Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

15.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/28

2008 m. birželio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-244/08)

(2008/C 209/42)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama A. Aresu ir M. Afonso

Atsakovė: Italijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad, kiek tai susiję su PVM grąžinimu apmokestinamajam asmeniui, kuris, net jei ir turi fiksuotą veiklos vietą, yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, reikalaudama, kad apmokestinamasis asmuo, kurio buveinė yra kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, bet kuris taip pat turi fiksuotą veiklos vietą, kuris atitinkamu laikotarpiu tiekė prekes ar teikė paslaugas Italijoje, susigrąžintų pirkimo PVM pagal minėtose direktyvose numatytą tvarką, o ne pasinaudojant mokesčio atskaita, kai prekės ir paslaugos įsigyjamos ne per fiksuotą veiklos centrą Italijoje, o tiesiogiai iš pagrindinės buveinės, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1979 m. gruodžio 6 d. Aštuntosios Tarybos direktyvos 79/1072/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo — Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę šalies teritorijoje, tvarka (1) 1 straipsnį ir 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktosios Tarybos direktyvos 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo — pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarkos (2) 1 straipsnį;

—

priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad su Bendrijos teise yra nesuderinama Italijos priemonė, kuri įpareigoja PVM mokėtoją, įsisteigusį kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje ir turintį fiksuotą veiklos vietą Italijoje, kuris atitinkamu laikotarpiu tiekė prekes ar teikė paslaugas Italijoje, susigrąžinti pirkimo PVM pagal Direktyvoje 79/1072/EEB (Aštuntoji PVM direktyva) ir Direktyvoje 86/560/EEB (Tryliktoji PVM direktyva) numatytą tvarką, o ne pasinaudojant mokesčio atskaita, kuri bendrai numatyta Direktyvoje 77/388/EEB (3) (Šeštoji PVM direktyva), kai prekės ir paslaugos įsigyjamos ne per fiksuotą veiklos centrą Italijoje, o tiesiogiai iš pagrindinės buveinės.

Tokia priemonė, kuri apsunkina suinteresuotųjų mokesčių mokėtojų mokestines prievoles, Europos Komisijos nuomone, prieštarauja nuostatoms ir principams, kurie paskatino priimti šias direktyvas PVM srityje ir kuriais remiantis užsienio mokesčių mokėtojas, kuris turi fiksuotą veiklos vietą Italijoje ir iš šios vietos sudaro prekybinius sandorius Italijoje, turi galėti pasinaudoti įprasta Šeštojoje direktyvoje numatyta mokesčio atskaitymo tvarka, net jei šie prekybiniai sandoriai turėtų būti tiesiogiai sudaromi iš pagrindinės buveinės.

(1)  OL L 331, p. 11.

(2)  OL L 326, p. 40.

(3)  1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, OL L 145, p. 1.