EU tax law WEB SPÖ Landesorganisation Kärnten - C-267/08

27.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/4

1.

Ar 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (1) (toliau — Šeštoji direktyva) 4 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad politinės partijos teisiškai savarankiškos regioninės organizacijos „išorinė reklama“, vykdoma viešųjų ryšių, informacinės veiklos, partijos renginių rengimo, reklaminės medžiagos pristatymo rajonų organizacijoms ir kasmetinių pokylių (SPÖ-Ball) organizavimo ir rengimo formomis, laikoma ekonomine veikla, jei pajamos gaunamos (iš dalies) perkeliant „išorinės reklamos“ išlaidas taip pat teisiškai savarankiškoms partijos struktūroms (rajonų organizacijoms ir t. t.) ir iš įėjimo į pokylį mokesčio?

2.

Ar vertinimui, ar yra „ekonominė veikla“ Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalių prasme, neigiamos įtakos turėtų tai, kad pirmajame klausime nurodyta veikla būtų „priskirta“ regioninei organizacijai ir dėl to būtų naudinga ir jai? Taip jau yra, kad vykdant šią veiklą, nors ir neakcentuojant, bet neišvengiamai visuomet reklamuojama ir partija, jos politiniai tikslai ir požiūriai.

3.

Ar gali būti „ekonominė veikla“ pirmiau nurodyta prasme, jei „išorinės reklamos“ išlaidos nuolat kelis kartus viršija iš šios veiklos perkeliant išlaidas ir organizuojant pokylį gautas pajamas?

4.

Ar „ekonominė veikla“ yra ir tuomet, jei išlaidų perkėlimas vyksta ne pagal tiesiogiai atpažįstamus finansinius kriterijus (pavyzdžiui, sąnaudų priskyrimas pagal kilmę arba gautą naudą) ir iš esmės žemesnio lygmens organizacijos gali laisvai nuspręsti, ar jos nori dalintis išlaidomis su regioninėmis organizacijomis ir kokia apimtimi?

5.

Ar „ekonominė veikla“ yra ir tuomet, jei reklamos paslaugos žemesnio lygmens organizacijoms įskaitomos mokesčio forma, kurio dydis priklauso, pirma, nuo atitinkamos žemesnio lygmens organizacijos narių skaičiaus ir, antra, nuo išrinktų jos deputatų skaičiaus?

6.

Ar sprendžiant klausimą, ar yra ekonominė veikla, į tokias valstybės fondų išmokas kaip, pavyzdžiui, parama partijoms pagal Karintijos partijų rėmimo įstatymą (Kärntner Parteienförderungsgesetz), kurios nelaikomos apmokestinamuoju atlygiu, atsižvelgiama kaip į ekonominę naudą?

7.

Jeigu vadinamoji „išorinė reklama“, vertinant atskirai, pagal Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis būtų ekonominė veikla: ar tai, kad viešieji ryšiai ir rinkimų reklama yra pagrindinė politinių partijų veiklos sritis ir įgyvendinant politinius tikslus bei programas yra conditio sine qua non, draudžia pripažinti šią veiklą „ekonomine veikla“?

8.

Ar apeliantės veikla, kurią ji apibūdina kaip „išorinė reklama“, yra tokia, kad gali būti prilyginama komercinių reklamos agentūrų vykdomai veiklai Šeštosios direktyvos D priedo (10 punktas) prasme arba atitikti jo turinį? Jei taip, ar šios veiklos mastas, esant nurodytai pajamų ir išlaidų struktūrai apeliaciniame skunde nagrinėjamu laikotarpiu, gali būti laikomas „reikšmingu“?