Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

30.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/32

2009 m. lapkričio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-453/09)

2010/C 24/59

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama D. Triantafyllou ir B.-R. Killmann

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad taikydama lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą tam tikrų žmonių ir gyvūnų maistui neskirtų gyvų gyvūnų, visų pirma — arklių, tiekimui, importui ir įsigijimui Bendrijos viduje, Vokietijos Federacinė Respublika pažeidė įsipareigojimus pagal Pridėtinės vertės mokesčio sistemos direktyvos 96 ir 98 straipsnius kartu su jos III priedu.

—

Priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pateiktas dėl Vokietijos Federacinės Respublikos sprendimo taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą gyvų gyvūnų, visų pirma — arklių, tiekimui, importui ir įsigijimui Bendrijos viduje, net jei jie paprastai nenaudojami žmonių ir gyvūnų maistui. Komisijos nuomone, tai nėra suderinama su Direktyvos 2006/112/EB (toliau — Pridėtinės vertės mokesčio sistemos direktyva) reikalavimais, ypač kiek tai susiję su paprastai dresūrai, jodinėjimui, cirkui ar lenktynėms naudojamų arklių veislėmis.

Pridėtinės vertės mokesčio sistemos direktyva leidžia valstybėms narėms esant tam tikroms sąlygoms greta bendrojo pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikyti lengvatinius mokesčio tarifus. Pavyzdžiui, Pridėtinės vertės mokesčio sistemos direktyvos 98 straipsnio 2 dalimi valstybei narei leidžiama taikyti lengvatini pridėtinės vertės mokesčio tarifą „III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui“. Kadangi lengvatinis tarifas sudaro bendrojo pridėtinės vertės mokesčio tarifo išimtį, ši norma jos taikymo tikslais turi būti aiškinama siaurai.

Komisija mano, kad III priedo 1 punktas neapima gyvų gyvūnų, visų pirma — arklių, paprastai neskirtų žmonių ir gyvūnų maistui. Todėl šiems gyvūnams negali būti taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas pagal Pridėtinės vertės mokesčio sistemos direktyvos 98 straipsnio 2 dalį. Jos nuomone, tai matyti ir iš direktyvos sistemos, ir iš III priedo 1 punkto versijų įvairiomis kalbomis. Teleologinis aiškinimas taip pat neduoda kitokio rezultato: šis punktas įvestas palankesniam žmonių ir gyvūnų maistui skirtų produktų apmokestinimui.

Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad Kombinuotoje nomenklatūroje nenumatytas skirstymas į arklių veisles, nes muitinis kvalifikavimas paremtas kitais aspektais nei pridėtinės vertės mokestį reglamentuojantys teisės aktai. Aplinkybė, kad Pridėtinės vertės mokesčio sistemos direktyvos 98 straipsnio 3 dalimi valstybėms narėms leidžiama naudotis Kombinuotąja nomenklatūra, nereiškia, kad valstybė narė, siekdama pateisinti neteisingą Bendrijos pridėtinės vertės mokesčio teisės perkėlimą, gali pasiremti tuo, jog Kombinuotoji nomenklatūra nėra tiksli.

Sandoriams su paprastai dresūrai, jodinėjimui, cirkui ar lenktynėms skirtų arklių veislėmis lengvatinio tarifo negalima taikyti ir pagal Pridėtinės vertės mokesčio sistemos direktyvos III priedo 11 punktą, kaip prekių, paprastai skirtų naudoti žemės ūkio gamyboje, tiekimui. Tai, kad patys arkliai yra žemės ūkio gyvūnai, nereiškia, jog minėtos veislės paprastai skirtos naudoti žemės ūkio gamyboje. Iš tikrųjų tokios veislės paprastai skirtos naudoti sportui, ugdymui arba laisvalaikiui ir pramogoms, t. y. kaip tik ne žemės ūkio gamyboje.