BG
ES
CS
DA
DE
ET
EL
EN
FR
HR
IT
LV
LT
HU
MT
NL
PL
PT
RO
SK
SL
FI
SVInfo
- Referral date: 08-06-2015
- Show case reference
- Opinion date: 06-10-2016
- Ruling date: 04-05-2017
- AG: Kokott
References in this case
- C-25/03 - HE
- C-26/12 - PPG Holdings
- C-277/14 - PPUH Stehcemp
- C-400/15 - Landkreis Potsdam-Mittelmark
- C-407/07 - Stichting Centraal Begeleidingsorgaan voor de Intercollegiale Toetsing
- C-464/10 - Henfling ir kt.
- C-591/13 - Commission v Germany
- C-77/01 - Empresa de Desenvolvimento Mineiro (EDM)
- C-85/11 - Komisija prieš Airija
Highlight in text
Go|
17.8.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 270/17 |
2015 m. birželio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Liuksemburgo Didžioji Hercogystė
(Byla C-274/15)
(2015/C 270/22)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama F. Dintilhac, C. Soulay
Atsakovė: Liuksemburgo Didžioji Hercogystė
Ieškovės reikalavimai
|
— |
konstatuoti, kad nepriklausomoms asmenų grupėms numatydama PVM režimą, kuris nustatytas 1979 m. vasario 12 d. PVM įstatymo 44 straipsnio 1 dalies y punkte, 2004 m. sausio 21 d. Didžiojo Hercogo reglamento dėl PVM netaikymo paslaugoms, kurias savo nariams teikia nepriklausomos asmenų grupės, 1–4 straipsniuose, 2004 m. sausio 29 d. Administraciniame aplinkraštyje Nr. 707, kiek jame pateikiamas Didžiojo Hercogo reglamento 1–4 straipsnių komentaras, ir 2008 m. gruodžio 18 d. rašte, kurį parengė Comité d'Observation des Marchés (Rinkų stebėsenos komisija, toliau – Cobma) sukurta darbo grupė su Administration de l'Enregistrement et des Domaines sutikimu, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neįvykdė įsipareigojimų pagal PVM direktyvą (1), konkrečiai – pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktą ir 132 straipsnio 1 dalies f punktą, 1 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 168 straipsnio a punktą, 178 straipsnio a punktą ir 14 straipsnio 2 dalies c punktą bei 28 straipsnį, |
|
— |
priteisti iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Remiantis PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktu, valstybės narės PVM neapmokestina „nepriklausomų asmenų grupių, kurių veikla neapmokestinama PVM arba kuriems vykdant veiklą jie yra neapmokestinamieji asmenys, paslaugų savo nariams teikimo, kai šios paslaugos yra tiesiogiai būtinos jų nariams vykdant šią veiklą ir kai tos grupės iš savo narių reikalauja atlyginti tik jiems tenkančią bendrų išlaidų dalį, jei taip neapmokestinant neiškraipoma konkurencija“.
Vis dėlto, Komisijos teigimu, pagal Liuksemburge galiojančius teisės aktus PVM neapmokestinamos ne tik nepriklausomos asmenų grupės suteiktos ir PVM neapmokestinamai arba nuo jo atleistai tos grupės narių veiklai tiesiogiai reikalingos paslaugos.
Be to, Komisija mano, kad pagal Liuksemburgo teisę nepriklausomos asmenų grupės nariai, kurių dalį apyvartos sudaro apmokestinama veikla, gali iš PVM, kurį patys turi sumokėti, atskaityti PVM, kuris įtrauktas nepriklausomos asmenų grupės sąskaitas-faktūras joms perkant prekes arba paslaugas iš trečiųjų asmenų, nors pagal PVM direktyvos 168 straipsnį teisė atskaityti pirkimo PVM suteikiama tik apmokestinamajam asmeniui, kuris įsigyja PVM apmokestintas prekes ir paslaugas ir kuris jas naudoja tiesioginiams savo apmokestinamųjų sandorių poreikiams.
Galiausiai Komisija teigia, kad PVM direktyvos 14 straipsnio 2 dalies c punktu ir 28 straipsniu draudžiama taikyti nacionalinę teisę tiek, kiek pagal ją numatyta, kad tuo atveju, kai nepriklausomos asmenų grupės narys įsigyja prekes ar paslaugas savo vardu, tačiau grupės naudai, toks sandoris, kuriuo šis narys iš esmės grupei priskiria taip patirtas išlaidas, nepatenka į apmokestinimo PVM sritį.
(1) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1).