Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

26.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 233/6

2009 m. liepos 8 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vengrijos Respubliką

(Byla C-253/09)

2009/C 233/10

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama R. Lyal ir K. Ritzné Talabér

Atsakovė: Vengrijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad Vengrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 18, 39 ir 43 straipsnius bei EEE susitarimo 28 ir 31 straipsnius, nes gyvenamojo būsto Vengrijoje pirkimą vietoj gyvenamojo būsto kitoje valstybėje narėje vertino mažiau palankiai nei tokio būsto Vengrijoje pirkimą vietoj gyvenamojo būsto toje pačioje valstybėje narėje.

—

Priteisti iš Vengrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ginčijama Vengrijos mokesčių nuostata, pagal kurią siekiant nustatyti įsigyjant šalyje esantį gyvenamąjį būstą mokėtino mokesčio bazę, iš įsigyto būsto kainos leidžiama atimti tik parduoto būsto, esančio šalyje, kainą.

Ši taisyklė neatitinka laisvo asmenų judėjimo ir įsisteigimo laisvės pagal EB 18, 39 ir 43 straipsnius bei EEE susitarimo 28 ir 31 straipsnius.

Minėtomis Bendrijos teisės nuostatomis siekiama palengvinti valstybių narių piliečiams užsiimti bet kokia profesine veikla visoje Bendrijoje, ir taip pat jos draudžia priemones, kurios galėtų sudaryti nepalankesnes sąlygas bet kurios valstybės narės piliečiams, kurie pasinaudojo laisvo judėjimo teise ir siekiantiems vykdyti ekonominę veiklą kitoje valstybėje narėje. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką nuostatos, kurios valstybės narės piliečiui kliudo arba jį atgraso nuo išvykimo iš savo kilmės šalies siekiant pasinaudoti laisvo judėjimo teise, riboja šią laisvę, net jeigu jos yra taikomos neatsižvelgiant į atitinkamų asmenų pilietybę.

Vis dėlto šioje byloje ginčijama Vengrijos mokesčių teisė yra tokia nuostata. Iš tiesų netaikant minėtos mokesčių lengvatos užsienio ar Vengrijos piliečiams, kurie pasinaudojo savo laisvo judėjimo teise ir kurį laiką gyvena kitoje valstybėje narėje bei nusiperka čia gyvenamąjį būstą, jie turės mažiau paskatų nusipirkti gyvenamąjį būstą Vengrijoje nei tie, kurie gyvena Vengrijoje ir perka naują būstą vietoj to, kurį jau turi šalies teritorijoje. Akivaizdu, kad taip ši Vengrijos teisės norma gali atgrasyti kitų valstybių narių piliečius nuo įsikūrimo Vengrijoje. Komisija mano, kad tokie asmenys, kurie pirkdami būstą jau galėjo būti sumokėję panašaus dydžio mokesčius valstybėje, kurioje jie anksčiau gyveno, yra tokioje pačioje situacijoje kaip ir tie, kurie buvo nusipirkę būstą Vengrijoje. Taigi šie asmenys turi būti vertinami vienodai. Tačiau kadangi Vengrijos teisės aktuose asmenys, kurie perka gyvenamąjį būstą vietoj kito būsto, esančio bet kurioje kitoje valstybėje narėje, vertinami nepalankiau nei tie, kurie taip pat perka būstą, tačiau jau turėjo nuosavybės šalies teritorijoje, juose objektyviai vienodos situacijos vertinamos skirtingai ir todėl šie teisės aktai yra diskriminaciniai.

Vienintelis Vengrijos Respublikos nurodytas argumentas negali pateisinti tokio teisės pažeidimo.

Pirma, dėl prieštaravimo, susijusio su būtinybe užtikrinti mokesčio sistemos darnumą, reikia pažymėti, kad šiuo atveju tarp nagrinėjamos mokesčio lengvatos ir šios lengvatos kompensavimo konkrečia mokesčio baze negalima nustatyti jokio tiesioginio ryšio, kuris yra reikalingas tam, jog tariama būtinybė užtikrinti mokesčio sistemos darnumą pateisintų naudojimosi pagrindinėmis laisvėmis apribojimą. Ekonominiu požiūriu nėra tiesioginio ryšio tarp kito gyvenamojo būsto pirkimo ir pareigos sumokėti mokestį bei anksčiau turėto būsto pardavimo ir tuo metu sumokėtų mokesčių — tai vieninteliai Vengrijos teisės aktuose siejami dalykai.

Galiausiai, dėl Vengrijos vyriausybės nurodyto argumento, kad jei būtų siekiama atsižvelgti į kitoje valstybėje narėje parduotą turtą ir jį perkant sumokėtus mokesčius bei dėl šių sandorių galėjusį atsirasti piktnaudžiavimą teise, tai sukeltų didelių administracinių problemų, Komisija nurodo jog, galimi administraciniai sunkumai bet kuriuo atveju negali pateisinti Bendrijos teise užtikrintų pagrindinių laisvių pažeidimo. Vengrijos Respublika tikrai turi galimybę nustatyti konkrečius reikalavimas tam, kad gautų būtiną informaciją, tačiau šie reikalavimai negali būti neproporcingi siekiamam tikslui.