EU tax law WEB Tanoarch - C-504/10

12.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/2

1.

Ar nuostata, pagal kurią apmokestinamasis asmuo iš mokesčio, kurį privalo sumokėti, gali atskaityti mokestį už prekes ir paslaugas, kurias jis, kaip apmokestinamasis asmuo, naudoja savo įmonės veiklai vykdyti, jei kitas apmokestinamasis asmuo nacionalinėje teritorijoje mokestį jo atžvilgiu taiko už jam tiekiamas (arba tiektinas) prekes ar teikiamas (arba teiktinas) paslaugas, atitinka 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (1) 2 straipsnio 1 dalį, jei pareiškėja, kaip viena iš prašymą įregistruoti išradimą, kurio patentas dar neišduotas, pateikusių subjektų, jau turi teisę ex lege nepriklausomai naudoti visą išradimą, kuris yra patento dalykas?

2.

Ar, atsižvelgiant į Šeštąją direktyvą, pagrįstas aiškinimas, pagal kurį dėl apmokestinamojo asmens turimos teisės ex lege nepriklausomai naudotis patentu jis, kaip apmokestinamasis asmuo, teisiškai negali naudotis paslauga, tiekdamas prekes ir teikdamas paslaugas, ir kad dėl to teisine prasme buvo pasinaudota gauta paslauga?

3.

Ar ta aplinkybė, kad tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, išradimas dar nėra užregistruotas kaip patentas ir perduodamos tik jo dalys, turi įtakos vertinant apmokestinamojo asmens piktnaudžiavimą naudojantis teise atskaityti pirkimo PVM, kaip nustatyta 2006 m. vasario 21 d. ES Teisingumo Teismo sprendime Halifax plc. ir kt., C-255/02?