EU tax law WEB Maks Pen - C-18/13

16.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/10

1.

Ar pagal Sąjungos teisę faktinės aplinkybės, kai sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugų teikėjas ar jo subrangovas neturi darbuotojų, materialiojo turto ir aktyvų, būtinų norint teikti paslaugas, faktinio paslaugų teikimo sąnaudos nepagrįstos dokumentais ir neįtrauktos į paslaugų teikėjo apskaitą bei išrašyti dokumentai, kaip antai sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas, kurie yra netikri, nes asmenys, pasirašę šiuos dokumentus paslaugų teikėjo vardu, jų neišrašė ir šie dokumentai pateikti kaip įrodymai, kad turi būti sumokėtas atlygis už paslaugą, kad suteikta paslauga, už kurią išrašyta PVM sąskaita faktūra, ir kad pasinaudota teise į PVM atskaitą, laikytinos susijusiomis su „mokesčių slėpimu“ siekiant pasinaudoti PVM atskaita?

2.

Ar iš Sąjungos teisėje ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintos teismo pareigos atsisakyti suteikti teisę į atskaitą mokesčių slėpimo atveju kyla ir nacionalinio teismo pareiga, įvertinus pagrindinės bylos aplinkybes, savo iniciatyva nustatyti, ar egzistuoja mokesčių slėpimas, ir tai padaryti atsižvelgiant į teismo pareigą pagal nacionalinę teisę išspręsti bylą, atsižvelgti į mažiau palankaus požiūrio į pareiškėją draudimą ir laikytis teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir teisinio saugumo principų bei savo iniciatyva taikyti atitinkamas teisės nuostatas, įvertinus pirmą kartą teismui pateiktas naujas faktines aplinkybes ir visus įrodymus, tarp jų tuos, kurie susiję su apsimestiniais sandoriais, netikrais dokumentais ir klaidingo turinio dokumentais?

3.

Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 178 straipsnio 1 dalies a punktą, atsižvelgiant į teismo pareigą mokesčių slėpimo atveju atsisakyti suteikti teisę į PVM atskaitą, reikia suprasti taip, kad norint pasinaudoti teise į PVM atskaitą paslaugą faktiškai turi suteikti sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugos teikėjas arba jo subrangovas?

4.

Ar Direktyvos 2006/112 242 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas tvarkyti detalią apskaitą taip, kad būtų galima kontroliuoti teisę į PVM atskaitą, reiškia, kad reikia laikytis ir atitinkamų valstybės narės apskaitos teisės aktų, kuriuose numatytas suderinamumas su Sąjungos teisėje įtvirtintais tarptautiniais apskaitos standartais, ar tai tėra reikalavimas tvarkyti šioje direktyvoje nurodytus PVM apskaitos dokumentus: sąskaitas faktūras, PVM deklaracijas ir sumuojančias ataskaitas?

Jei teisingas antrasis nurodytas variantas, reikėtų atsakyti ir į tokį klausimą:

Ar Direktyvos 2006/112 226 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad sąskaitose faktūrose būtinai turi būti nurodyta „teikiamų paslaugų apimtis ir pobūdis“, reiškia, kad paslaugų teikimo atveju sąskaitose faktūrose arba su jomis susijusiame dokumente turi būti nurodyti duomenys apie faktinį paslaugų teikimą: objektyvios aplinkybės, kurias galima patikrinti, kaip įrodymai, kad paslaugos tikrai suteiktos ir kad jas suteikė sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugų teikėjas?

5.

Ar Direktyvos 2006/112 242 straipsnį, kuriame įtvirtintas reikalavimas tvarkyti detalią apskaitą taip, kad būtų galima kontroliuoti teisę į PVM atskaitą, siejamą su šios direktyvos 63 ir 273 straipsniais, reikia aiškinti taip, kad pagal juos nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią paslauga laikoma suteikta, kai įvykdytos iš šios paslaugos gautų pajamų pripažinimo sąlygos, remiantis taikytinais su apskaita susijusiais teisės aktais, kuriuose numatytas suderinamumas su Sąjungos teisėje įtvirtintais tarptautiniais apskaitos standartais, ir sandorių įtraukimo į apskaitą, pirmenybės teikimo realybei, o ne regimybei, ir pajamų ir išlaidų palyginamumo principais?