EU tax law WEB DNB Banka - C-326/15

21.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/26

1)

Ar gali egzistuoti savarankiška asmenų grupė, kaip ji suprantama pagal Direktyvos (1) 132 straipsnio 1 dalies f punktą, jeigu tos grupės nariai įsteigti skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kuriose ši Direktyvos nuostata į nacionalinę teisę buvo perkelta taikant skirtingus tarpusavyje nederančius reikalavimus?

2)

Ar valstybė narė gali apriboti apmokestinamojo asmens teisę taikyti Direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą neapmokestinimą, jeigu apmokestinamasis asmuo įvykdė visus reikalavimus dėl neapmokestinimo taikymo savo valstybėje narėje, tačiau kitų grupės narių valstybių narių nacionalinės teisės aktuose minėta nuostata buvo perkelta su suvaržymais, kurie riboja kitų valstybių narių apmokestinamųjų asmenų galimybę savo valstybėje narėje taikyti atitinkamą neapmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu?

3)

Ar Direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą neapmokestinimą galima taikyti paslaugoms jų gavėjo, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, valstybėje narėje, jeigu paslaugų teikėjas, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, kitoje valstybėje narėje taikė pridėtinės vertės mokestį šioms paslaugoms pagal bendrąją sistemą, t. y. taip jas pripažino paslaugomis, už kurias pridėtinės vertės mokestis mokėtinas gavėjo valstybėje narėje pagal Direktyvos 196 straipsnį?

4)

Ar „nepriklausoma asmenų grupė“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą, turi būti laikoma atskiru juridiniu asmeniu, kurio egzistavimas turi būti įrodytas konkrečia sutartimi dėl savarankiškos asmenų grupės sudarymo?

Jei atsakius į šį klausimą paaiškėtų, kad savarankiška asmenų grupė neturi būti laikoma atskiru subjektu, ar galima teigti, kad savarankiška asmenų grupė yra grupė susijusių įmonių, kurios, vykdydamos įprastinę veiklą, viena kitai teikia paslaugas siekdamos užtikrinti komercinės veiklos vykdymą, ir ar tokios grupės egzistavimas gali būti įrodytas sudarytomis paslaugų sutartimis arba sandorių kainodaros dokumentu?

5)

Ar valstybė narė gali apriboti apmokestinamojo asmens teisę taikyti Direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą neapmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, jeigu apmokestinamasis asmuo operacijoms taikė antkainį, laikydamasis teisės aktų dėl tiesioginio apmokestinimo valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs?

6)

Ar Direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkte numatytas neapmokestinimas gali būti taikomas paslaugoms, kurios gaunamos iš trečiųjų šalių? Kitaip tariant, ar savarankiškos asmenų grupės narys, kaip tai suprantama pagal minėtą Direktyvos nuostatą, grupės viduje teikiantis paslaugas kitiems tos grupės nariams, gali būti trečiosios šalies apmokestinamasis asmuo?