EU tax law WEB LVK - 56 - C-643/11

17.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/10

1.

Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 203 straipsnis taikomas visiems PVM neteisingo apskaičiavimo atvejams, įskaitant atvejus, kai sąskaita faktūra su joje nurodytu PVM buvo išrašyta neįvykus apmokestinimo momentui? Jei į šį klausimą bus atsakyta teigiamai, ar pagal Direktyvos 2006/112 203 ir 273 straipsnius reikalaujama, kad valstybės narės aiškiai nustatytų, kad sąskaitoje faktūroje, pagal kurią neįvykdytas tiekimas, nurodytas PVM tampa mokėtinu, ar vis dėlto pakanka perkelti bendrą direktyvos taisyklę, kad mokestį privalo mokėti kiekvienas asmuo, kuris nurodo jį sąskaitoje faktūroje?

2.

Ar atsižvelgiant į Direktyvos 2006/112 39 konstatuojamąją dalį ir siekiant užtikrinti mokesčio atskaitos tikslumą, pagal jos 73, 179 ir 203 straipsnius reikalaujama, kad jei PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas neįvykus apmokestinimo momentui, mokesčių institucijos turi patikslinti apmokestinamąją vertė ir apskaičiuotą mokestį?

3.

Ar Direktyvos 2006/112 395 straipsnyje nurodytos specialiosios priemonės gali pasireikšti mokestine praktika, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai mokesčių institucijos, siekdamos kontroliuoti mokesčio atskaitą, tikrina tik atliktą atskaitą, o mokestis dėl atliktų tiekimų laikytinas mokėtinu vien todėl, kad jis nurodytas sąskaitoje faktūroje? Jei į šį klausimą bus atsakyta teigiamai, ar, ir kokiais atvejais pagal Direktyvos 2006/112 203 straipsnį leidžiama dėl to paties tiekimo vieną kartą rinkti PVM iš tiekėjo ar paslaugų teikėjo, nes jis nurodė PVM sąskaitoje faktūroje, o antrą kartą — iš prekių ar paslaugų gavėjo, nesuteikiant jam teisės į mokesčio atskaitą?

4.

Ar PVM kumuliavimo draudimą ir teisinio saugumo, vienodo požiūrio ir fiskalinio neutralumo principus pažeidžia mokestinė praktika, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai apmokestinamo prekių tiekimo ar paslaugų teikimo gavėjui nesuteikiama teisė į mokesčio atskaitą dėl „tiekimo įvykdymo įrodymų nebuvimo“ ir neatsižvelgiama į ankstesnį konstatavimą, kad prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį, nors teisės į mokesčio atskaitą vertinimo momentu atitinkamas mokestinio patikrinimo aktas nebuvo keistas ir nenustatyta pagrindo jį keisti valstybės nustatyta tvarka?

5.

Ar pagal Direktyvos 2006/112 167 straipsnį ir 168 straipsnio a punktą leidžiama nesuteikti teisės į mokesčio atskaitą apmokestinamo prekių tiekimo ar paslaugų teikimo gavėjui, atitinkančiam visus direktyvos 178 straipsnio reikalavimus, jei įsigaliojusiu prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo mokestinio patikrinimo aktu už minėtą tiekimą ar teikimą apskaičiuotas mokestis nebuvo patikslintas dėl „apmokestinimo momento neatsiradimo“, o mokestis pripažintas mokėtinu ir į jį buvo atsižvelgta nustatant atitinkamo mokestinio laikotarpio rezultatus? Ar atsakant į šį klausimą svarbu, kad atliekant mokestinį patikrinimą prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas nepateikė jokių apskaitos dokumentų ir atitinkamo laikotarpio rezultatai nustatyti vien remiantis PVM deklaracijose, pirkimo ir pardavimo registravimo žurnaluose esančiais duomenimis?

6.

Atsižvelgiant į atsakymus į ankstesnius klausimus, ar Direktyvos 2006/112 167 straipsnį ir 168 straipsnio a punktą reikia aiškinti taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, PVM neutralumo principas reikalauja leisti apmokestinamajam asmeniui atskaityti už tiekimus apskaičiuotą mokestį?