisminis organas visose teisės srityse, išskyrus konstitucinių garantijų klausimus. Antra, dėl savo svarbos ir privalomo pobūdžio šis sprendimas, iš principo prieštaraujantis Teisingumo Teismo aiškinimui, radikaliai pakeitė taikytą žemesnių teismų praktiką ir Ispanijos valdžios institucijų administracinę praktiką. Trečia, kyla neigiamos pasekmės PVM srityje, nes gali būti paveikti Bendrijos nuosavi ištekliai. Todėl, bandydamos pateisinti Bendrijos teisės nevykdymą, Ispanijos valdžios institucijos negali remtis Aukščiausiojo teismo sprendimu.


(1)  1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1).

(2)  Rink. p. 1471.

(3)  Rink. p. I-4247.