Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. kovo 15 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo – Tiesioginiai mokesčiai – Rezidavimo vietos perkėlimas iš valstybės narės į Šveicariją – Negauto kapitalo prieaugio, susijusio su kilmės valstybėje narėje įsisteigusios bendrovės didele akcijų dalimi, apmokestinimas tokio perkėlimo atveju – Susitarimo taikymo sritis“

Byloje C-355/16

dėl Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) 2016 m. birželio 23 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2016 m. birželio 28 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Christian Picart

prieš

Ministre des Finances et des Comptes publics

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta, teisėjai C. G. Fernlund (pranešėjas), J.–C. Bonichot, A. Arabadjiev ir S. Rodin,

generalinis advokatas P. Mengozzi,

posėdžio sekretorė V. Giacobbo-Peyronnel, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. vasario 16 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Ch. Picart, atstovaujamo advokatų P.-J. Douvier ir A. d’Aubigny,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas ir E. de Moustier,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir R. Kanitz,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos N. Gossement ir M. Šimerdová,

susipažinęs su 2017 m. liepos 26 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1999 m. birželio 21 d. Liuksemburge pasirašyto Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo (OL L 114, 2002, p. 6, toliau – SLAJ) reikšmingų nuostatų išaiškinimo.

2        Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Christian Picart ir ministre des Finances et des Comptes publics (finansų ir valstybės sąskaitų ministras) ginčą dėl sprendimo, kuriame Prancūzijos mokesčių administratorius, viena vertus, pervertino negauto kapitalo prieaugio, susijusio su Prancūzijoje įsteigtų bendrovių didele akcijų dalimi, kuri priklausė Ch. Picar ir kurią jis deklaravo perkeldamas savo rezidavimo vietą iš savo kilmės valstybės į Šveicariją, sumą ir, kita vertus, nurodė Ch. Picar sumokėti papildomas pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų sumas su baudomis.

 Teisinis pagrindas

 SLAJ

3        1999 m. birželio 21 d. Europos bendrija bei jos valstybės narės ir Šveicarijos Konfederacija pasirašė septynis susitarimus, tarp jų – SLAJ. 2002 m. balandžio 4 d. Tarybos ir Komisijos sprendimu 2002/309/EB, Euratomas (OL L 114, 2002, p. 1;) šie septyni susitarimai buvo patvirtinti Bendrijos vardu ir įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d.

4        SLAJ 16 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Tiek, kiek taikant šį Susitarimą taikoma Bendrijos teisės aktų koncepcija, iki jo pasirašymo datos atsižvelgiama į atitinkamą Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisminę praktiką [jurisprudenciją]. Nuo šios datos Šveicarija supažindinama su teismine praktika [jurisprudencija]. Siekdamas užtikrinti tinkamą susitarimo veikimą, jungtinis komitetas bet kurios susitariančiosios šalies prašymu nustato tokios teisminės praktikos [jurisprudencijos] poveikį.“

5        Šio SLAJ I priedo III skyrius skirtas savarankiškai dirbantiems asmenims. Jo 12 straipsnis „Leidimo gyventi reglamentavimas“ išdėstytas taip:

„1.      Susitariančiosios Šalies piliečiui, pageidaujančiam įsisteigti kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje tam, kad galėtų verstis savarankiška veikla (toliau – savarankiškai dirbantis asmuo), suteikiamas leidimas gyventi, galiojantis mažiausiai penkerius metus nuo jo išdavimo datos, jeigu jis kompetentingoms valdžios institucijoms pateikia įrodymus, kad jis [šiuo tikslu] jau įsisteigė ar pageidauja įsisteigti.

2.      Leidimas gyventi automatiškai pratęsiamas mažiausiai penkerių metų laikotarpiui, jeigu savarankiškai dirbantis asmuo kompetentingoms valdžios institucijoms pateikia įrodymus, kad jis verčiasi savarankiška ekonomine veikla.

<...>“

6        Šio priedo 13 straipsnyje „Savarankiškai dirbantys pasienio darbuotojai“ 1 dalyje nurodyta:

„1.      Savarankiškai dirbantis pasienio darbuotojas turi Susitariančiosios Šalies pilietybę, gyvena Susitariančiosios Šalies teritorijoje, užsiima savarankiška veikla kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kasdien ar bent kartą per savaitę grįžta į savo gyvenamąją vietą.“

 Prancūzijos teisės aktai

7        Klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms galiojusios redakcijos Code général des impôts (Bendrasis mokesčių kodeksas, toliau – CGI) 167bis straipsnyje numatyta:

„I.-1.      Apmokestinamieji asmenys, per pastaruosius dešimt metų bent šešis mėnesius mokesčių tikslais rezidavę Prancūzijoje, rezidavimo vietos perkėlimo iš Prancūzijos dieną apmokestinami už negautą kapitalo prieaugį, nustatytą už 150-0 A straipsnyje nurodytas akcijas, turimas pagal 164B straipsnio f punkte nustatytas sąlygas.

<...>

II. -1.            Nustatyto kapitalo prieaugio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas iki atitinkamos bendrovės akcijų perdavimo, perpirkimo, grąžinimo ar anuliavimo.

Mokesčio mokėjimas atidedamas tik tuo atveju, jei apmokestinamasis asmuo deklaruoja pagal I dalies sąlygas nustatytą kapitalo prieaugio sumą, pateikia prašymą atidėti mokesčio mokėjimą, paskiria Prancūzijoje įsteigtą atstovą, įgaliotą gauti pranešimus dėl apmokestinamosios vertės, mokesčio išieškojimo ir ginčų dėl mokesčio, ir atsakingam mokesčių pareigūnui iki išvykimo pateikia garantijas, kurių pakaktų mokesčio ieškojimui į valstybės iždą užtikrinti.

<...>

2.      Apmokestinamieji asmenys, kuriems pagal šį straipsnį taikomas mokesčio mokėjimo atidėjimas, privalo pateikti 170 straipsnio 1 dalyje numatytą deklaraciją. Šioje deklaracijoje nurodoma susikaupusi atidėtų mokesčių suma ir prie deklaracijos pridedama pažyma, parengta pagal mokesčių administratoriaus nustatytą formulę, kurioje nurodoma mokesčio, susijusio su atitinkamomis akcijomis, suma, kurios atidėjimo laikotarpis dar nepasibaigęs, ir atitinkamais atvejais – įvykio, nulėmusio atidėjimo laikotarpio pasibaigimą, pobūdis ir data.

<...>

Apmokestinamojo asmens vietoje sumokėtas mokestis, susijęs su faktiniu kapitalo prieaugiu ne Prancūzijoje, įskaitomas į Prancūzijoje nustatytą pajamų mokestį, jei jis yra panašus į šį mokestį.

4.      Nepateikus 2 dalyje nurodytos deklaracijos ir pažymos arba visos arba dalies informacijos, kuri turi būti jose pateikta, atidėtas mokestis turi būti sumokėtas iš karto.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

8        Ch.Picart perkėlė savo gyvenamąją vietą iš Prancūzijos į Šveicariją 2002 m. Perkėlimo dieną jam priklausė daug kelių Prancūzijos bendrovių akcijų.

9        Perkeldamas Ch. Picart pagal CGI 167bis straipsnį deklaravo negautą kapitalo prieaugį už šias akcijas ir siekdamas, kad būtų atidėtas dėl to mokėtinas mokestis, paskyrė atstovą mokesčių klausimais Prancūzijoje ir pateikė banko užstatą kaip garantiją, skirtą skolos išieškojimui į Prancūzijos valstybės iždą užtikrinti.

10      2005 m. Ch. Picart perleido aptariamas akcijas, todėl mokesčio mokėjimo atidėjimas neteko galios. Išnagrinėjęs jo asmeninę mokestinę padėtį, Prancūzijos mokesčių administratorius perskaičiavo deklaruotą negautą kapitalo prieaugį ir nurodė Ch. Picart sumokėti papildomą pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų sumą kartu su baudomis.

11      Ch. Picart pateikė skundą, siekdamas atleidimo nuo šių papildomų sumų ir baudų. Mokesčių administratoriui atmetus šį skundą, Ch. Picart pareiškė ieškinį Tribunal administratif de Montreuil (Montrėjaus administracinis teismas, Prancūzija), kuriame ji nesėkmingai teigė, kad CGI 167bis straipsnis yra nesuderinamas su SLAJ, nes įsisteigimo laisvė, garantuojama šiuo susitarimu, leido jam įsisteigti Šveicarijoje ir ten vykdyti ekonominę veiklą kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui, t. y. valdyti tiesiogiai ar netiesiogiai turimas įvairių savo Prancūzijoje kontroliuojamų bendrovių akcijas. Kai šiam argumentui taip pat nepritarė Cour administrative d’appel de Versailles (Versalio administracinis apeliacinis teismas, Prancūzija), Ch. Picart padavė kasacinį skundą Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija).

12      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar teisė įsisteigti kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui, kaip tai suprantama pagal SLAJ, yra tokios pačios apimties, kaip įsisteigimo laisvė, SESV 49 straipsniu garantuojama Sąjungos valstybių narių piliečiams, ir jei taip, ar reikia atsižvelgti į teismo jurisprudenciją, nustatytą 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendime N (C-470/04, EU:C:2006:525), priimtame po šio susitarimo pasirašymo dienos.

13      Šiomis aplinkybėmis Conseil d’État nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

1.      Ar savarankiškai dirbančio asmens įsisteigimo teisė, kaip ji apibrėžta [SLAJ] 1 ir 4 straipsniuose ir jo I priedo 12 straipsnyje, gali būti laikoma lygiaverte įsisteigimo laisvei, užtikrinamai savarankiškai dirbantiems asmenims remiantis [SESV 49] straipsniu?

2.      Ar tokiu atveju, atsižvelgiant į susitarimo 16 straipsnio nuostatas, reikia taikyti jurisprudenciją, suformuluotą vėliau nei šis susitarimas priimtu [2006 m. rugsėjo 7 d.] Sprendimu [N (C-470/04, EU:C:2006:525)], valstybės narės piliečio, persikėlusio gyventi į Šveicariją ir išlaikiusio šios valstybės narės teisės reglamentuojamų bendrovių akcijas, kurios suteikia jam teisę daryti tam tikrą įtaką šių bendrovių sprendimams ir nulemti jų veiklą, neketinančio Šveicarijoje vykdyti kitokios savarankiškos veiklos nei ta, kurią jis vykdė valstybėje narėje, kurios pilietis jis buvo, ir kurią sudarė šių akcijų valdymas, atveju?

3.      Jeigu ši teisė nėra lygiavertė įsisteigimo laisvei, ar ją reikia aiškinti taip pat, kaip Europos Sąjungos Teisingumo Teismas aiškino įsisteigimo laisvę [2006 m. rugsėjo 7 d.] Sprendime [N (C-470/04, EU:C:2006:525)]?“

 Dėl prejudicinių klausimų

14      Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, SLAJ nuostatas reikia aiškinti taip, kad jos draudžia valstybės, šio susitarimo šalies, teisės aktą, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį, jei fizinis asmuo savo gyvenamąją vietą perkelia iš šios valstybės į kitą valstybę, šio susitarimo šalį, kartu išlaikydamas savo ekonominę veiklą pirmojoje iš šių dviejų valstybių, numatyta nedelsiant apmokestinti negautą kapitalo prieaugį, susijusį su šio asmens turima didele šių bendrovių, kurias reglamentuoja pirmosios iš šių valstybių teisė, akcijų dalimi, gyvenamosios vietos perkėlimo atveju ir numatyta atidėti mokėtino mokesčio mokėjimą tik jeigu pateikiamos garantijos, kurių pakanka šio mokesčio išieškojimui užtikrinti, o asmuo, kuris taip pat turi tokių akcijų, tačiau ir toliau gyvena pirmosios iš šių valstybių teritorijoje apmokestinamas tik šių akcijų perleidimo momentu.

15      Ch. Picart teigia, kad jo Prancūzijoje įsteigtų bendrovių akcijų valdymo iš Šveicarijos veiklai taikoma įsisteigimo kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui teisė, kaip tai suprantama pagal SLAJ; šia teise jis taip pat gali remtis kilmės valstybės atžvilgiu.

16      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad, esant tam tikroms aplinkybėms ir atsižvelgiant į taikomas nuostatas, susitariančiosios šalies piliečiai gali remtis teisėmis pagal SLAJ ne tik šalies, kurioje jie naudojasi judėjimo laisve, bet savo kilmės šalies atžvilgiu (2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Ettwein, C-425/11, EU:C:2013:121, 33 punktas).

17      Todėl būtina pirmiausia patikrinti, ar tokia situacija, kaip Ch. Picart, patenka į sąvokos „savarankiškai dirbantis asmuo“, kaip apibrėžta SLAJ, ratione personae taikymo sritį ir ar prireikus šiame susitarime yra nuostatų, kuriomis Ch. Picart galėtų remtis savo kilmės valstybės atžvilgiu.

18      Šiuo klausimu svarbu priminti, kad SLAJ I priedo III skyriaus, skirto savarankiškai dirbantiems asmenims, 12 ir 13 straipsniuose apibrėžta jo taikymo sritis.

19      Iš tiesų minėto susitarimo I priedo 12 straipsnio 1 dalyje savarankiškai dirbančiu asmeniu laikomas susitariančiosios šalies pilietis, pageidaujantis įsisteigti kitos susitariančiosios šalies teritorijoje tam, kad galėtų verstis savarankiška veikla.

20      Šio priedo 13 straipsnio 1 dalis skirta savarankiškai dirbantiems pasienio darbuotojams, t. y. susitariančiosios šalies piliečiams, kurie gyvena susitariančiosios šalies teritorijoje, užsiima savarankiška veikla kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, kasdien ar bent kartą per savaitę grįžta į savo gyvenamąją vietą.

21      Pagrindinėje byloje, nesant būtinybės nagrinėjant prašymą priimti prejudicinį sprendimą nuspręsti, ar nagrinėjama akcijų valdymo veikla yra savarankiška veikla, kaip ji suprantama pagal šio priedo 12 straipsnio 1 dalį ar 13 straipsnio 1 dalį, reikia konstatuoti, kad Ch. Picart situacijai nė viena iš šių dviejų nuostatų netaikoma.

22      Pirma, kaip matyti iš SLAJ I priedo 12 straipsnio 1 dalies, įsisteigimo teisė, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, taikoma tik fiziniams asmenims, vienos susitariančiosios šalies piliečiams, norintiems įsisteigti kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, kad galėtų verstis savarankiška veikla toje teritorijoje.

23      Taigi tam, kad būtų taikoma ši nuostata, atitinkamas asmuo turi vykdyti savo savarankišką veiklą susitariančiosios šalies teritorijoje, kitoje nei ta, kurios pilietis jis yra.

24      Pagrindinėje byloje iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad Ch. Picart, Prancūzijos pilietis, neketina vykdyti ekonominės veiklos Šveicarijos Konfederacijos teritorijoje, bet ir toliau vykdo veiklą savo kilmės valstybės teritorijoje. Iš to matyti, kad Ch. Picart situacija nepatenka į SLAJ I priedo 12 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

25      Antra, iš SLAJ I priedo 13 straipsnio 1 dalies teksto matyti, kad ši nuostata taikoma susitariančiosios šalies piliečio, kurio gyvenamoji vieta yra vienos susitariančiosios šalies teritorijoje ir kuris vykdo savarankišką veiklą kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, tačiau kasdien arba ne rečiau kaip kartą per savaitę grįžta į savo gyvenamąją vietą, situacijai.

26      Kalbant apie šią nuostatą, reikėtų priminti, kad Teisingumo Teismas savo 2013 m. vasario 28 d. Sprendime Ettwein (C-425/11, EU:C:2013:121, 34 ir 35 punktai) nusprendė, kad savarankiškai dirbančių asmenų poros, kuri perkėlė gyvenamąją vietą iš savo kilmės valstybės į Šveicariją, tačiau savo veiklą tęsė savo kilmės valstybėje ir kiekvieną dieną grįždavo iš savo profesinės veiklos vykdymo vietos į gyvenamąją vietą, situacijai taikoma ši nuostata.

27      Nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Ch. Picart, priešingai nei savarankiškai dirbančių asmenų pora, pasiliko savo gyvenamosios vietos valstybės teritorijoje, t. y. Šveicarijos Konfederacijoje, iš kurios jis ketina vykdyti savo ekonominę veiklą savo kilmės valstybėje, ir, priešingai, nei numatyta SLAJ I priedo 13 straipsnio 1 dalyje, kasdien arba bent kartą per savaitę jis negrįžta iš savo ekonominės veiklos vietos į gyvenamąją vietą. Todėl tokia situacija kaip Ch. Picart negali būti laikoma panašia į tą, kuria remiantis buvo priimtas 2013 m. vasario 28 d. Sprendimas Ettwein (C-425/11, EU:C:2013:121). Todėl tokia situacija kaip Ch. Picart nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį.

28      Iš to matyti, kad tokia situacija, kaip Ch. Picart, nepatenka į sąvokos „savarankiškai dirbantis asmuo“, kaip ji suprantama pagal SLAJ, ratione personae taikymo sritį, todėl jis negali remtis šiuo susitarimu.

29      Galiausiai, dėl EB 43 straipsnio (dabar – SESV 49 straipsnis) aiškinimo, kylančio iš 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo N (C-470/04, EU:C:2006:525), pakanka priminti, kad Šveicarijos Konfederacija nepriklauso Sąjungos vidaus rinkai, todėl Sąjungos teisės nuostatų, susijusių su šia rinka, aiškinimas negali būti automatiškai taikomas SLAJ aiškinimui, nebent jame pačiame numatytos aiškios nuostatos šiuo klausimu (šiuo klausimu žr. 2009 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Grimme, C-351/08, EU:C:2009:697, 29 punktą; 2010 m. vasario 11 d. Sprendimo Fokus Invest, C-541/08, EU:C:2010:74, 28 punktą ir 2010 m. liepos 15 d. Sprendimo Hengartner ir Gasser, C-70/09, EU:C:2010:430, 42 punktą).

30      Tačiau SLAJ nenumatyta tokių aiškių nuostatų.

31      Be to, EB 43 straipsnio (dabar – SESV 49 straipsnis) aiškinimas 2006 m. rugsėjo 7 d. Teisingumo Teismo sprendime N (C-470/04, EU:C:2006:525) negali turėti įtakos anksčiau nurodytiems argumentams, kad, kaip matyti iš generalinio advokato išvados 63 ir paskesnių punktų, nei šio straipsnio tekstas, nei jo taikymo sritis negali būti prilyginama atitinkamų SLAJ nuostatų tekstui ar taikymo sričiai.

32      Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: kadangi tokia situacija, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, nepatenka į sąvokos „savarankiškai dirbantis asmuo“, kaip ji suprantama pagal SLAJ, ratione personae taikymo sritį, šio susitarimo nuostatas reikia suprasti taip, kad jos nedraudžia šio susitarimo šalies teisės akto, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį, jei fizinis asmuo savo gyvenamąją vietą perkelia iš šios valstybės į kitą šio susitarimo valstybę išlaikydamas savo ekonominę veiklą pirmojoje iš šių dviejų valstybių ir kasdien arba bent kartą per savaitę negrįžta iš savo ekonominės veiklos vietos į savo gyvenamąją vietą, numatyta nedelsiant apmokestinti negautą kapitalo prieaugį, susijusį su šio asmens turima didele bendrovių, kurias reglamentuoja pirmosios iš šių valstybių teisė, akcijų dalimi, jo gyvenamosios vietos perkėlimo atveju ir leidžiama atidėti mokėtino mokesčio mokėjimą tik jeigu pateikiamos garantijos, kurių pakanka šio mokesčio išieškojimui užtikrinti, o asmuo, kuris taip pat turi tokių akcijų, tačiau ir toliau gyvena pirmosios iš šių valstybių teritorijoje, apmokestinamas tik šių akcijų perleidimo momentu.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

33      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

Kadangi situacija, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, nepatenka į sąvokos „savarankiškai dirbantis asmuo“, kaip ji suprantama pagal 1999 m. birželio 21 d. Liuksemburge pasirašytą Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo, ratione personae taikymo sritį, šio susitarimo nuostatas reikia suprasti taip, kad jos nedraudžia šio susitarimo šalies teisės akto, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį, jei fizinis asmuo savo gyvenamąją vietą perkelia iš šios valstybės į kitą šio susitarimo valstybę išlaikydamas savo ekonominę veiklą pirmojoje iš šių dviejų valstybių ir kasdien arba bent kartą per savaitę negrįžta iš savo ekonominės veiklos vietos į savo gyvenamąją vietą, numatyta nedelsiant apmokestinti negautą kapitalo prieaugį, susijusį su šio asmens turima didele bendrovių, kurias reglamentuoja pirmosios iš šių valstybių teisė, akcijų dalimi, jo gyvenamosios vietos perkėlimo atveju ir leidžiama atidėti mokėtino mokesčio mokėjimą tik jeigu pateikiamos garantijos, kurių pakanka šio mokesčio išieškojimui užtikrinti, o asmuo, kuris taip pat turi tokių akcijų, tačiau ir toliau gyvena pirmosios iš šių valstybių teritorijoje, apmokestinamas tik šių akcijų perleidimo momentu.

Parašai.


*      Proceso kalba: prancūzų.