Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

12.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 142/24


2014 m. kovo 3 d.Fővárosi Törvényszék (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Berlington Hungary Tanácsadó és Szolgáltató Kft. ir kt. prieš Magyar Állam

(Byla C-98/14)

2014/C 142/33

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Fővárosi Törvényszék

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Berlington Hungary Tanácsadó és Szolgáltató Kft., Lixus Szerencsejáték Szervező Kft., Lixus Projekt Szerencsejáték Szervező Kft., Lixus Invest Szerencsejáték Szervező Kft., Megapolis Terminal Szolgáltató Kft.

Atsakovė: Magyar Állam

Prejudiciniai klausimai

Dėl 2011 m. padarytų Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų, kuriais nustatytas didesnis mokestis už lošimus:

1.

Ar su SESV 56 straipsniu suderinami nediskriminuojantys valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos vieninteliu aktu ir nenumačius pereinamojo laikotarpio nustatytas penkis kartus didesnis tiesioginis mokestis už automatų salonuose eksploatuojamus lošimų automatus, vadinamasis mokestis už lošimus, be to, šis mokestis numatytas procentais, dėl ko apibojama automatų salonus eksploatuojančių azartinių lošimų operatorių veikla?

2.

Ar SESV 34 straipsnis gali būti aiškinamas taip, kad į jo taikymo sritį patenka nediskriminuojantys valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos vieninteliu aktu ir nenumačius pereinamojo laikotarpio nustatytas penkis kartus didesnis tiesioginis mokestis už automatų salonuose eksploatuojamus lošimų automatus, vadinamasis mokestis už lošimus, be to, šis mokestis numatytas procentais, dėl ko apibojamas lošimų automatų importas iš Europos Sąjungos teritorijos į Vengriją?

3.

Teigiamo atsakymo į pirmąjį ir (arba) antrąjį klausimą atveju, ar valstybė narė gali remtis vien siekiu sureguliuoti biudžeto padėtį atsižvelgiant į SESV 36 straipsnio, 52 straipsnio 1 dalies ir 61 straipsnio taikymo sritį arba bendrojo intereso pagrindų buvimą?

4.

Teigiamo atsakymo į pirmąjį ir (arba) antrąjį klausimą atveju, ar, turint omenyje ESS 6 straipsnio 3 dalį, vertinant valstybės narės nustatytus apribojimus ir adaptacijos prie tokios mokesčių teisės nuostatos laikotarpį, reikia atsižvelgti į bendruosius teisės principus?

5.

Teigiamo atsakymo į pirmąjį ir (arba) antrąjį klausimą atveju, ar Sprendimas Brasserie du Pêcheur (1996 m. kovo 5 d. Sprendimas, sujungtos bylos C-46/93 ir C-48/93) turi būti aiškinamas taip, kad SESV 34 ir 56 straipsnių pažeidimu gali būti pagrįsta valstybės narės deliktinė atsakomybė, remiantis tuo, kad šiomis nuostatomis, dėl jų tiesioginio veikimo, suteikiamos teisės valstybių narių privatiems asmenims?

6.

Ar Direktyva 98/34/EB (1) aiškintina taip, kad valstybės narės mokesčių teisės norma, pagal kurią nustatytas penkis kartus didesnis tiesioginis mokestis už automatų salonuose eksploatuojamus lošimų automatus, vadinamasis mokestis už lošimus, be to, šis mokestis numatytas procentais, laikytina „de facto techniniu reglamentu“?

7.

Teigiamo atsakymo į šeštąjį klausimą atveju, ar valstybės narės privatūs asmenys prieš šią valstybę narę nukreiptame ieškinyje gali remtis tuo, kad ši valstybė narė pažeidė Direktyvos 98/34/EB 8 straipsnio 1 dalį ir (arba) 9 straipsnio 1 dalį, jeigu dėl šios valstybės narės pažeidimo kyla jos deliktinė atsakomybė, t. y., ar minėta direktyva suteikiamos teisės privatiems asmenims? Į kokius aspektus turi atsižvelgti nacionalinis teismas, vertindamas, ar atsakovas padarė pakankamai apibrėžtą pažeidimą, ir kokie reikalavimai atlyginti žalą gali būti pagrįsti šiuo pažeidimu?

Dėl 2012 m. padaryto Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo, kuriuo uždrausta eksploatuoti lošimo automatus automatų salonuose, leidžiant juos eksploatuoti tik kazino:

1.

Ar su SESV 56 straipsniu suderinamas nediskriminuojantis valstybės narės teisės aktas, pagal kurį automatų salonuose nedelsiant uždrausta eksploatuoti lošimų automatus, azartinių lošimų operatoriams nesuteikus pereinamojo arba adaptacijos laikotarpio bei nenumačius tinkamų kompensacijų, ir taip lošimo automatų eksploatavimo monopolis suteiktas kazino?

2.

Ar SESV 34 straipsnis aiškintinas taip, kad ši nuostata taip pat reikšminga ir taikytina tuo atveju, kai valstybė narė priima nediskriminuojantį teisės aktą, pagal kurį nors tiesiogiai neuždrausta importuoti lošimo automatų iš Europos Sąjungos teritorijos, šių lošimo automatų naudojimas ir eksploatacija organizuojant azartinius lošimus faktiškai apribota ar uždrausta, šia veikla užsiimantiems atitinkamiems azartinių lošimų operatoriams nesuteikus pereinamojo ar adaptacijos laikotarpių ir nenumačius kompensacijų?

3.

Teigiamo atsakymo į pirmąjį ir antrąjį klausimus atveju, į kokius kriterijus turi atsižvelgti nacionalinis teismas, vertindamas, ar, atsižvelgiant į SESV 36 straipsnio, 52 straipsnio 1 dalies ir 61 straipsnio taikymo sritį arba bendrojo intereso pagrindų buvimą, apribojimas buvo būtinas, tinkamas ir proporcingas?

4.

Teigiamo atsakymo į pirmąjį ir (arba) antrąjį klausimus atveju, ar turint omenyje ESS 6 straipsnio 3 dalį, vertinant valstybės narės nustatytus apribojimus ir adaptacijos laikotarpį, reikia atsižvelgti į bendruosius teisės principus? Ar vertinant šioje byloje nagrinėjamą apribojimą reikia atsižvelgti į pagrindines teises, kaip antai į nuosavybės teisę ir draudimą atimti nuosavybę už ją neatlyginant, ir, jei reikia, kaip tai padaryti?

5.

Teigiamo atsakymo į pirmąjį ir (arba) antrąjį klausimus atveju, ar Sprendimas Brasserie du Pêcheur (1996 m. kovo 5 d. Sprendimas, sujungtos bylos C-46/93 ir C-48/93) turi būti aiškinamas taip, kad SESV 34 ir 56 straipsnių pažeidimu gali būti pagrįsta valstybės narės deliktinė atsakomybė, remiantis tuo, kad šiomis nuostatomis, dėl jų tiesioginio veikimo, suteikiamos teisės valstybių narių privatiems asmenims?

6.

Ar Direktyva 98/34/EB aiškintina taip, kad valstybės narės teisės norma, pagal kurią nustatyta, kad lošimų automatai eksploatuotini tik kazino, bei uždrausta juos eksploatuoti automatų salonuose, laikytina „kitu reikalavimu“?

7.

Teigiamo atsakymo į šeštąjį klausimą atveju, ar valstybės narės privatūs asmenys prieš šią valstybę narę nukreiptame ieškinyje gali remtis tuo, kad ši valstybė narė pažeidė Direktyvos 98/34/EB 8 straipsnio 1 dalį ir (arba) 9 straipsnio 1 dalį, jeigu dėl šios valstybės narės pažeidimo kyla jos deliktinė atsakomybė? Į kokius aspektus turi atsižvelgti nacionalinis teismas, vertindamas, ar atsakovas padarė pakankamai apibrėžtą pažeidimą, ir kokie reikalavimai atlyginti žalą gali būti pagrįsti šiuo pažeidimu?

8.

Be to, ar taikytinas Bendrijos teisės principas, pagal kurį valstybės narės privalo privatiems asmenims išmokėti kompensacijas už žalą, atsiradusią dėl valstybių narių padarytų Bendrijos teisės pažeidimų taip pat tuo atveju, jei valstybė narė turėtų kompetenciją toje srityje, su kuria susijusi priimtoji teisės norma? Ar nagrinėjamu atveju galima kaip gairėmis vadovautis pagrindinėmis teisėmis ir teisės principais, kildinamais iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų?


(1)  1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL L 204, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 20 t., p. 337).