Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

25.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/11


2013 m. lapkričio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-591/13)

2014/C 24/20

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama W. Mölls ir W. Roels

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė reikalauja:

konstatuoti, kad priėmusi ir palikusi galioti nuostatas, pagal kurias mokesčio už paslėptus rezervus, kurie realizuoti atlygintinai perleidus tam tikrus ilgalaikio turto objektus, mokėjimas atidedamas jį „perkeliant“ naujai įgytiems arba pagamintiems ilgalaikio turto objektams iki jų pardavimo, jeigu jie sudaro apmokestinamojo asmens nuolatinio padalinio, esančio nacionalinėje teritorijoje, ilgalaikį turtą, tačiau toks mokesčio mokėjimo atidėjimas neįmanomas, kai tie patys objektai sudaro apmokestinamojo asmens nuolatinio padalinio, esančio kitoje valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, ilgalaikį turtą, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 49 straipsnį ir EEE susitarimo 31 straipsnį (1),

priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Vokietijos nuostatose numatyta, kad perleidus tam tikrus įmonės ilgalaikio turto objektus gautas pelnas apmokestinamas ne iš karto, jeigu apmokestinamasis asmuo per tam tikrą laiką įsigyja tam tikrų naujų įmonės ilgalaikio turto objektų arba juos pagamina. Tokiu atveju minėto pelno iš pirminių turto objektų apmokestinimas atidedamas, atitinkamus paslėptus rezervus „perkeliant“ iki naujai įgytų arba pagamintų objektų perleidimo. Tačiau toks apmokestinimo atidėjimas suteikiamas tik jeigu naujai įgyti arba pagaminti objektai sudaro nacionalinėje teritorijoje esančio nuolatinio padalinio ilgalaikį turtą ir nesuteikiamas, jeigu atitinkamas nuolatinis padalinys yra kitoje valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje. Komisijos nuomone, šiomis nuostatomis pažeidžiama įsisteigimo laisvė.


(1)  1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimas, OL L 1, 1994, p. 3.