EU tax law WEB Signum Alfa Sped - C-446/15

16.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 381/15

1.

Ar Direktyvos 2006/112 (1) nuostatas dėl PVM atskaitos reikia aiškinti taip, kad mokesčių administratorius gali bendrai reikalauti, kad apmokestinamasis asmuo, norintis pasinaudoti teise į PVM atskaitą, tam, kad mokesčių administratorius ekonominio sandorio nelaikytų fiktyviu, patikrintų, ar sąskaitą faktūrą, susijusią su paslaugomis, dėl kurių jis nori pasinaudoti teise į atskaitą, išrašęs asmuo turi žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių, būtinų tai paslaugai teikti, tiek pačios paslaugos teikimo, tiek patikrinimo momentu, ir ar jis įvykdė savo pareigas deklaruoti ir sumokėti PVM, arba kad be sąskaitos faktūros apmokestinamasis asmuo turi kitų su ekonominiu sandoriu susijusių dokumentų, kurie neturėtų formalių trūkumų? Ar galima reikalauti, kad sąskaitą faktūrą išrašęs asmuo ekonominę veiklą vykdytų be pažeidimų, ne tik sandorio, kuriuo grindžiama teisė į PVM atskaitą, bet ir mokestinio patikrinimo momentu?

2.

Ar tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į pirmajame klausime nurodytas aplinkybes, konstatuotų, kad, nors sandoris įvyko, sąskaitos faktūros turinys yra nepatikimas, nes šis sandoris įvykdytas ne tarp sąskaitoje faktūroje nurodytų šalių, galima reikalauti, kad mokesčių administratorius, atsižvelgiant į tai, kad iš principo jam tenka įrodinėjimo pareiga, taip pat nustatytų, kas tokiu atveju įvykdė sandorį ir kas išrašė sąskaitą faktūrą, ar vis dėlto jis gali atsisakyti pripažinti teisę į atskaitą, kuria nori pasinaudoti apmokestinamasis asmuo, neturėdamas neginčijamų įrodymų apie minėtas faktines aplinkybes, duomenų ar informacijos, iš kurių būtų matyti trečiojo asmens pavadinimas arba jo atliktas vaidmuo, o tik remdamasis tuo, kas šiuo klausimu konstatuota paties mokesčių administratoriaus?

3.

Ar Direktyvos 2006/112 nuostatas dėl PVM atskaitos reikia aiškinti taip, kad mokesčių administratorius, net kai neginčija sąskaitoje faktūroje nurodyto ekonominio sandorio įvykdymo ir sąskaita faktūra atitinka formalius teisinius reikalavimus, gali neleisti pasinaudoti teise į PVM atskaitą, netikrindama, ar elgtasi pakankamai rūpestingai – praktiškai remdamasis objektyvia atsakomybe – nes, kadangi ekonominį sandorį atliko ne sąskaitoje faktūroje nurodytos šalys, sąskaitos faktūros turinio nepatikimumas iš principo reiškia, kad veikta nepakankamai rūpestingai, ar vis dėlto tokiomis aplinkybėmis mokesčių administratorius, kuris atsisako leisti pasinaudoti teise į atskaitą, taip pat privalo įrodyti, jog apmokestinamasis asmuo, siekiantis pasinaudoti teise į atskaitą, žinojo, kad įmonė, su kuria jį siejo sutartiniai santykiai, veikė neteisėtai – prireikus siekdama išvengti mokesčių – arba net pats dalyvavo tokioje neteisėtoje veikloje?

4.

Jeigu į trečiąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar su Direktyvos 2006/112 nuostatomis dėl PVM atskaitos ir mokesčių neutralumo, teisinio saugumo ir proporcingumo principais, kuriuos Europos Sąjungos Teisingumo Teismas įtvirtino savo praktikoje, suderinamas toks teisės aktų aiškinimas, pagal kurį nagrinėti, ar sąskaitos faktūros gavėjas veikė pakankamai rūpestingai, reikia tik tuomet, jeigu galima įrodyti, kad šalys viena kitai suteikė paslaugą, tai yra, jeigu ekonominis sandoris tarp šalių įvykdytas sąskaitoje faktūroje nustatytu būdu, ir yra tik kitokio pobūdžio klaidų, kaip antai formalių trūkumų, ypač atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės mokesčių teisės aktuose yra nuostatų dėl sąskaitų faktūrų, turinčių formalių trūkumų ir kurios išrašytos nesant ekonominio sandorio?