EU tax law WEB Cussens ir kt. - C-251/16

4.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 243/23

1.

Ar kovos su piktnaudžiavimu teisėmis principas, [2006 m. vasario 21 d.] Teisingumo Teismo sprendimu Halifax [ir kt./Commissioners of Customs and Excise, C-255/02, EU:C:2006:121] pripažintas taikytinu PVM srityje, gali būti tiesioginio veikimo asmeniui, jeigu nėra nacionalinės teisėkūros arba teisminės priemonės, kuria tas principas įgyvendinamas, jei, kaip šioje byloje, iš naujo apibrėžiant prieš pardavimą sudarytus sandorius ir pardavimo galutiniam pirkėjui sandorius (toliau kartu – apeliantų sandoriai), kaip tvirtina Commissioners, apeliantams atsirastų prievolė mokėti PVM, nors tinkamai taikant apeliantų sandorių sudarymo metu galiojusias nacionalinės teisės nuostatas tokios prievolės nebuvo?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta, kad kovos su piktnaudžiavimu teisėmis principas yra tiesioginio veikimo asmeniui net jeigu nėra nacionalinės teisėkūros arba teisminės priemonės, kuria tas principas įgyvendinamas, ar principas pakankamai aiškus ir tikslus, kad jį būtų galima taikyti apeliantų sandoriams, sudarytiems prieš Teisingumo Teismui priimant Sprendimą Halifax, pirmiausia atsižvelgiant į teisinio saugumo ir apeliantų teisėtų lūkesčių apsaugos principus?

3.

Jeigu kovos su piktnaudžiavimu teisėmis principas apeliantų sandoriams taikomas ir dėl to juos reikia apibrėžti iš naujo:

4.

Ar siekdamas nustatyti, ar pagrindinis apeliantų sandorių tikslas buvo įgyti mokestinį pranašumą, nacionalinis teismas turėtų prieš pardavimą sudarytus sandorius (kurie, kaip konstatuota, sudaryti tik dėl mokestinių priežasčių) nagrinėti atskirai, ar turi būti nagrinėjamas visų apeliantų sandorių tikslas?

5.

Ar PVM įstatymo 4 straipsnio 9 dalis laikytina nacionalinės teisės nuostata, kuria įgyvendinama Šeštoji direktyva (1), nepaisant to, kad ta nuostata nesuderinama su Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kurią tinkamai taikant apeliantai nekilnojamojo turto tiekimo prieš pirmą panaudojimą tikslais būtų laikomi apmokestinamaisiais asmenimis, neatsižvelgiant į tai, kad buvo ankstesnis perdavimas, apmokestinamas PVM?

6.

Jeigu 4 straipsnio 9 dalis nesuderinama su Šeštąja direktyva, ar apeliantai, remdamiesi ta nuostata, piktnaudžiavo teisėmis, pažeisdami Teisingumo Teismo sprendimu Halifax įtvirtintus principus?

7.

Arba, jeigu 4 straipsnio 9 dalis nesuderinama su Šeštąja direktyva, ar apeliantai įgijo mokestinį pranašumą, prieštaraujantį direktyvos ir (arba) 4 straipsnio tikslui?

8.

Net jeigu būtų nuspręsta, kad 4 straipsnio 9 dalimi nėra įgyvendinama Šeštoji direktyva, ar Teisingumo Teismo sprendimu Halifax įtvirtintas kovos su piktnaudžiavimu teisėmis principas vis dėlto taikomas nagrinėjamiems sandoriams, remiantis Sprendime Halifax Teisingumo Teismo nustatytais kriterijais?