EU tax law WEB Eon Aset Menidjmunt - C-118/11

14.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/15

1.

Kaip turi būti aiškinama Direktyvos 2006/112/EB (1) 168 straipsnyje numatyta sąlyga „naudoti“ ir, sprendžiant teisės į PVM atskaitą atsiradimo klausimą, kokiu momentu turi būti tenkinama ši sąlyga: per mokestinį laikotarpį, per kurį įsigyjamos prekės ar paslaugos, ar pakanka, kad ji būtų tenkinama per vėlesnį mokestinį laikotarpį?

2.

Ar atsižvelgiant į Direktyvos 2006/112/EB 168 ir 176 straipsnius leistina yra tokia nacionalinės teisės norma, kaip antai PVM įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pagal kurią prekėms ir paslaugoms, kurios „yra naudojamos neatlygintinamiems sandoriams arba ne ekonominei apmokestinamojo asmens veiklai“, nuo pat pradžių yra netaikoma teisės į PVM atskaitą sistema?

3.

Jei atsakymas į antrą klausimą būtų teigiamas: ar Direktyvos 2006/112/EB 176 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybė narė, kuri siekia pasinaudoti jai suteikta galimybe nesuteikti teisės į PVM atskaitą tam tikrų prekių ir paslaugų atžvilgiu ir kuri išlaidų rūšis apibrėžia taip: „prekės ir paslaugos, kurios yra naudojamos neatlygintinamiems sandoriams arba ne ekonominei apmokestinamojo asmens veiklai, išskyrus PVM įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus“, įvykdė sąlygą pakankamai apibrėžti prekių ir paslaugų rūšį, t. y. ją apibrėžti pagal jų pobūdį?

4.

Priklausomai nuo atsakymo į trečią klausimą: kaip atsižvelgiant į Direktyvos 2006/112/EB 168 ir 173 straipsnius reikia vertinti apmokestinamojo asmens įsigytų prekių ar paslaugų paskirtį (dabartinis ar būsimas naudojimas): kaip teisės į PVM atskaitą atsiradimo sąlygą ar kaip pagrindą ištaisyti pirkimo PVM sumą?

5.

Jei paskirtis (naudojimas) būtų laikoma pagrindu ištaisyti atskaitytiną pirkimo PVM sumą, kaip tada reikėtų aiškinti Direktyvos 2006/112/EB 173 straipsnį: ar juo leidžiama atlikti ištaisymą ir tais atvejais, kai prekės ir paslaugos iš pradžių naudojamos neapmokestinamai veiklai arba jas įsigijus visai nėra naudojamos, tačiau jas turi įmonė ir per mokestinį laikotarpį, einantį po jų įsigijimo, jos yra priskiriamos prie apmokestinamos apmokestinamojo asmens veiklos?

6.

Jei Direktyvos 2006/112/EB 173 straipsnis būtų aiškinamas taip, kad numatytas ištaisymas yra taikomas ir tais atvejais, kai įsigijus prekes ar paslaugas jos iš pradžių naudojamos neapmokestinamai veiklai arba visai nenaudojamos, tačiau vėliau yra priskiriamos prie apmokestinamos apmokestinamojo asmens veiklos, ar tokiu atveju, — atsižvelgiant į PVM įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą apribojimą ir į tai, kad pagal PVM įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 dalių ištaisymai yra daromi tik tada, kai prekės iš pradžių naudojamos laikantis teisę į PVM atskaitą suteikiančių sąlygų, tačiau vėliau jų naudojimas šių sąlygų nebeatitinka — reikia pripažinti, kad valstybė narė laikėsi pareigos kaip galima patikimiau ir teisingiau reglamentuoti visų apmokestinamųjų asmenų teisę į PVM atskaitą?

7.

Priklausomai nuo atsakymų į pateiktus klausimus: ar galima teigti, kad remiantis Bulgarijos PVM įstatyme nustatyta teisės į PVM atskaitą ar pirkimo PVM sumos ištaisymo nuostata tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, ir atsižvelgiant į Direktyvos 2006/112/EB 168 straipsnį, registruotas PVM mokėtojas turi teisę į atskaitą prekių ir paslaugų, kurias jam kitas apmokestinamasis asmuo patiekė arba suteikė, atžvilgiu per tą mokestinį laikotarpį, per kurį jam jos buvo patiektos arba suteiktos ir mokestis tapo mokėtinas?