EU tax law WEB Idexx Laboratoires Italia - C-590/13

25.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/10

1.

Ar 2008 m. gegužės 8 d. sprendime sujungtose bylose C-95/07 ir C-96/07 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nurodyti principai, pagal kuriuos Šeštosios direktyvos 77/388 (1) dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 91/680/EEB (2), 18 straipsnio 1 dalies d punktas ir 22 straipsnis draudžia deklaracijų pataisymo ir pridėtinės vertės mokesčio išieškojimo praktiką, pagal kurią neįvykdžius prievolių, susijusių, pirma, su nacionalinės teisės taikant šio 18 straipsnio 1 dalies d punktą nustatytais formalumais, ir, antra, apskaitos bei deklaravimo prievolių, išplaukiančių atitinkamai iš minėto 22 straipsnio 2 ir 4 dalių, baudžiama atsisakant suteikti teisę į atskaitą, kai taikoma atvirkštinio apmokestinimo tvarka, taip pat taikomi ir nacionalinėje teisėje numatytų prievolių visiško nesilaikymo atveju, kai vis dėlto nekyla abejonių dėl apmokestinamojo asmens situacijos ir jo teisės į atskaitą?

2.

Ar 2008 m. gegužės 8 d. sprendime sujungtose bylose C-95/07 ir C-96/07 Teisingumo Teismo vartota „obblighi sostanziali“ (anglų k. „substantive requirements“, pranc. k. „exigences de fond“ ir liet. k. „esminiai reikalavimai“) sąvoka, kai taikoma taip vadinamo atvirkštinio apmokestinimo, numatyto PVM srityje, tvarka, susijusi su būtinybe sumokėti PVM ar pripažinti mokesčio skolą, ar vis dėlto su esminėmis sąlygomis, kurios leidžia apmokestinti mokesčių mokėtoją minėtu mokesčiu ir kurios reglamentuoja atskaitos teisę, kuria siekiama užtikrinti minėto mokesčio neutralumo principo vienodumą Europos lygiu, pavyzdžiui, sąlygos, susijusios su būdingumu, apmokestinimu ir visiška atskaita?